Reikėjo Laisvės varpo,
iš pačios širdies nulieto
Paminėtos Lietuvos laisvės šauklio
Kęstučio Genio 75-osios gimimo metinės
Kauno įgulos karininkų ramovėje lapkričio 29 dieną
įvyko Lietuvos laisvės šauklio, poeto ir aktoriaus Kęstučio Genio
75-ojo gimtadienio minėjimas. Erdvioje Ramovės salėje kabėjo didelis
poeto portretas, Lietuvos nacionalinė ir Sąjūdžio vėliavos. Šis
minėjimas tai Lietuvos Sąjūdžio Kauno miesto skyriaus iniciatyva.
Garbinga Sąjūdžio istorija neatsiejamai susijusi
su K.Genio (1928-1996) gyvenimu ir veikla. Jo poezija ir įspūdingas
skaitovo talentas buvo stiprus ginklas lietuvių tautos kovoje už
nepriklausomybę. Kaune, Marijampolėje, Biržuose, Vilniuje, Alytuje,
Šiauliuose, Panevėžyje ir mažesnių miestų bei miestelių aikštėse
skambėjo stiprus, įtaigus, kviečiantis kovoti už laisvę ir ją ginti
Kęstučio balsas. Lietuvoje nerastume žmogaus, kuris negirdėjo jo
skaitomų, tarsi žaizdre nukaldintų kūrybos posmų.
Paminėti K. Genio atėjo daugybė žmonių, tarp jų
ir rezistencijos kovų dalyviai, karininkai, mokytojai, rašytojai,
poetai, aktoriai. Visi atvykusieji vos tilpo Karininkų ramovės didžiulėje
salėje. Minėjimas prasidėjo jo eilėraščio Greičiau į Tėviškę,
tapusio daina, muzikiniu motyvu: Greičiau į Tėviškę, į savo Meilės
kraštą. / Ten mano Kryžių kalnas, Vyturio daina, / Ten mano žodis,
kaip giesmė, kaip Šventas Raštas... / Į Nepriklausomą ir laisvą
Lietuvą grįžtu... Muzikinę kompoziciją atliko Kauno Ąžuolo vidurinės
mokyklos ir Kauno Saulės gimnazijos moksleiviai. Joje skambėjo
K.Genio eilėraščiai ir tų eilėraščių tekstai, virtę dainomis.
K.Genys išskirtinis mūsų kultūros šviesulys,
nesutikęs savo įsitikinimų aukoti dėl garbės, patogumų, karjeros,
apdovanojimų. Kai kurie literatūrologai K. Genio kūrybą stato į
vieną gretą tarp Bernardo Brazdžionio ir Pauliaus Širvio. Daugiau
nei 40 metų, nuo 1947 metų iki paties Atgimimo, savo kūryba jis
gynė nepriklausomybę. Jo poezija sutapo su sparčiai besikeičiančiais
įvykiais, nuojautomis, viltimis. Daina tapusiame eilėraštyje Pabudome
ir kelkimės, virtusiame vos ne Atgimimo himnu, poetas rašė: Iš
nevilties į neviltį per prarastąjį rojų / Paniekinti, pažeminti,
išganymo ieškojome. / Per skaistyklas, per pragarus, / Iš nežinios
į nežinią, mes pagaliau atradome, / Kad Lietuva tai sąžinė. /
Ko verkiame, dejuojame, ko slapstomės pakampėmis? / Aušra įsidienojusi
pabudome ir kelkimės.
Pranešimą apie aktoriaus, poeto, nepriklausomybės
tribūno kelią perskaitė Lietuvos Sąjūdžio Kauno miesto tarybos pirmininko
pavaduotojas, mokytojas Zigmas Tamakauskas. Savo atvykimu Laisvės
šauklį pagerbė Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Minėdamas savo
artimą pažintį su K.Geniu, garbusis svečias pabrėžė poeto atsivertimą,
pasiryžimą laikytis religinių, etikos normų, abstinencijos. Su kokiu
užsidegimu rašė eilėraščius. Jo liepsnojančią, patriotizmu Lietuvai
trykštančią širdį pažino visa Lietuva! Toks jis liks visų mūsų atmintyje,
sakė vyskupas E.Bartulis.
Pasibaigus muzikinei kompozicijai, didžiuliame
ekrane jubiliejinio pagerbimo dalyviai išvydo K.Genį ir išgirdo
jo balsą. Filmuota medžiaga pateikta iš prieš dešimt metų vykusios
poeto viešnagės Los Andželo mieste Kalifornijoje (JAV). Iš ekrano
sklido poeto meilė lietuviškam žodžiui, Lietuvai. Minėjimo dalyviai
dar kartą išgyveno netikėtas poezijos akimirkas. Žavėjo jo poetinė
aistra, taisyklingas kirčiavimas, balso tembro intonacijos, žmogiška
šiluma.
Pasibaigus ekrane skambėjusiems K. Genio posmams
stojo mirtina tyla. Tik po ilgesnės pertraukos nuvilnijo audringi
aplodismentai. Plojimai aidėjo ilgai, atrodė, kad štai tuoj atsivers
durys
ir ateis pats poetas. Ausyse skambėjo K.Genio eilės Priesaika,
parašytos Mindaugo karūnavimo 740-osioms metinėms paminėti: Reikėjo
Laisvės varpo, iš pačios širdies nulieto. / Reikėjo degančių gyvų
laužų ir Laisvės kelio, / Reikėjo Vilniaus bokštų ir Antakalnio
kapelių. / Reikės dar perbrist nevilties ir išdavystės liūną, /
Kad Lietuva susigrąžintų prarastą karūną... Poeto eiles skaitė
Kauno dramos teatro aktoriai Egidijus Stancikas ir Rūta Staliliūnaitė,
dar kartą primindami, kad netekome brangaus, artimo žmogaus, išdalijusio
save po dalelytę mums, visiems gyviesiems. Jubiliato poetinis palikimas
išliks mūsų visų atmintyje. Daug jo eilėraščių lietuviai moka atmintinai.
Gruodžio 15 dieną sukanka septyneri metai, kai
K.Genys išėjo į Amžinybę. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.
Ir vėl ateisime nusilenkti Lietuvos laisvės šaukliui, tribūnui,
aktoriui, poetui.
Kazimieras DOBKEVIČIUS
© 2003 "XXI amžius"
|