|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
Krikščionybės niekada nebus per daug
Sausio 17 dieną Kaune, Žemės ūkio rūmuose, su miesto visuomene susitiko Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos steigėjai, vadovai, rėmėjai: šios partijos pirmininkas Ignacas Uždavinys, pavaduotojas monsinjoras Alfonsas Svarinskas, prof. Romualdas Baltrušis, politinis apžvalgininkas Vilius Bražėnas, kunigas Alfonsas Bulota, Kauno skyriaus vadovai - pirmininkas Juozas Stirbys, nariai: dr. Ramutis Juškevičius, Romualdas Meškelė, atsakingas už darbą su jaunimu Egidijus Skaržinskas ir kiti. Keli šimtai kauniečių įdėmiai klausėsi apie problemas, iškylančias naujai atkurtai partijai. Sovietmečiu Bažnyčios hierarchai ir pasaulietiškas krikščioniškasis elitas buvo naikinami fiziškai, mokomoji ir šviečiamoji Bažnyčios veikla nuvaryta į pogrindį, krikščioniškoji spauda uždrausta. Šioje kovoje ji neteko iškiliausių savo rėmėjų pasauliečių, religijos filosofų, katalikiškų organizacijų vadovų. Ir šiandien reikalingi tokie švyturiai kaip Juozas Eretas, Pranas Dovydaitis, Stasys Šalkauskis, Antanas Maceina. Deja, naujų švyturių mažai teturime. Lietuvos praeitis liudija, kad dvasininkai buvo laisvės šaukliai, jei reikėjo ją ginti, ėmė ir ginklą į rankas. Nuo politikos nenusišalino iškilieji - vyskupas Motiejus Valančius, Maironis, Mykolas Krupavičius, Juozas Tumas-Vaižgantas, Adomas Jakštas-Dambrauskas ir daugybė kitų. Jų ir politika buvo morali. Krikščioniškos valstybės kūrimas ir tvirtinimas skatina pasauliečius ir dvasininkus vienyti pastangas. Atėjo apsisprendimo metas. Į kur ir su kuo, kuria kryptimi einame į Europos Sąjungą, Rusiją, ar su mumis skaitysis pasaulio valstybės ? 1989 m. vasario 16 d. buvo atkurta prieškario Lietuvos krikščionių demokratų partija, bet jau po dešimties metų vienas tos partijos veikėjų pradėjo ją skaldyti. Skaldymas ir nesutarimai vyko ir vėliau. Prieš metus, 2003 m. sausio 28 d., Lietuvos teisingumo ministerijoje buvo įregistruota Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija. Konferencijoje prelegentai kalbėjo apie tai, ką reikia daryti krikščionybę išpažįstantiems Lietuvos katalikams ir visiems doros valios žmonės. Mons. A.Svarinskas aiškiai pasakė, kad priešas per šiuos dešimt metų nuosekliai griauna Lietuvą. Pasak A. Svarinsko, net prof. Vytautas Landsbergis sako, kad Lietuva visiškos laisvės neturi. Šiandien Lietuvos padėtis daug sunkesnė nei buvo mums kovojant dėl nepriklausomybės. Tuomet, sakė monsinjoras, matėme, ką daro priešai, o šiuo metu viskas paslėpta. Štai Prezidentūros skandalas. Tauta kiršinama bei supriešinami žmonės. Monsinjoro nuomone, gresia naujas pavojus, nes į valdžią veržiasi milijonierius V.Uspaskich, kuris stengiasi daryti viską, kad Lietuva nepatektų į Europos Sąjungą. Nuolat tvirtiname, kad Lietuvoje yra 80 proc. katalikybę išpažįstančių lietuvių, o kai reikia apsispręsti balsuoti už krikščionis, tai balsų surenkama labai mažai. Reikia eiti ir aiškinti žmonėms, kad blogio imperija nori mus okupuoti ir sugriauti mūsų valstybę, bet yra Dievas, kurio planuose kiti ketinimai. Akademiko Zigmo Zinkevičiaus dėka Vilniaus krašte įkurtos 39 lietuviškos mokyklos. Istorija nedovanos buvusios LKDP vadams, sugriovusiems Krikščionių demokratų partiją. Ši partija jungė 10 tūkst. narių, todėl dabar nėra kas pasipriešintų bolševikams, tvirtino mons. A.Svarinskas. Kodėl dažnai vartoju žodį bolševikas? - pats savęs klausė monsinjoras. Ogi todėl, kad jis geriausiai nusako esmę. Mat sovietinė spauda veikia visus ir mane paveikė. Man tvirtino, kad šis žodis pats gražiausias, geriausias pasaulyje. Na, aš ir vartoju. LKDP pirmininkas I.Uždavinys savo kalboje minėjo, jog šis prisistatymas bene pirmas per tuos vienerius metus, kai partija naujai užregistruota. Pasak I.Uždavinio, Lietuvoje yra gili krizė, ir ne tik politinė. Ji bendravalstybinė, teisinė, ekonominė ir politinė. Atsikūrus Lietuvos valstybingumui, iškilo klausimas, kokiu keliu Lietuva eis. Ar remsis ideologija, pagrįsta krikščioniškomis vertybėmis, ar mėgins ieškoti netikrų dievų? Krikščionys neturėjo tokios stiprios jėgos, negalėjo kalbėti visu balsu. Pasak prelegento, senoji nomenklatūra turėjo visas galias - lėšas, organizacines struktūras, užgrūdintus kadrus. Stengtasi ir dabar stengiamasi sumenkinti Bažnyčios įtaką, kompromituoti jos hierarchus. Atsiradus pirmiesiems demokratijos daigams, pradėta slopinti patriotinį, tautinį elitą. I. Uždavinys prisiminė, kaip į klausimą Maskvoje, kodėl Rusijoje taip nekenčiama prof. V.Landsbergio, tąsyk atsakė trumpai ir aiškiai - V.Landsbergis pavogė iš sovietų Lietuvą... ir sudavė pirmą smūgį sovietų sistemai, po kurio ji pradėjo byrėti. Tačiau besikuriančios naujos partijos iš Sąjūdžio struktūros neturėjo nei patirties, nei kadrų. Reikėjo naujų, demokratiškų įstatymų. Tuo tarpu kiti per kooperatyvus prie gamyklų begėdiškai vogė žemę, miškus, namus, sklypus; ir tą vogtą turtą vėliau vagims parūpo apginti įstatymais. Štai ir akibrokštas: V.Landsbergis esą pavogė Lietuvą iš Rusijos, o dabartinis Lietuvos Konstituciją pažeidęs prezidentas R.Paksas jau parduoda Lietuvą Rusijai, sakė partijos pirmininkas. Kodėl taip vyksta? Todėl, kad Lietuvos valstybės valdymas neparemtas krikščioniškosios demokratijos valdymo ideologija. Prof. Romualdas Baltrušis pabrėžė, kad Krikščionių demokratų partijos Europoje yra vienos galingiausių politinių jėgų. Tokia jėga turi tapti ir atkurtoji LKDP. O atspara šiai partijai - katalikiškoji dvasininkija. Tai įrodė amžių istorija. Publicistas, politologas V.Bražėnas kvietė pažadinti snaudžiančiuosius. Krikščionybės niekad nebus per daug nei Lietuvoje, nei pasaulyje. Lietuviams būtina susiburti, sustiprėti. Juk Europoje mums teks būti krikščionybės apaštalais gerokai praradusiems tikėjimo stiprybę josios senbuviams. Kažkada ji ėjo pas mus iš Europos. Dabar mes privalome nešti tikrą krikščionišką dvasią. Reikia prie parapijų, kaip buvo kitados, kurti naujai atkurtos partijos sekcijas, skyrius. V.Bražėnas kvietė neapleisti katalikiškos spaudos, minėjo laikraščio XXI amžius reikšmę, skatino jį prenumeruoti. Kunigas A.Bulota pasveikino konferencijos dalyvius, kurie neišdavė pirmapradės partijos krikščioniškų idealų. Dr. Ramutis Juškevičius nagrinėjo šeimų problemas. Labai nepatvarios šeimos, dažni abortai. Prelegentas sakė, kad iš šimto santuokų net 66 išyra. Tai tragiška statistika, mes pirmaujame Europoje. Reikia radikaliai keisti jaunimo auklėjimą - tokius ir kitokius jaunimo veiklos aspektus aptarė Egidijus Skaržinskas. LKDP Kauno skyriaus pirmininkas Juozas Stirbys kvietė krikščioniškų vertybių pagrindu telktis, plėsti savo gretas, nes Lietuvos ateitis be katalikiškojo, krikščioniškojo tikėjimo, naujojo sąjūdžio neturi perspektyvos. Mintimis pasidalijo konferencijos svečiai G. Trimakaitė (Marijampolė), A.Raudienė, V. Vitkus (abu iš Telšių). Konferencijos dalyvius sveikino prof. Arimantas Dumčius. Apibendrino pasisakymus ir atsakė į klausimus LKDP pirmininkas I. Uždavinys. Prieita prie išvados, kad dalyvavimas krikščioniškosios demokratijos partijoje gerokai pagerintų padėtį Lietuvoje. Kazimieras DOBKEVIČIUS Autoriaus nuotrauka
© 2004 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |