| Politinio pato situacija
Petras KATINAS
Dosniausias Prezidento geradarys ir rėmėjas J.Borisovas,
anksčiau vengęs atvirauti ir bendrauti su žiniasklaida, dabar prapliupo
visais kanalais. Ir ne tik per nupirktą Ūkininko patarėjo nemokamą
priedą keistu pavadinimu Apginkime demokratiją. Pasirodo, demokratiją
apginti Lietuvoje gali tiktai jis, J.Borisovas, vienas. Gal dar
R.Paksas su G.Šurkumi ir V.Vinickiene bei naująja favorite R.Gajauskaite.
Pasak J.Borisovo, parama R.Paksui buvo jo geriausia
investicija, iš kurios, aišku, tikėjosi labai solidžių dividendų.
Pasakyta pakankamai aiškiai ir tiksliai. Tiktai tų dividendų tikėjosi
ne tik J.Borisovas. Kur kas didesnių laukė (ir tebelaukia) Maskva.
Nėra abejonės, jog, pasibaigus Rusijos Dūmos rinkimams, kurie oficialiai
padarė V.Putiną vienvaldžiu Rusijos caru, spaudimas Lietuvai ir
kitoms artimojo užsienio šalims dar labiau padidės. Tuo labiau
jeigu apkaltos procesas užsitęs mažiausiai porą mėnesių. Ir dar
nežinia, kuo visa tai baigsis. Kad ir kaip apkalta pasibaigtų, pakankamai
aišku, jog apie valdžių Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros
sąveiką ilgam negali būti ir kalbos. Tad Seimo nariai privalėtų
kuo greičiau apsispręsti Prezidento apkaltos procese, o ne gaišti
laiką tuščiose begalinėse diskusijose. Tokių požymių, kad vadinamieji
Seimo radikalai rengiasi paversti apkaltos procedūrą begaliniu tuščiažodžiavimu,
yra pakankamai. Juk ne veltui atsiranda aiškiaregių, prognozuojančių
R.Pakso išlikimą dar bent iki Velykų, ir tik iki gegužės 1-osios,
t.y. įstojimo į ES datos, apkaltos klausimas esą bus išspręstas.
Ir tas chaosas, ypač turint galvoje Prezidento užhipnotizuojančius
žodžius, kad jis dar vadovaus devynerius metus ir tris mėnesius,
gali būti lemtingas valstybei.
Matant, kokie žmonės atsidūrė Rusijos Dūmoje,
išties šiurpas apima. Vien tik du generolai, buvęs SSRS sausumos
kariuomenės vadas V.Varenikovas ir desantinės kariuomenės vadas
G.Špakas, gerai žinomi Lietuvoje nuo kruvinosios Sausio 13-osios,
ką reiškia! O tai, kad jų vienintelis tikslas imperijos atkūrimas,
jie net neslepia. Kaip, beje, ir V.Putinui labai artimas dar aršesnis
imperininkas Dmitrijus Rogozinas, kurio partija Rodina rinkimuose
laimėjo ketvirtą vietą. Apie pastarojo radikalumą galėjo įsitikinti
pats R.Paksas, kai D.Rogozinas lankėsi Lietuvoje sprendžiant Kaliningrado
klausimą. Beje, Prezidentas nei tada, nei dabar nepasakė nė pusės
žodžio apie šį Maskvos imperininką, reikalavusį pakeisti Lietuvos
užsienio reikalų ministrą. Apie tai gyrėsi pats D.Rogozinas pareiškęs,
kad buvęs Prezidento patarėjas A.Medalinskas jam pažadėjo sutvarkyti
šį reikalą artimiausiu metu.
Užsitęsusi politinė krizė Lietuvoje labiausiai naudinga Maskvai.
O Prezidentas, toliau kasdien gilinantis tą krizę, tikriausiai žino
apie neseniai paskelbtą naują Rusijos karinę doktriną, kurioje aiškiai
pasakyta, kad Rusija turi teisę įsikišti į artimojo užsienio šalių
reikalus, jeigu ten susidarys nevaldoma situacija. Dabar Lietuvoje
kaip tik ir klostosi tokie dalykai.
