|
RUBRIKOS
|
| ARCHYVAI |
|
Viso meno tikslas - iš sielos Pasaulinio garso pianistės Mūzos Rubackytės
Lapkričio 28 dieną Kauno filharmonijos salėje įvyko pasaulinio garso pianistės, kaunietės, šiuo metu gyvenančios Prancūzijoje, Paryžiuje, koncertas. Tai neeilinis įvykis Kauno muzikiniame gyvenime. Įžymioji pianistė skambino Frederiko Šopeno koncertą fortepijonui ir orkestrui. Virtuozei akompanavo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas prof. Juozas Domarkas). Tą vakarą orkestrui dirigavo ir svečias iš Šveicarijos Stefanas Lanas. Netenka stebėtis, kad filharmonijos salėje negalėjo tilpti visi, norintys pasiklausyti garsios pasaulyje pianistės. Atlikėja paskutinį kartą lankėsi savo gimtajame mieste pernai, lapkričio pabaigoje. Ne paslaptis, kad F.Šopeno muzika priskiriama prie pačių sudėtingiausių kūrinių, kuriuos gali atlikti ir atlieka tik pripažinti virtuozai. Šis koncertas susilaukė labai palankaus klausytojų, žiūrovų įvertinimo. Ne veltui Mūza Rubackytė vadinama Lietuvos muzikos ambasadore Europoje ir pasaulyje. Daug gyvų gėlių puokščių buvo įteikta atlikėjai, vilnijo aplodismentai ir šūksniai bravo. Nors ir pavargusi, bet laiminga, besišypsanti pianistė po koncerto sutiko atsakyti į XXI amžiaus klausimus.
Kai žmogus klausosi klasikinės (tobulos) muzikos koncerto, visuomet viliasi patirti katarsį. Jūsų atliekama muzika yra virtuoziškos technikos ir vidinio dvasingumo sintezė, darnus skambesys. Ar patiriate katarsį atlikdama muzikinį kūrinį? Apskritai viso meno tikslas yra katarsis. Atlikėjui, o aš esu atlikėja, prancūzų, anglų kalbomis tai skamba kaip aiškinimas, vertimas (muzikos, teatro, literatūros kūrinio savitas atlikimas). Mano vaidmuo išversti, kas užrašyta puslapyje natomis, į muzikinius garsus. Tai, kas užrašyta autoriaus kūryboje. Taigi stengiuosi kaip galima aiškiau, įtaigiau perduoti muzikinius kūrinius klausytojams koncerto metu. Visų muzikos kūrėjų, menininkų tikslas autoriaus parašytą garsą perduoti kuo tiksliau - iš sielos į sielą. Nuo kompozitoriaus idėjos per tą vertėją, atlikėją ir perduodama muzikos dvasinė galia, kurios galutinis tikslas patirti katarsį. (Žodis katarsis Tarptautinių žodžių žodyne aiškinamas taip: vidinių konfliktų, įtampos sumažinimas, užslopintų polinkių išlaisvinimas juos išgyvenus ypač meno, muzikos pagalba. K.D.) Esame susipažinę su įžymių kompozitorių F.Šopeno, V.A.Mocarto kūryba ir gyvenimu. Jie tarsi meteoritai švystelėjo muzikos pasaulyje ir kaip mūsų dailininkas M.K. Čiurlionis anksti pasitraukė iš gyvenimo. Ar kuriama muzika taip sekina kompozitorius? Juk vėliau, jau perduodama per kartas, turi tokią išliekamąją, magiškąją, sakyčiau, net gydomąją galią. Žmonės nugyvena įvairius gyvenimus. Yra tarp kompozitorių tokių, kurie gyveno ramų, paprastą ir pakankamai ilgą gyvenimą. O yra meteoritai, kaip kad V.A.Mocartas, F.Šopenas, kurie sudegė anksti, nespėjo deramai pagyventi būdami gyvi savo muzikos šlovės spinduliuose. Tačiau jų muzika jau ilgus metus stiprina, taurina žmones. Iš jų kūrybos klodų semiamės ir vis negalime išsemti. Groju tuos pačius kūrinius daugelį metų ir vis atrandu kažką nauja pačiai sau. Jei neatrasčiau, būtų neįdomu. Būdama Prancūzijoje, naudojotės vienuolynų ramybe, ten tvyrančia aura, kad galėtumėte susikaupti rengiamasi koncertams, sudarydama naują muzikinę programą. Ar šiuo metu irgi pasinaudojate vienuolyno ramybe, būtinybe atitrūkti nuo šiuolaikinio triukšmo, pabūti viena? Pasinaudoju, bet žymiai rečiau. Nuvykstu į vienuolyną susikaupti. Tokiose vietose, kur yra vienuolynų teritorija, tvyro ramybė. Vienuoliai gerai žinojo, kur statyti vienuolyno kompleksą. Ten tikrai yra tam tikra aura, gaubianti žmogų. Kai kurie vienuolynai statyti prieš devynis šimtus metų. Keitėsi žmonės, bet patalpose išlikdavo vienuolių dvasingumo terpė. Man taip pat reikia susikaupti, įsigilinti į save, į gamtą, į Dievą. Vienuolynas sustiprina dvasinę pusiausvyrą. Jus vadina Lietuvos muzikos ambasadore Europoje ir pasaulyje. Tai labai aukštas įvertinimas. Sakykite, ar galima ateityje surengti Lietuvos muzikos įžymybių: Kauno valstybinio choro, smuikininko V.Čepinskio, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir jūsų, M.Rubackytės, bendrą koncertą Europos valstybėse Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje? Tai būtų Lietuvos muzikinės kultūros realusis veidrodis Europai, į kurią ateinančiais metais pavasarį įstosime. Ar tai realu? Manau, kad turime didžiuotis Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Kauno valstybiniu choru ir daugeliu kitų kolektyvų, pavienių artistų, kuriuos išvardinus susidarytų ilgas sąrašas. Lietuvoje muzikinės kultūros lygis tikrai labai aukštas. Ne aš save pavadinau Lietuvos muzikos ambasadore, tai padarė žurnalistai. Jiems taip atrodo, taip jie mato Lietuvos muzikinės kultūros pristatymą užsienyje. Pagal muzikinės kultūros lygį sprendžiama ir apie Lietuvos, kaip valstybės, išsivystymo lygį. Esu nepaprastai laiminga, kad mes greitai būsime tarp mūsų motinos Europos valstybių. Tapę Europos valstybių sandraugos nariais, galėsime įgyvendinti ir minėtą jūsų koncertinę programą. Juk iš tikrųjų mes grįžtame į Europą po tokios ilgos pertraukos. Ar ilgitės Lietuvos ir gimtojo miesto? Esu kaunietė. Gimiau Žaliakalnyje, Lietuvių gatvėje. Lietuvos gamta man labai artima. Lietuvos žaluma tokia, kokios niekur nėra. Ežerai tikrai išskirtiniai. Ruduo toks auksinis, raudonų, geltonų lapų klevų, beržų varsa. To irgi niekur nėra. Todėl visko labai pasiilgstu ir su džiaugsmu grįžtu visa tai pamatyti. Galbūt pasaulyje yra koks egzotiškas kampelis, kurį norėtumėte aplankyti? Žinoma, yra. Esu priklausoma nuo muzikinės programos, koncertų sudarytojų, gastrolių maršruto. Ta prasme daug keliauju. Juk ne aš sprendžiu ir pasirenku maršrutus.Vietovių sąrašas, jei vardyčiau, būtų labai ilgas. Vis dėlto smalsu, kur dar nesate apsilankiusi? Dažniausiai tai šalys, kur klasikinė kultūra nėra labai populiari. Ten man, kaip klasikinės muzikos atlikėjai, nėra kas veikti. Pavyzdžiui, Indija, Nepalas tai šalys, turinčios turtingą savo muziką mušamųjų, styginių instrumentų, savitą dainavimą. Tai būtų visiškai kita kalba, reikėtų atskirai kalbėti apie tų kraštų kultūros klodus. Jūsų atliekamų kūrinių repertuaras labai platus. Kurio kompozitoriaus kūryba jums yra artimiausia, suteikia didžiausią malonumą skambinti, jausti tuos muzikos garsus? Nepasakyčiau, kad yra vienas kompozitorius. Jų daug. Juk negalima pasakyti, kad mėgsti vieną valgį, vieną vyną ar vieną miestą. Esu toks žmogus, kuris mėgsta daugelio kompozitorių kūrinius, bet tik tuos, kurie man priimtini, įspūdingi, mane jaudina. Žodžiu, mano koncertuose skamba tų kompozitorių kūriniai, kuriuos esu įsimylėjusi. Ko palinkėtumėte XXI amžiaus skaitytojams artėjančių šv. Kalėdų ir Naujųjų metų išvakarėse? Norėčiau XXI amžiaus kolektyvui ir skaitytojams palinkėti džiaugsmingų šv. Kalėdų, labai laimingų 2004-ųjų... Linkiu santarvės, ramybės, o kitu požiūriu dinamikos einant į tokius įdomius metus. Būsime greta Europos valstybių ir jausimės visiškai kitaip. Nuoširdžiai linkiu visiems sėkmės... Taip pat ir jums linkime sėkmingų koncertų pasaulio teatrų, filharmonijų scenose garsinant Lietuvos vardą, jos muzikinę kultūrą, kuriai atstovaujate. Kalbėjosi Kazimieras DOBKEVIČIUS
© 2003 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |