Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Susitikimai
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Ką duoda katalikiškos spaudos skaitymas

Visada maloniai nusiteikusi šilališkė Birutė Lašaitienė

Viena uoliausių Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios lankytojų yra daugelį metų Šilalės ligoninėje akušere dirbusi, dabar jau pensininkė Birutė LAŠAITIENĖ. Ją, nuoširdžiai besimeldžiančią šioje bažnyčioje, galima išvysti ne tik sekmadieniais, bet ir kiekvieną dieną. Ji sekmadieniais ir eiliniais vakarais vadovauja rožinio kalbėjimui, padeda rinkti parašus, kai parapijos tikintieji nori išsakyti savo nuomonę vienokiu ar kitokiu klausimu. Ši nuoširdi, maloniai besišypsanti moteris apie savo tvirtą tikėjimą šitaip sako: „Malda – tai mano gyvenimo duona. Meldžiausi sovietmečiu, meldžiuosi ir dabar, nes tik malda gydo žmogaus sielą bei jo kūną. Be to, per savo ilgus medikės darbo metus aš mačiau, kaip į pasaulį ateina žmogus, ir tai yra niekieno nenuginčijamas Dievo stebuklas. Dėkoju Dievui, kad mano, kaip akušerės, rankos nesuteptos žmogžudyste. Visą gyvenimą išnešiojau baltą, nesuteptą chalatą. Ir čia man padėjo mano tvirtas, nepalaužiamas tikėjimas“.

Buvusi medikė B.Lašaitienė, kaip tikinti moteris, yra daug apkeliavusi, daugelyje šventų vietų pabuvusi. Ypač jai įsimintinos liko piligriminės kelionės į Lurdą, Asyžių, Romą, Vatikaną, taip pat ir Lenkijoje aplankytos šventos vietos. Didžiausiu įvykiu ji laiko susitikimą su popiežiumi Jonu Pauliumi II.

Šilališkė ne tik kasdien meldžiasi, daug keliauja, bet ir domisi katalikiška spauda, prenumeruoja „XXI amžių“, „Žodį tarp mūsų“, „Artumą“, paskaito „Katalikų pasaulį“. Be to, dar nusiperka ir religinio turinio knygelių, kasdien išklauso „Mažosios studijos“ laidas. Žinodamas, kad B.Lašaitienė daug skaito įvairios katalikiškos spaudos, panorau išgirsti jos nuomonę ir apie „XXI amžių“.

Mes turėtume dėkoti Dievui, kad turime tokį laikraštį – „XXI amžių“! Tai vienas švariausių, kultūringiausių ir katalikiškiausių laikraščių, kokie dabar yra išleidžiami Lietuvoje. Deja, ne visi tai supranta, nes daug kas ir iš tikinčiųjų žavisi pasaulietiška spauda, ypač ta, kuri tenkina žemus instinktus, bet nešviečia žmogaus proto, neskaidrina jo sielos.

Sakote, jog „XXI amžius“ yra geras ir katalikiškas laikraštis, bet kodėl ne visi katalikai jį prenumeruoja ir skaito?

Aš jau beveik ir atsakiau į jūsų klausimą, kad žmogų valdo žemi instinktai, o ne dvasiniai reikalai. Čia žmogus ir pasimeta, susipainioja. Skaudžiausia, jog daugelis nesupranta, kad „XXI amžius“, „Kregždutė“ ir kiti katalikiški leidiniai yra skirti ne vien uoliesiems, jie kviečia ir atitolusį nuo tikėjimo... Ir katalikišką spaudą privalome išlaikyti mes, tikintieji, kad per ją savo pusėn patrauktume netikinčiuosius. Pagaliau ir uolūs tikintieji turime kasdien šviestis, tobulėti, nes mokytis pažinti Dievą, mokymą turime visą gyvenimą ir tai reikia daryti kasdien, šalia kasdieninių mūsų maldų.

Esate uoli ir pakankamai išsilavinusi spaudos skaitytoja, todėl norėtųsi išgirsti ir kritinį jūsų žodį apie „XXI amžių“, nes kai kas pasako: ai, tas laikraštis visai neįdomus, nepatrauklus...

Nenuostabu, nes ir Kristus daug kam buvo nepatrauklus, neparankus, kaip sakoma, „stovintis skersai kelio“, todėl jį taip žiauriai ir nužudė.

Bet juk „XXI amžius“ – tik laikraštis, o ne Kristus. Nenori, gali jo ir neskaityti.

Neskaityti!.. Ne čia visa esmė. Laikraštis „XXI amžius“ nepatinka tiems, kas dėl lito ar solidaus honoraro bando pateikti kuo didesnį purvą kaip pelningą prekę. O „XXI amžius“ visam tam liejamam purvui stoja skersai kelio. Tai ir norima, kad šio leidinio visai nebūtų. Jis nei valstybės, nei Spaudos rėmimo fondo nefinansuojamas, netgi siekiama visais kanalais jį apjuodinti, sumenkinti ir pan.

Ar jiems pavyks sunaikinti katalikiškąjį „XXI amžių“?

Jie jau turi savo metodiką: nė litu neparemti nei „XXI amžiaus“, nei „Kregždutės“. Todėl mes, katalikai, privalome visomis išgalėmis, pirmiausia aktyvia prenumerata juos paremti.

Bet kaip šito pasiekti? Tarkime, vieną dieną supuolame visi katalikai į savuosius paštus ir užsiprenumeruojame „Kregždutę“, „XXI amžių“, „Katalikų pasaulį“, kitus leidinius...

Tai utopija. Šito niekada nebuvo ir nebus. Tai ne Kanos vestuvių stebuklas, kur vanduo buvo paverstas vynu... Reikia nuolatinio ir kasdienio katalikiškos spaudos propagavimo. Visi laikraščiai, netgi pasaulietiški šitaip daro. Ne išimtis ir katalikiška spauda. Gerai, kad atsiranda tam reikalui atsidavusių, tarsi į Kristaus vynuogyną pakviestų žmonių, kurie rūpinasi, deda visas pastangas, kad kuo daugiau žmonių skaitytų katalikišką spaudą. Aišku, priklauso ir nuo kunigų, t.y. kaip jie propaguoja katalikišką spaudą, ar prie kiekvienos bažnyčios yra katalikiškos spaudos platintojai, kokia pačių kunigų pažiūra į katalikišką spaudą. Turėtume pasidžiaugti Šilalės parapijos klebonu dekanu kan. Petru Merliūnu, kuris nuolat primena katalikiškos spaudos būtinumą kiekvienai šeimai, pats aktyviai dalyvauja rajono spaudoje, parašo įdomių ir naudingų straipsnių.

Ko palinkėtumėte artėjančių Kalėdų proga „XXI amžiaus“ redakcijai ir skaitytojams?

Redakcijai linkiu kaip nors nepalūžti, kad ir sunkiomis sąlygomis dirbant, nes be finansinės paramos leidžiamą „Kregždutę“ ir „XXI amžių“ laimina Dievas. Skaitytojams linkiu supratimo, kad reikia paremti prenumerata „XXI amžių“, „Kregždutę“. Švęsdami Kalėdas ir pasitikdami 2004 metus, širdyje pasidžiaukime, kad dar turime savo spaudą.

Ačiū už pokalbį. Gerų jums švenčių ir naujų piligriminių kelionių 2004 metais!

Kalbėjosi Antanas STANKAITIS

Šilalė
Autoriaus nuotrauka

© 2003 "XXI amžius"