O apie tokį pavojų ir net Lietuvos, kaip būsimos
NATO narės, nepatikimumą prakalbo labai įtakingas Vokietijos laikraštis
Frankfurter Allgemeine Zeitung. Šis laikraštis rašo, jog negalima
atmesti galimybės, kad iš Lietuvos Prezidentūros į Maskvą galėjo
nutekėti labai konfidenciali NATO informacija. Beje, šis laikraštis
labai skaitomas ir vertinamas Europos politikų sluoksniuose. Todėl
nekreipti dėmesio į tokias publikacijas viename įtakingiausių Europos
laikraščių būtų labai netoliaregiška.
Netgi premjeras A.Brazauskas, vėl pradėjęs kartoti
seną melodiją, jog valstybėje ramu, jo Vyriausybė pateikė socialiai
orientuotą biudžetą, didėja pensijos, ir šiaip žmonių gerovė kylanti
kaip ant mielių, ir tas pripažino, kad Prezidento skandalas gerokai
pakenkė ir kenkia toliau Lietuvos užsienio politikai. Pasak Premjero,
jau pastebimi Lietuvos diplomatinio izoliavimo požymiai. Neatvyksta
aukšti užsienio svečiai, nekviečiami į kitas šalis Lietuvos aukštieji
pareigūnai. Todėl A.Brazauskas vėl, tiesa, netiesiogiai, užsiminė,
jog R.Paksui geriausia išeitis būtų atsistatydinimas. Deja, to daryti
Prezidentas net neketina.
R.Pakso pasamdyta advokatų kontora jau paskelbė,
kad A.Sakalo vadovaujamos komisijos išvados dėl Prezidento pažeidžiamumo
ir grėsmės nacionaliniam saugumui yra niekam tikusios. Štai ir viskas.
Bet Seimo komisijos pirmininkas A.Sakalas nė kiek nesistebėjo advokatų
kontoros išvadomis. Pasak jo, kitaip ir būti negalėjo, nes R.Paksas
mokėjo pinigus už tai, kad advokatai parašytų taip, kaip reikia
jam.
Pavojus valstybei nė kiek nesumažėjo. Dargi atvirkščiai.
Tą parodė ir Prezidento susitikimas su naujuoju Lietuvos gelbėtoju
V.Uspaskich. Teigiama, kad V.Uspaskich perėjo į R.Pakso pusę. Nieko
panašaus. Įvyko tai, ką galima buvo nujausti jau anksčiau. Taip
vykdomas antrasis Strekoza plano variantas. Vietoje J.Borisovo
V.Uspaskich. O gal ir visa trijulė kartu. Juk buvęs DOSAAF pirmininkas
R.Paksas be didžiojo brolio negali žengti nė žingsnio. Jau sudarytas
ir atkirčio sąmokslininkams planas, suderintas su V.Uspaskich.
Bus viešai paskelbta kompromituojanti medžiaga apie Seimo ir Vyriausybės
narius. Ta medžiaga bus paskelbiama ne iš karto, bet palaipsniui,
bandant šantažuoti atskirus Seimo narius, kad jie nebalsuotų už
R.Pakso apkaltą. Viskas vyksta pagal Maskvoje parengtą planą. Šis
R.Pakso ir V.Uspaskich darinys gana dėsningas. Jie abu vykdo antivakarietišką
politiką, o jų orientacija aiškiai prorusiška. Tai juos labiausiai
ir vienija.
Ir dar vienas įrodymas, kad esant dabartiniam
Prezidentui integracija į NATO darosi labai problemiška. Tas matosi
akivaizdžiai, esant gana dviprasmiškai krašto apsaugos ministro
pozicijai. O Prezidentas, apsikasęs savo bunkeryje, nusprendė pasitikėti
tik apsukriais naujaisiais rusais, sugebėjusiais užvaldyti (ne
be Maskvos pagalbos) greito prasukimo kapitalą. Tad valdydami
tą kapitalą V.Uspaskich ir J.Borisovas nori valdyti ir politiškai.
Be to, tokio pobūdžio kapitalas visada yra palankiausia dirva ryšiams
su mafija. Jeigu R.Paksas su V.Uspaskich iš tiesų paskelbs kompromatą
apie aukščiausius valdžios pareigūnus, gali kilti dar didesnis skandalas.
Juk, paskelbus informaciją apie korupciją valdžioje ir pačioje aukščiausioje,
kuri, pasak V.Uspaskich, klesti per visus trylika nepriklausomybės
metų, ji neišvengiamai palies ir Premjerą. Ir to kompromato bus
pakankamai. Gal todėl Premjeras vos ne kasdien keičia savo poziciją
prezidentinio skandalo atžvilgiu. Kai kurie apžvalgininkai teigia,
jog jau penktas nuo skandalo pradžios Prezidento ir Premjero susitikimas
vyko ne šiaip sau. O R.Paksui mažiausiai rūpi, ką pasakys Premjeras,
dalyvaudamas Europos Sąjungos viršūnių susitikime. Prezidentui labiausiai
rūpi jo rengiamas kontrpuolimas. Todėl R.Paksas vėl atsisakė priimti
Premjero pasiūlymą atsistatydinti. Galima manyti, kad R.Paksas priminė
A.Brazauskui apie jo asmeninius nuopelnus korupcijoje, tad gali
atsitikti taip, kad Premjeras, grįžęs iš Briuselio, vėl pakeis plokštelę
ir gali duoti komandą savo partiečiams Seime paversti apkaltos procesą
eiliniu politiniu farsu. Tuo labiau kad ir J.Borisovas atvirai grasina
paskelbti stulbinančią kompromituojančią informaciją apie Seimo
Pirmininką. Tokios politinės manipuliacijos turi vieną tikslą, kuriam
įžiūrėti nereikia jokio didinamojo stiklo. Tai yra, Rusijai nepavykus
uždrausti Lietuvos pakvietimo į NATO, tą bandoma padaryti kitais
būdais. Pirmiausia per savo statytinius sukompromituoti visą Lietuvos
valdžią.
Tad guostis tuo, kad jau kitais metais Lietuva
taps NATO nare ir jos saugumas nebus toks pažeidžiamas, nevertėtų.
Juk dar ne visos valstybės ratifikavo dokumentus dėl Lietuvos pakvietimo
į Aljansą. O po šio skandalo, kai valstybės vadovas, atsakingas
už užsienio politiką, beveik atvirai dreifuoja Maskvos link, kai
kurių NATO šalių parlamentai gali ir apsigalvoti.
Neatsitiktinai vėl atkuto ir NATO priešininkai
Lietuvoje. Štai Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas R.Pavilionis
apkaltino LRT žurnalistus, konkrečiai R.Miliūtę ir A.Siaurusevičių,
kad tie pateikė vienpusišką informaciją bei komentarus ne tik dėl
politinio skandalo, bet ir dėl narystės NATO. Esą LRT žinių ir kitos
informacinės laidos kursto nesantaiką visuomenėje. Matyt, R.Pavilioniui
labai nepatiko R.Miliūtės skaitytos Al Max specialistų A.Zatonskajos
ir A.Potnino parašytos knygos apie R.Paksą ištraukos. Iš jų matyti,
kad išgirtieji specialistai neparašė nieko naujo, o tik perrašė
savo knygą iš sovietinio šedevro Iljičiaus vaikystė. Sutampa beveik
žodis žodin. Negi R.Pavilionis nežino ir nemato, kas gi iš tiesų
kursto nesantaiką? Kas važinėja po Lietuvos miestus ir miestelius,
kas grubiai pažeidžia Prezidento pareigybes bei Konstituciją, jau
prieš pusę metų, kaip buvo ir prieš praėjusius Prezidento rinkimus,
taip ir dabar rengdamasis neeiliniams (po apkaltos įvykdymo) Prezidento
rinkimams ir pavertęs Prezidentūrą savo Liberalų demokratų partijos
štabu. Į tai dėmesį atkreipia ne sąmokslininkas Tėvynės sąjungos
lyderis Andrius Kubilius, o vienas valdančiosios Socialdemokratų
partijos lyderių, Seimo vicepirmininkas Vytenis Andriukaitis. Jo
žodžiais tariant, nuo savo kadencijos pradžios Prezidentas nevedė
jokio dialogo su Seimu bei politinėmis partijomis, išskyrus jo įkurtą
Liberalų demokratų partiją.
Dar daugiau, Prezidentas, nepaisydamas Seimo raginimų
bent jau kol kas nekviesti ant kilimo specialiųjų tarnybų vadovų
ir nedaryti jiems spaudimo, demonstratyviai vėl pakvietė Valstybės
saugumo departamento vadovą Mečį Laurinkų, generalinį prokurorą
Antaną Klimavičių ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoją
Žimantą Pacevičių. Negi tokie akibrokštai prisideda prie visuomenės
konsolidacijos? Tokiu būdu R.Paksas demonstruoja Seimo, kaip aukščiausios
valstybės institucijos, ignoravimą, bei visišką nesiskaitymą su
juo.
Netgi apkaltos procesui žlugus ir Prezidentui
likus savo poste, apie jokius normalius Seimo ir Prezidento santykius
negali būti ir kalbos. Anot politologų, tokiu atveju susidarys politinio
pato situacija. Ir tokia situacija gali susidaryti net Prezidentui
atsistatydinus pačiam. Juk sunku įsivaizduoti, kad R.Paksas nekeltų
savo kandidatūros priešlaikiniuose Prezidento rinkimuose. Tam Prezidentas
jau dabar rengiasi, stengdamasis įrodyti visuomenei, ypač politiškai
neišprususiai jos daliai, kad tik jo dėka atskleistos kontrabandos
bylos, žemės sklypų dalybų skandalai, Mažeikių naftos privatizavimo
peripetijos ir t.t. Aišku, savo geradarystes jis pristato ir vos
ne kasdienėse savo kelionėse po Lietuvos provinciją.
Tad kokia gi išeitis? Kaip teigia buvęs Seimo
narys Vytautas Čepas, išeitys yra dvi. Pirma, rasti vieną rimtą
kandidatą, kuris galėtų išeiti į antrą rinkimų ratą ir laimėti.
Antra, visoms partijoms susitarti ir prieš R.Paksą iškelti vieną
kandidatą. Beje, taip siūlo ir Tėvynės sąjungos lyderis Andrius
Kubilius, paraginęs visas rimtas partijas susitarti dėl vieno bendro
kandidato. Šis A.Kubiliaus pasiūlymas jau susilaukė neigiamo kai
kurių politikų įvertinimo. Konkrečiai, iš Seimo vicepirmininko V.Andriukaičio,
pareiškusio, jog konservatoriai neturi savo stipraus kandidato.
Tačiau konservatoriai to savo kandidato ir nesiūlo, o pabrėžia,
jog bendras kandidatas būtų nepartinis. Aišku, tokios reakcijos
ir galima buvo tikėtis, žinant mūsų politikų ambicijas ir besiliejantį
per kraštus pasipūtimą.
O tai, kad šį prezidentinį skandalą stengiamasi
užtęsti, rodo Valstiečių ir Naujosios demokratijos lyderės K.Prunskienės
raginimas pradėti dialogą su Prezidentu ir neforsuoti apkaltos proceso,
palaukiant teisinio tyrimo išvadų. Kalbant apie tą peršamą dialogą,
pirmiausia nevertėtų pamiršti, kad Prezidentas kiekvieną dieną demonstruoja,
jog toks dalykas kaip dialogas jam visiškai svetimas. Mėgstamiausias
jo dialogas jo paties monologas.
© 2003 "XXI amžius"
|