Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Susitikimai
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Tautos dvasinis atgimimas –
svarbiausias ateitininkų tikslas

Pirmasis po atkūrimo Ateitininkų federacijos dvasios tėvas kun. Vaclovas Aliulis, MIC, ir pirmininkas dr. Vincas Rastenis

Lietuvą vienas po kito krečia politiniai skandalai, valdininkai sau ir savo giminaičiams prisigrobė žemės sklypų, susikompromitavo teisėjai, diplomatai… Dabar ir Prezidentūrą apgaubė neskaidrumo miglos. Visiškai pagrįstai atrodo, kad nebeliko jokio idealizmo, taip būdingo prieškario valdininkų didesnei daliai, sąžiningo požiūrio į pareigos atlikimą; už parašo brūkštelėjimą po Kovo 11-osios Aktu reikalaujama tūkstantinių rentų ne tik sau, bet ir žmonoms, vaikams. Kadangi tie reikalavimai buvo lengvai gauti, gal netrukus ims reikalauti rentų mokėjimą pratęsti vaikaičiams ir provaikaičiams. Tokiame kontekste kalbamės su Ateitininkų federacijos Atkuriamojo komiteto pirmininku, Ateitininkų federacijos vicepirmininku (1989-1997), Ateitininkų sendraugių sąjungos pirmininku (1989-1999), Ateitininkų federacijos garbės pirmininku nuo 2000 metų gydytoju Vincu RASTENIU.

Ką duoda katalikiškos spaudos skaitymas

Visada maloniai nusiteikusi šilališkė Birutė Lašaitienė

Viena uoliausių Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios lankytojų yra daugelį metų Šilalės ligoninėje akušere dirbusi, dabar jau pensininkė Birutė LAŠAITIENĖ. Ją, nuoširdžiai besimeldžiančią šioje bažnyčioje, galima išvysti ne tik sekmadieniais, bet ir kiekvieną dieną. Ji sekmadieniais ir eiliniais vakarais vadovauja rožinio kalbėjimui, padeda rinkti parašus, kai parapijos tikintieji nori išsakyti savo nuomonę vienokiu ar kitokiu klausimu. Ši nuoširdi, maloniai besišypsanti moteris apie savo tvirtą tikėjimą šitaip sako: „Malda – tai mano gyvenimo duona. Meldžiausi sovietmečiu, meldžiuosi ir dabar, nes tik malda gydo žmogaus sielą bei jo kūną. Be to, per savo ilgus medikės darbo metus aš mačiau, kaip į pasaulį ateina žmogus, ir tai yra niekieno nenuginčijamas Dievo stebuklas. Dėkoju Dievui, kad mano, kaip akušerės, rankos nesuteptos žmogžudyste. Visą gyvenimą išnešiojau baltą, nesuteptą chalatą. Ir čia man padėjo mano tvirtas, nepalaužiamas tikėjimas“.