Atnaujintas 2003 m. gruodžio 10 d.
Nr.94
(1198)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Demokratinių jėgų saulėlydis

Petras KATINAS

Dar gerokai prieš Rusijos Valstybės Dūmos rinkimus visi rusų politikos apžvalgininkai ir politikai sutartinai tvirtino, jog rinkimai tebus tiktai spektaklis, nes jau aišku, kad juos laimės prezidentinė partija „Vieningoji Rusija“ („Jedinaja Rosija“), kuriai vadovauti paskirtas vidaus reikalų ministras Borisas Gryzlovas, kuris, pamiršęs savo tarnybinius reikalus, grėsmingus pažadus kovoti su nusikaltėliais, visa galva pasinėrė į rinkimų kampaniją. Konkurenciją valdžios, tiksliau pasakius, V.Putino partijai galėjo sudaryti nebent G.Ziuganovo vadovaujami komunistai, nors jie, rinkimų agitacijos metu šlovindami savo vadą, nustebino net daugelį „neišsižadėjusių principų“ užkietėjusių komunistų. Todėl G.Ziuganovo gerbėjų gerokai sumažėjo ir net nemažai jų balsavo už naujai susikūrusį, tiksliau, Kremliaus sukurtą „nacionalinį patriotinį“ bloką „Rodina“, kuriam vadovauja dabartinis Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Dmitrijus Rogozinas ir ekonomistas Sergejus Glazjevas.

Šio bloko šūkiai gana patrauklūs komunistų elektoratui, yra atvirai imperialistiniai, propaguojantys imperijos, t.y. „didžiosios Rusijos nuo Baltijos iki Vladivostoko“ atkūrimą, skelbiantys pažadus vėl padaryti Rusiją supervalstybe, kurios bijotų visas pasaulis, kaip ir SSRS laikais. Taip pat skelbia populistines idėjas atimti pinigus iš oligarchų ir skirti juos armijai, švietimui, sveikatos apsaugai, pensijoms padidinti. Panašus yra ir dabartinio Dūmos pirmininko G.Selezniovo vadovaujamas Rusijos gyvenimo partijos suburtas blokas. Iš esmės šie blokai tėra tik imitacija ir jos vadovų siekimas patekti valdžion, nes ne visiems atsirado vietos „Jedinaja Rosija“ partijos sąrašuose.

Žinomas Rusijos politologas Glebas Pavlovskis Dūmos rinkimų išvakarėse paskelbė tokias prognozes apie rinkimų baigtį: „Jedinaja Rosija“ – 40-43 proc., Komunistų partija – 12-15 proc., žirinovskininkai (Liberalų demokratų partija) – 7-9 proc., Dešiniųjų jėgų sąjunga – 5,5 – 7 proc., „Jabloko“ – 5-6 proc., „Rodina“ – 5-6 proc. Tačiau G.Pavlovskis pažymėjo, jog rinkimų rezultatai iš esmės jau nulemti iš anksto, nes valdžios partija „Jedinaja Rosija“ turi neribotas finansines galimybes. Dar daugiau, net 30 Rusijos regionų gubernatoriai oficialiai priklauso valdžios partijai, tad gubernatoriai savo gubernijose elgiasi kaip tikri feodalai, o gubernijų rinkimų komisijos, kad ir kaip balsuotų rinkėjai, viską sustatys į vietas. Gubernatoriai, siekdami išlikti savo kėdėse, darė viską, kad „Jedinaja Rosija“ gautų balsų tiek, kiek reikia. Kaip daugiamandatėse, taip ir vienmandatėse apylinkėse. Tad kodėl rinkimų kampanijoje beveik visa Kremliui pavaldi Rusijos žiniasklaida visaip koneveikė komunistus, nors, tiesą sakant, jie tik žodžiais paburnoja prieš dabartinę V.Putino vadovybę? Mat V.Putinas neketina dalytis valdžios su niekuo, tuo labiau kad 2004-ųjų kovo mėnesį įvyks Rusijos prezidento rinkimai. Todėl G.Ziuganovo komunistai buvo apšaukiami ne tik nepataisomais dogmatikais ir ortodoksais, bet ir dviveidžiais. Esą jie, skelbdami mirtiną kovą oligarchams ir kapitalistams, patys sėdi vieno iš tų oligarchų, Londone gyvenančio politinio emigranto Boriso Berezovskio, kišenėje. Tokius kaltinimus, kad oligarchas finansuoja Rusijos kompartiją, pats G.Ziuganovas atmetė, tačiau niekas tuo netiki. Mat B.Berezovskis, paskelbęs karą V.Putinui, gali susidėti su kuo tiktai nori, kad jam įgeltų ir pakenktų.

Galima tvirtai neabejoti tiktai tuo, kad paskutiniai demokratinių jėgų likučiai į Dūmą nepateks. Netgi „Jabloko“ lyderis Grigorijus Javlinskis prieš rinkimus atvirai abejojo dėl savo galimybių patekti į Dūmą. Aišku, ten pateko ir oligarchų dosniai finansuojami kandidatai. Kaip teigė Rusijos laikraštis „Novaja gazeta“, oligarchai ir kiti verslo rykliai už gerą vietą įvairių partijų sąraše mokėjo nuo 1,5 iki 2 mln. JAV dolerių.

O dėl skandalingojo V.Žirinovskio, tai ir jam pinigų netrūksta. Jo ryšiai su šešėlinio kapitalo ir nusikalstamomis struktūromis leido jam disponuoti didžiulėmis pinigų sumomis. Įdomu, kad tuo metu, kai Dešiniųjų jėgų sąjungos plakatai buvo plėšomi ir užklijuojami kitais ir tose akcijose dalyvavo net milicininkai, V.Žirinovskio partijos plakatų niekas nelietė. Juk, nepaisant visų keliamų skandalų, V.Žirinovskis visada žengia koja kojon su Kremliumi.

O dėl komunistų, tai jų rinkimų agitacija kėlė juoką net ir jų elektoratui. Ryškiausias to komunistų sustabarėjimo ir nesuvokimo pavyzdys, kad net užguitoje Rusijoje visuomenės požiūris į praeitį gerokai pasikeitė, visais kanalais buvo ištrimituotas pranešimas apie tai, kad nedideliame Rusijos Mymrino kaime atidarytas G.Ziuganovo muziejus. Atidarymo ceremonija ir muziejaus ekspozicija parengta pagal nusistovėjusias sovietines tradicijas. Kambaryje, kuriame gyveno G.Ziuganovas, stovi jo mokyklinis stalas ir geležinė lova, kurioje vadas miegojo jaunystėje. O kieme partijos vadui pastatytas paminklas. Dėl šio paminklo, susiėmusi už pilvų, kvatojo visa Rusija. Mat partijos vado G.Ziuganovo bronzinė galva buvo privirinta prie buvusio V.Lenino skulptūrinio paminklo liemens…

Balsavimo teisę Rusijoje turi apie 110 mln. Rusijos gyventojų. O rinkimuose dalyvavo vos 33 proc. balso teisę turinčių rinkėjų. Panašus žemas rinkėjų aktyvumas buvo ir tarp Rusijos piliečių, gyvenančių Lietuvoje, kurių yra apie 17-18 tūkstančių. Pasak Rusijos ambasados Vilniuje atstovo, rinkimuose dalyvavo apie tris tūkstančius rinkėjų.

Negalutiniais duomenimis, prezidentinė partija „Jedinaja Rosija“ gavo apie 37 proc. balsų. Antroje vietoje – komunistai, surinkę 13 proc. Nuo jų labai mažai atsiliko V.Žirinovskio vadovaujama Liberalų demokratų partija, gavusi 12,8 proc., provyriausybinis D.Rogozino – S.Glazjevo blokas „Rodina“ – 8 proc., „Jabloko“ – 4,2 proc. Visos kitos 23 partijos ir blokai, dalyvavę rinkimuose, nė iš tolo nepriartėjo prie 5 proc. barjero, kurį pasiekus galima patekti į Dūmą.

Kartu su rinkimais į Valstybės Dūmą vyko kai kurių gubernatorių rinkimai. Taip pat buvo renkamas ir Rusijos sostinės Maskvos meras. Nors iš anksto buvo aišku, kad juos laimės dabartinis Maskvos meras Jurijus Lužkovas, bet jam išdrįso mesti pirštinę bankininkas A.Lebedevas. Nepaisant A.Lebedevo išleistų rinkimų kampanijai milijonų dolerių, mero rinkimus užtikrintai laimėjo J.Lužkovas, gavęs net 77 proc. balsų. Prieš visas partijas atidavė savo balsus net 5 proc. atėjusiųjų prie balsadėžių. Tai irgi daug sakantis faktas. Pirmuosiuose Rusijos žiniasklaidos komentaruose pabrėžiama, kad pasyviausiai rinkimuose dalyvavo jaunimas. Kaip matome, G.Pavlovskio prognozės beveik išsipildė. Rusija vėl, kaip ir SSRS laikais, žengia į vienpartinę sistemą. Tuo labai nepatenkinti… komunistai. Dar nepaskelbus oficialių rinkimų rezultatų, Komunistų partijos Centro komitetas paskelbė pareiškimą, kuriame rinkimus jis pavadino farsu, o jų rezultatus suklastotais.

Rusijos Dūmos rinkimų rezultatai parodė, jog iš parlamento galutinai išstumtos demokratinės ir liberaliosios jėgos.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija