Atnaujintas 2003 m. gruodžio 10 d.
Nr.94
(1198)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Kad kultūros paveldas
išliktų ateities kartoms

Rūta JONUŠKIENĖ

Bendromis savivaldybės
ir tikinčiųjų bendruomenės
pastangomis bus tvarkoma
Utenos Kristaus Žengimo
į dangų bažnyčios varpinė

Sėkmingai įgyvendinama šių metų Utenos rajono savivaldybės numatyta paminklotvarkos darbų programa.Vieni objektai baigiami tvarkyti, kitiems restauruoti bei prižiūrėti ieškoma lėšų, planuojami darbai ateinantiems metams. Su esamais finansiniais ištekliais tvarkomasi labai taupiai ir protingai, nors paminklotvarkos programai galėtų būti skiriama ir daugiau lėšų.

Žvilgsnį patraukia senieji pašto rūmai

Utenos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus paminklotvarkininkas Jonas Marma sakė, kad, naudojant turimas lėšas, Dailės mokyklos fligelio viduje (senuosiuose pašto rūmuose) vykdomi baigiamieji darbai. Jie bus tęsiami ir kitąmet. Norint fligelį pritaikyti Dailės mokyklos reikmėms ir suremontuotose bei restauruotose patalpose įrengti skaityklą ir biblioteką, dar teks pakeisti inžinerinius tinklus ir elektros instaliaciją, užbaigti vidaus apdailą. Darbus numatyta tęsti savivaldybės lėšomis, tačiau pagalbos kreiptasi ir į Kultūros vertybių apsaugos departamentą. Jei valstybinė institucija neatmes uteniškių prašymo, bus tvarkoma didžioji Dailės mokyklos salė, kuri ateityje taps parodų, plenerų ir kitokių meno žmones suburiančių renginių vieta.

Pasak J.Marmos, likviduojamas ir Dailės mokyklos pastato fasado brokas, likęs restauruojant šį architektūros paminklą. Jau galima pasvajoti ir apie tai, kaip atrodys senojo pašto pastatas, baigus restauravimo darbus. Žinoma, visu grožiu jis galės sušvisti tik profesionaliai ir meniškai apšviestas bei tinkamai apželdintas.To bus siekiama įgyvendinant įvairias statybos programas.

Rūpestis ir kaimo klėtelei, ir miesto bažnyčiai

Kitais metais bus tęsiami ir Juknėnų kaime esančios memorialinės A. ir M. Miškinių sodybos restauravimo darbai. Šįmet buvo visiškai restauruotas gyvenamasis namas, o kitąmet planuojama restauruoti klėtį. Reikės sutvirtinti pamatus, atnaujinti prieklėtį, pakeisti apatinius vainikus, skiedromis perdengti šiferiu dengtą stogą ir kt. Savo eilės laukia ir sodybos kieme esantys koplytstulpiai bei visos sodybos aplinka.

Paminklotvarkos programos lėšas kooperuojant su tikinčiųjų bendruomenės lėšomis, bus tvarkoma Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios varpinė ir šventorius.

Utenos siaurojo geležinkelio stotyje
ketinama įrengti muziejų

Tikimasi, jog bus pradėta restauruoti ir Utenos siaurojo geležinkelio stotis. Šiam tikslui lėšos numatytos rajono paminklotvarkos darbų programoje, dėl būsimų darbų kreiptasi ir į departamentą. „Tai bus kelerių metų darbas, pareikalausiantis apie 500 tūkstančių litų. Jau parengtas projektas, pagal kurį galima pradėti techniškai tvarkyti šį kultūros objektą, vykdysiantį muziejinę veiklą, – teigė J.Marma. – Senąją geležinkelio stotį administruoja Utenos kraštotyros muziejus. Būtų istoriškai teisinga sutvarkytose stoties patalpose įrengti ekspoziciją, įamžinančią tremtinių ir politinių kalinių kančias, partizaninį judėjimą, siaurojo geležinkelio Utenoje istoriją“.

Nerimą rajono paminklotvarkininkams kelia šalia senosios geležinkelio stoties esantis architektūros paminklas - vienintelis mieste vandens bokšto inžinerinis įrenginys. Šis paminklas yra privatizuotas, tačiau savininkas jo netvarko - tiesiog nupirko ir užmiršo.

Dėmesys partizaninio judėjimo kovų atminimui

Utenos rajono paminklotvarkininkai su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro specialistais vykdys bendrą programą, įamžindami partizaninio judėjimo kovas ir šio judėjimo dalyvių atminimą. Kitais metais Kaliekių kaime planuojama pastatyti 1944-1953 metų įvykius primenantį paminklą. Paminklo statybą finansuos savivaldybė, o Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras įsipareigojo memorialinėmis lentomis pažymėti vietas, kur buvo kankinami ar iš kurių buvo tremiami žmonės sovietinės okupacijos metais (buvusio Utenos kalėjimo pastatas ir kt.). Utenos rajono paminklotvarkininkai Gyventojų genocido ir rezistencijos centrui pateikė išsamų visų tokių pastatų, esančių Utenos mieste bei rajono seniūnijose, sąrašą. Jis ilgai buvo derinamas su dabar tuose pastatuose veikiančiomis žinybomis, organizacijomis ar ten gyvenančiais žmonėmis, kurių dauguma sutiko, jog memorialinės lentos, primenančios skaudžius mūsų tautos istorijos puslapius, būtų pritvirtintos prie tų pastatų sienų vardan istorinio teisingumo ir ateities.

Pasak paminklotvarkininko J.Marmos, visi darbai bei jų sparta, žinoma, priklausys nuo to, kiek bus gauta lėšų. Pagal programą tikimasi gauti apie 127 tūkst. litų, dar apie 115 tūkst. litų – iš kitų finansavimo šaltinių.

Paveldas ateities kartoms

Nebus užmiršti ir Utenos rajone esantys archeologiniai paminklai, kuriuos ketinama tvarkyti iš viešųjų darbų programoms skiriamų lėšų. Nors labiausiai lankomi piliakalniai buvo prižiūrimi ir iki šiol, tačiau ir ateityje želdiniai bus nupurškiami, o menkaverčiai medžiai ir krūmai Narkūnų, Šeimyniškių, Pakalnių, Taurapilio, Maneičių ir kitų piliakalnių teritorijose iškertami. Seniūnijų, kuriose yra archeologiniai paminklai, atstovai bus prašomi ir skatinami tvarkyti paminklų teritorijas taip, kad nebūtų gėda prieš mūsų rajono gyventojus ir svečius.

„Tvarkomės neblogai. Utenos rajono savivaldybės administracija ir tarybos nariai supranta kultūros paveldo reikšmę ir geranoriškai nori išsaugoti jį ateities kartoms. Darbų daug, tačiau stengiamės, kad paveldo objektai būtų eksploatuojami, o programos jiems tvarkyti nuolat rengiamos ir tobulinamos. Manau, kad jokių kliuvinių tam nėra“, – sako Utenos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus paminklotvarkininkas J.Marma.

Utena

Audronės DRISKIUVIENĖS nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija