Linksmoji armonika
ir džiaugsmo ašaros,
ir graudulio šviesa
Rūta JONUŠKIENĖ
|
Kompozitorius Jurgis Gaižauskas
grojo kartu su mažuoju smuikininku
Roku ir Ventukais |
|
Rėmėjų dovanos
visiems šventės dalyviams
|
Lapkričio 22-23 dienomis Utenos kultūros
centro salėje šurmuliavo tradicinė Lietuvos kaimo kapelų ir liaudies
muzikantų šventė Linksmoji armonika - 2003, sukvietusi gausų būrį
pačių geriausių šalies muzikantų ir dar didesnį pulką pačių ištikimiausių
jų talento gerbėjų. Kaip ir kasmet renginyje dalyvavo niekad nesenstantis
Lietuvos kaimo kapelų patriarchas kompozitorius Jurgis Gaižauskas
su žmona Zosele...
Trijuose koncertuose muzikantai iš visos Lietuvos
Šįmet uteniškiai net sukaitę plojo liaudiškos muzikos
puoselėtojams, kurių įdomios, savitos ir nuotaikingos programos
vos tilpo į trijų gana ilgų koncertų rėmus. Šventės režisierė Vida
Kairienė sakė, kad kolektyvų, norinčių dalyvauti Linksmojoje armonikoje,
visada būna tiek daug, jog kapelų muzika Utenoje (kartais tituluojamoje
Lietuvos kapelų sostine) galėtų skambėti ištisą savaitę... Būtent
dėl tokios kolektyvų gausos šįmet respublikiniuose laikraščiuose
buvo atsisakyta reklamos, kviečiančios dalyvauti renginyje. Kapelos
ir liaudies muzikantai į šventę buvo kviečiami pačių uteniškių iniciatyva.
Jau keturiolika metų Utenoje skamba širdis linksminanti ir graudinanti
kapelų muzika. Kolektyvai, groję mūsų mieste, tikrai įvairūs ir
įdomūs. Kapelų gausu ir mūsų apskrityje. Taigi į pirmąjį koncertą,
pavadintą Griežia susedėliai, pakvietėme Molėtų laisvalaikio centro
kapelą (vadovas K. Tučinskas), Utenos miesto liaudiškos muzikos
kapelą Gija (vadovas K. Čiauška), Ignalinos rajono kaimo kapelą
Keiziai (vadovė M. Dikmonienė), Visagino kultūros namų Banga
kaimo kapelą Linksmuolė, liaudiškos muzikos kapelą Anykšta (vadovas
J. Pustelnikovas), liaudies muzikantus A. Mieliauską, K. Kuzmicką,
V. Tamašauską, K. Čiaušką ir K. Streikutę, pasakojo Vida Kairienė.
Antrasis koncertas Kas iš mūsų pravariausias... apėmė visų Lietuvos
regionų Dzūkijos, Žemaitijos, Suvalkijos atstovus bei svečius
iš Lenkijos ir Rygos, o paskutiniajame, trečiajame koncerte Sana
meila nerūdija susirinko pačios mylimiausios kapelos, kurios ankstesniuose
renginiuose yra pelniusios žiūrovų simpatijų prizus. Pirmajam koncertui
vadovavo Švenčionėlių mėgėjų teatro artistai, antrajam mūsų kraštietė
etnologė Gražina Kadžytė, trečiajam Kultūros centro Žaliaduonių
teatro ir jaunimo dramos studijos artistai.
Linksmosios armonikos scenografiją šurmulingą
turgaus aikštę, kurioje klegėjo linksmi prekeiviai, pardavinėjantys
rudens gėrybes ir renginio svečius apdovanojantys gerai užderėjusiomis
morkomis, bulvėmis, svogūnų pynėmis ir saldžiais aukštaitiškais
kopūstais, sukūrė dailininkė Aurina Paškevičienė.
Netrūko prizų ir siurprizų
Nors nė viena kapela iš Utenos namo negrįžo be
lauktuvių ir dovanų, kuriomis buvo dosnūs šventės rėmėjai, žiūrovai
rinko ir savuosius numylėtinius, kurie buvo tradiciškai apdovanoti
žiūrovų simpatijų prizais. Juos pelnė Utenos miesto liaudiškos muzikos
kapela Gija (vadovas K. Čiauška), Ventos muzikos mokyklos vaikų
ir jaunimo liaudiškos muzikos ansamblis Ventukai (vadovas R. Dievinas)
ir Marijampolės Baraginės kaimo kapela Sūduva (vadovė J. Šumskienė).
Savo prizais labiausiai jam patikusius kolektyvus
apdovanojo ir kompozitorius J.Gaižauskas. Šiuos garbingus apdovanojimus
iš Linksmosios armonikos parsivežė Ignalinos rajono Ceikinių kaimo
kapela Keiziai (vadovė M. Dikmonienė), Vilniaus universiteto liaudiškos
muzikos ansamblis Jaunimėlis (vadovas B. Glovickis) bei jau minėta
Baraginės kaimo kapela. Muzikantų muzikantais išrinkti molėtiškis
armonikininkas A. Mieliauskas, Panevėžio rajono Perekšlių bendruomenės
namų liaudiškos muzikos kapelos vadovas R. Medišauskas ir mažasis
Ventukų smuikininkas Rokas, o dainininkais, kurių atliekamos liaudies
ir originalios dainos labiausia krito į klausytojų širdis Ventukų
solistas Deividas, Anykštos kapelos duetas ir iš Rygos su savo
tėvais Vaidilute ir Broniumi Indreliais atvykusi Vilma Indrelytė.
Lietuvybė puoselėjama ir už Lietuvos ribų
Pirmąkart Lietuvos kaimo kapelų ir liaudies muzikantų
šventėje Linksmoji armonika dalyvavo iš Lenkijos valstybės Suvalkų
žemės atvykusi Seinų lietuvių namų kaimo kapela. Seinuose veikiančio
Vyskupo A. Baranausko fondo Lietuvių namai pirmininkas ir direktorius
Algirdas Vilkelis sakė, kad kapela dar labai jauna jai vos vieneri
metai. Nors jauniems kolektyvo muzikantams buvo kiek nedrąsu scenoje,
žiūrovai juos sutiko labai nuoširdžiai.Pasak A.Vilkelio, nors ir
gyvendami už Lietuvos sienų, Lenkijos lietuviai puoselėja lietuvybę,
o namuose kalba dzūkiškai. Lietuvių bendruomenė nėra gausi. Remiantis
paskutiniojo gyventojų surašymo duomenimis, lietuvių Lenkijoje yra
mažiau negu mes galvojome. Lietuvybės židiniai sutelkti Seinų, Suvalkų
ir Punsko kraštuose. Čia daugiausia lietuviškų meno mėgėjų kolektyvų
ir lietuviškų mokyklų, sakė A.Vilkelis, draugystės ir bendradarbiavimo
vardan dovanodamas Kultūros centro direktoriui Algirdui Palskiui
lietuviškus leidinius, išspausdintus Punsko Aušros spaustuvėje.
Seinų Lietuvių namuose veikia keli liaudies šokių
kolektyvai, dramos būrelis, repetuoja lietuvių choras. Prieš šimtmetį
Seinai buvo svarbus kultūros centras, kuriame buvo spausdinami lietuviški
leidiniai. Seinuose pastatytas paminklas vyskupui A. Baranauskui.
Kol Seinuose gyvens lietuviai, tol ten skambės ir lietuviškas žodis.
Iš Rygos į šventę atvykstanti Indrelių šeima
Vaidilutė, Bronius ir jų dukra Vilma gerai pažįstami uteniškiams.
Kaskart jie pakeri savo nuoširdumu, sielos šviesa, meile savo artimiausiems
žmonėms ir savosios tėvynės Lietuvos žemei. Pasak Vaidilutės, juos
atveda tėvynės ilgesys, pirmosios meilės atsiminimai ir didžiulis
noras būti tvarkingiems savo dvasioje. Ne vieną pravirkdė Indrelių
šeimos padainuotos dainos Josim, broliukai, Aš pasėjau du liniuku
ir kitos.
Nemoka gyventi be muzikos
Kaip visur suspėja Molėtų rajono Videniškių kaimo
kapelos muzikantai ir dainininkai bei jų vadovas Juozas Vasiliauskas
sunku ir suprasti... Lietuvoje jau nėra miesto nei miestelio,
kur nebūtų skambėjusios šios kaimo kapelos atliekamos nuotaikingos
ar už širdies griebiančios dainos, lyriški valsai ar trankios, kojas
kilnojančios polkos...Videniškiečiai Duokim garo konkurso laureatai.
Jais tapo tik todėl, kad muzika tiesiog gyvena juose, kad gyvybe
ir gyvenimo džiaugsmas spinduliuoja iš akių, iš lūpų, iš dainų...
Gausus kapelos kolektyvas repetuoja net du kartus per savaitę. Ir
koncertuoja dažnai. Kapelos vadovas (kompozitorius ir dainų tekstų
autorius, daržininkas ir gėlininkas, ūkininkas ir menininkas) Juozas
Vasiliauskas viskam randa laiko... Jau penkeri metai, kai atvykstame
į Linksmąją armoniką Utenoje ir be prizo negrįžtame.Visa Lietuva
skersai išilgai išvažinėta. Ir priima mus ne kaip kaimo muzikantus,
o kaip patį Adamkų...- sakė J.Vasiliauskas, kuris neišsižada nė
vieno savo pomėgio. Pasak kapelos vadovo, daug darbų galima ir naktį
padaryti... J.Vasiliauskas dar augina apie septyniasdešimt triušių,
keturiasdešimt įvairių veislių vištų, taip pat gėles, kaip tautodailininkas
rengia parodą Pušies šakele, uždek žvakelę..., romantinės muzikos
ir poezijos vakarą Videniškių muziejuje... Muzika man yra viskas.
Be jos nemokėčiau gyventi,- sako J.Vasiliauskas.
Tos pačios akys verkia, tos pačios juokiasi
Linksmojoje armonikoje buvo visko ir juoko
iki ašarų, ir graudulio, ir nuoširdžios pagarbos tiems, kuriuos
lemtis nuskynė per anksti...
Varėnos liaudiškos muzikos ansamblis Periodas
(vadovas V. Taraila) kompozitoriaus V. Telksnio ir poeto G. Astrausko
daina Sustoki, džiaugsmo valandėle pagerbė autoavarijoje neseniai
tragiškai žuvusį kapelos dainininką Viktorą Lukošiūną ir devynmetį
jo sūnų Domą. Juk niekas nežino, koks rytojus jų laukia...
Smagiai grojo tolimą kelionę į Uteną sukorę Skuodo
kultūros centro kaimo kapelos muzikantai, Tauragės kultūros namų
kaimo kapela Jūra. Antanas Mikalauskas, vadovaujantis Kėdainių
laisvalaikio centro liaudiškos muzikos kapelai Vilainiai, savo
kūrybos dainą Skola dedikavo buvusiam ne tik jo, bet ir visos
Lietuvos kapelų mokytojui maestro J.Gaižauskui... Uteniškiai negailėjo
plojimų gerai pažįstamiems Rokiškio muzikantams, Pasvalio kultūros
centro kaimo kapelai Svalia, smagiam jaunimėliui iš Šiaulių universiteto
liaudiškos muzikos ansamblio Saulė, liaudies muzikantams ir pasakoriams...
Daug kas Utenoj juokauja: Linksmoji armonika
kaip atlaidai. Nebuvai, nematei, kartu nedainavai, neplojai net
sušilęs metus tuščiai praleidai.... Matyt, Utenoje jau reikėtų
tokio kalendoriaus, kuris dienas skaičiuotų nuo vienos iki kitos
Linksmosios armonikos...
Utena
Audronės DRISKIUVIENĖS nuotraukos
© 2003 "XXI amžius"
|