Atnaujintas 2003 m. gruodžio 12 d.
Nr.95
(1199)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Padėkime išlikti katalikiškam
vaikų laikraštėliui

Šį pavasarį iškilus pavojui, jog dėl lėšų stokos gali būti nutraukta vienintelio katalikiško vaikų laikraščio „Kregždutė“ leidyba, į neviltį puolė ne tik vaikai, nuolat prenumeruojantys, skaitantys ir mylintys šį jiems skirtą leidinėlį, bet ir tie suaugusieji, tiksliau, tos šeimos, kurios nėra abejingos doriniam, dvasiniam jaunosios kartos ugdymui ir kurių namuose visuomet yra „Kregždutė“.

Atrodo, toks paprastas ir kuklus tas vaikų laikraštis, bet kaip gražiai jis propaguoja meilę Dievui, mūsų tėvynei, tėvui, motinai, broliui, sesei, gėlytei, paukšteliui, žvėreliui! Ir jeigu dėl lėšų stokos, tiksliau, dėl to, kad pastaruoju metu pernelyg vangiai prenumeruojama „Kregždutė“, nutrūktų jos leidyba, net sunku įsivaizduoti, kokį didžiulį nuostolį turėtų mūsų vaikai. Į ką tada žvelgtų jų nekaltos akutės? Į tą „kompiuterizuotą“, „mobiliuotą“ bei dar visaip kitaip „modernizuotą“, kasdien vis kitaip „politizuotą“, bet purviną mūsų gyvenimą? Užtenka mums visiems, o ypač vaikams pakelti akis nuo dorą ir dvasingumą propaguojančio katalikiško leidinio (suaugusiesiems nuo „XXI amžiaus“, „Katalikų pasaulio“, o vaikams – nuo „Kregždutės“) ir prieš mus atsiveria baisi gyvenimo realybė: apiplėšti senukai, išniekintos mažos mergytės, į seną, pašvinkusį šulinį įmesta Dievo Motinos statula, vandalų išniekintos kapinės, apiplėštos bažnyčios, beveik ties kiekvienu kampu siūlomas seksas, alkoholis, narkotikai ir t.t. Per kai kuriuos televizijos kanalus beveik kas minutę rodomos erotinės scenos, žiauriausios muštynės, žudynės, propaguojamas kerštas. Kai kurie pasaulietiški leidiniai visą šį purvą neretai pateikia kaip pikantišką dalyką, dar pridėdami visokiausius „gundančius“ piešinius, nuotraukas. Ir visa tai pavadinama demokratija, laisve, XXI amžiaus „mada“. Tai mato ir mūsų vaikai – būsimoji karta.

Tad apsaugokime nors nekaltus vaikus. Tam gali puikiai pasitarnauti ant kiekvienos šeimos stalo esantis leidinys „Kregždutė“. Dar geriau, kai šis leidinėlis su vaikais šeimoje yra aptariamas, juo pasidžiaugiama, dar ir dar kartą paskaitomi įdomesni eilėraštukai, straipsneliai, jų įdomesnės mintys. Deja, „Kregždutė“ – retas svečias tiek miesto, tiek ir kaimo šeimose. Daugelis net nežino, jog yra toks laikraštėlis.

Mokyklose „Kregždutė“ beveik neplatinama. O gaila! „Kregždutė“ galėtų būti puiki pagalbininkė auklėjant vaikus. Ypač ji yra paranki tikybos mokytojams. Kai kurie jų patys prenumeruoja ir skaito „Kregždutę“, tą daryti skatina ir savo mokinius. Ne visai gerai daroma, kai klasė užsiprenumeruoja tik vienintelį šio leidinio egzempliorių. Atseit turime vieną „Kregždutę“, ją bendrai skaitome, aptariame, ir šito užtenka. Aišku, tai geriau negu visiškai nieko. Tačiau bet kokiam leidiniui išsilaikyti reikalingas kuo didesnis prenumeratorių skaičius. O „Kregždutė“ tikrai yra pats pigiausias leidinėlis vaikams: metinė prenumerata – 25 Lt, pusei metų – 15 Lt, trims mėnesiams – 7,5 Lt. Beje, kartais netgi brangi dovanėlė, kuri teturi vien tik materialinę vertę, gali vaikui greitai nusibosti, būti pamiršta, išmesta ar sulaužyta. Tuo tarpu dvasiniai ir doriniai dalykai, gauti iš padovanotos „Kregždutės“ prenumeratos, išliks visam gyvenimui.

„Kregždutės“ dėka mūsų vaikai darosi geresni, nuoširdesni bei jautresni mus supančiam pasauliui, jos dėka vaikai išmoks atskirti gėrį nuo blogio. Patikėkite manimi, kaip pedagogu, jau daugelį metų dirbančiu su jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikais. Taip galvoja ir daugelis mano kolegų.

Tad mielieji „XXI amžiaus“ skaitytojai, kaip katalikiškos spaudos platintojas, jos propaguotojas, puikiai žinau, kokia brangi jums yra katalikiška spauda: „XXI amžius“, „Katalikų pasaulis“, „Žodis tarp mūsų“ ir kt. Pamenate, kai vienintelį katalikišką laikraštį „XXI amžius“ buvo ištikusi jo sunaikinimo blokada, mes visi jį gynėme. Ir (žinoma, ne be didelių redakcijos pastangų) jį apgynėme. Dabar tegul viskas priklauso nuo jūsų pačių, t.y. nuo to, kaip mes, katalikai, aktyvia prenumerata sugebėsime ir toliau išlaikyti „XXI amžių“. Šiandien tokios pagalbos šaukiasi „Kregždutė“.

Artėja Kalėdos, Naujieji 2004-ieji metai. Apsižvalgykime aplinkui, ar šalia mūsų nėra mums artimo vaiko, kuris dar neturi „Kregždutės“. Šalia žaislinio zuikučio ar saldainių krepšelio po eglute padėkime ir šio leidinio prenumeratos kvitą. Tai bus ne vienadienė Kalėdų dovana - to džiaugsmo užteks ilgam. O gal kaimynystėje arba jūsų giminėje yra sušalęs, alkanas, girtaujančių tėvų apleistas vaikas arba šeima su pulkeliu vaikelių, nukentėjusi nuo gaisro ar kitokios nelaimės, – ištieskime tokiems pagalbos ranką: nuprausdami, pavalgydindami, aprengdami, nesidrovėkime įteikti nors trijų mėnesių „Kregždutės“ prenumeratą už 7,5 Lt. Gal ir keistai atrodytų tokia dovana, bet ji tikrai pradžiugins suvargusį vaikelį, padės nors laikinai pamiršti negandas, o gal ir puolusiems tėvams padės prisikelti naujam gyvenimui. Nepraeikime ir pro invalido vežimėlyje sėdintį vaiką. Jeigu dar leidžia kišenė – padovanokime ir jam „Kregždutę“. Viešpats Dievas mums pasakys: ką padarėte vienam iš mano mažutėlių – man padarėte.

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Šilalė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija