Krikščionybės niekada nebus per daug
|
Tarp Lietuvos krikščioniškosios
demokratijos partijos susitikimo
su Kauno visuomene dalyvių buvo
ir LKDP pirmininkas
Ignacas Uždavinys (dešinėje),
kun. Alfonsas Bulota (viduryje),
publicistas Vilius Bražėnas
(antras iš kairės). Susitikimui
vadovavo LKDP Kauno skyriaus
pirmininkas Juozas Stirbys (kairėje)
|
Sausio 17 dieną Kaune, Žemės ūkio rūmuose, su
miesto visuomene susitiko Lietuvos krikščioniškosios demokratijos
partijos steigėjai, vadovai, rėmėjai: šios partijos pirmininkas
Ignacas Uždavinys, pavaduotojas monsinjoras Alfonsas Svarinskas,
prof. Romualdas Baltrušis, politinis apžvalgininkas Vilius Bražėnas,
kunigas Alfonsas Bulota, Kauno skyriaus vadovai - pirmininkas Juozas
Stirbys, nariai: dr. Ramutis Juškevičius, Romualdas Meškelė, atsakingas
už darbą su jaunimu Egidijus Skaržinskas ir kiti. Keli šimtai kauniečių
įdėmiai klausėsi apie problemas, iškylančias naujai atkurtai partijai.
Sovietmečiu Bažnyčios hierarchai ir pasaulietiškas
krikščioniškasis elitas buvo naikinami fiziškai, mokomoji ir šviečiamoji
Bažnyčios veikla nuvaryta į pogrindį, krikščioniškoji spauda uždrausta.
Šioje kovoje ji neteko iškiliausių savo rėmėjų pasauliečių, religijos
filosofų, katalikiškų organizacijų vadovų. Ir šiandien reikalingi
tokie švyturiai kaip Juozas Eretas, Pranas Dovydaitis, Stasys Šalkauskis,
Antanas Maceina. Deja, naujų švyturių mažai teturime.
Lietuvos praeitis liudija, kad dvasininkai buvo
laisvės šaukliai, jei reikėjo ją ginti, ėmė ir ginklą į rankas.
Nuo politikos nenusišalino iškilieji - vyskupas Motiejus Valančius,
Maironis, Mykolas Krupavičius, Juozas Tumas-Vaižgantas, Adomas Jakštas-Dambrauskas
ir daugybė kitų. Jų ir politika buvo morali.
Krikščioniškos valstybės kūrimas ir tvirtinimas
skatina pasauliečius ir dvasininkus vienyti pastangas. Atėjo apsisprendimo
metas. Į kur ir su kuo, kuria kryptimi einame į Europos Sąjungą,
Rusiją, ar su mumis skaitysis pasaulio valstybės ?
1989 m. vasario 16 d. buvo atkurta prieškario
Lietuvos krikščionių demokratų partija, bet jau po dešimties metų
vienas tos partijos veikėjų pradėjo ją skaldyti. Skaldymas ir nesutarimai
vyko ir vėliau. Prieš metus, 2003 m. sausio 28 d., Lietuvos teisingumo
ministerijoje buvo įregistruota Lietuvos krikščioniškosios demokratijos
partija.
Konferencijoje prelegentai kalbėjo apie tai, ką
reikia daryti krikščionybę išpažįstantiems Lietuvos katalikams ir
visiems doros valios žmonės. Mons. A.Svarinskas aiškiai pasakė,
kad priešas per šiuos dešimt metų nuosekliai griauna Lietuvą.
Pasak A. Svarinsko, net prof. Vytautas Landsbergis sako, kad Lietuva
visiškos laisvės neturi. Šiandien Lietuvos padėtis daug sunkesnė
nei buvo mums kovojant dėl nepriklausomybės. Tuomet, sakė monsinjoras,
matėme, ką daro priešai, o šiuo metu viskas paslėpta. Štai Prezidentūros
skandalas. Tauta kiršinama bei supriešinami žmonės. Monsinjoro nuomone,
gresia naujas pavojus, nes į valdžią veržiasi milijonierius V.Uspaskich,
kuris stengiasi daryti viską, kad Lietuva nepatektų į Europos Sąjungą.
Nuolat tvirtiname, kad Lietuvoje yra 80 proc. katalikybę išpažįstančių
lietuvių, o kai reikia apsispręsti balsuoti už krikščionis, tai
balsų surenkama labai mažai. Reikia eiti ir aiškinti žmonėms, kad
blogio imperija nori mus okupuoti ir sugriauti mūsų valstybę, bet
yra Dievas, kurio planuose kiti ketinimai. Akademiko Zigmo Zinkevičiaus
dėka Vilniaus krašte įkurtos 39 lietuviškos mokyklos. Istorija nedovanos
buvusios LKDP vadams, sugriovusiems Krikščionių demokratų partiją.
Ši partija jungė 10 tūkst. narių, todėl dabar nėra kas pasipriešintų
bolševikams, tvirtino mons. A.Svarinskas. Kodėl dažnai vartoju
žodį bolševikas? - pats savęs klausė monsinjoras. Ogi todėl, kad
jis geriausiai nusako esmę. Mat sovietinė spauda veikia visus ir
mane paveikė. Man tvirtino, kad šis žodis pats gražiausias, geriausias
pasaulyje. Na, aš ir vartoju.
LKDP pirmininkas I.Uždavinys savo kalboje minėjo,
jog šis prisistatymas bene pirmas per tuos vienerius metus, kai
partija naujai užregistruota. Pasak I.Uždavinio, Lietuvoje yra gili
krizė, ir ne tik politinė. Ji bendravalstybinė, teisinė, ekonominė
ir politinė. Atsikūrus Lietuvos valstybingumui, iškilo klausimas,
kokiu keliu Lietuva eis. Ar remsis ideologija, pagrįsta krikščioniškomis
vertybėmis, ar mėgins ieškoti netikrų dievų? Krikščionys neturėjo
tokios stiprios jėgos, negalėjo kalbėti visu balsu. Pasak prelegento,
senoji nomenklatūra turėjo visas galias - lėšas, organizacines struktūras,
užgrūdintus kadrus. Stengtasi ir dabar stengiamasi sumenkinti Bažnyčios
įtaką, kompromituoti jos hierarchus. Atsiradus pirmiesiems demokratijos
daigams, pradėta slopinti patriotinį, tautinį elitą. I. Uždavinys
prisiminė, kaip į klausimą Maskvoje, kodėl Rusijoje taip nekenčiama
prof. V.Landsbergio, tąsyk atsakė trumpai ir aiškiai - V.Landsbergis
pavogė iš sovietų Lietuvą... ir sudavė pirmą smūgį sovietų sistemai,
po kurio ji pradėjo byrėti. Tačiau besikuriančios naujos partijos
iš Sąjūdžio struktūros neturėjo nei patirties, nei kadrų. Reikėjo
naujų, demokratiškų įstatymų. Tuo tarpu kiti per kooperatyvus prie
gamyklų begėdiškai vogė žemę, miškus, namus, sklypus; ir tą vogtą
turtą vėliau vagims parūpo apginti įstatymais. Štai ir akibrokštas:
V.Landsbergis esą pavogė Lietuvą iš Rusijos, o dabartinis Lietuvos
Konstituciją pažeidęs prezidentas R.Paksas jau parduoda Lietuvą
Rusijai, sakė partijos pirmininkas. Kodėl taip vyksta? Todėl, kad
Lietuvos valstybės valdymas neparemtas krikščioniškosios demokratijos
valdymo ideologija.
Prof. Romualdas Baltrušis pabrėžė, kad Krikščionių
demokratų partijos Europoje yra vienos galingiausių politinių jėgų.
Tokia jėga turi tapti ir atkurtoji LKDP. O atspara šiai partijai
- katalikiškoji dvasininkija. Tai įrodė amžių istorija.
Publicistas, politologas V.Bražėnas kvietė pažadinti
snaudžiančiuosius. Krikščionybės niekad nebus per daug nei Lietuvoje,
nei pasaulyje. Lietuviams būtina susiburti, sustiprėti. Juk Europoje
mums teks būti krikščionybės apaštalais gerokai praradusiems tikėjimo
stiprybę josios senbuviams. Kažkada ji ėjo pas mus iš Europos. Dabar
mes privalome nešti tikrą krikščionišką dvasią. Reikia prie parapijų,
kaip buvo kitados, kurti naujai atkurtos partijos sekcijas, skyrius.
V.Bražėnas kvietė neapleisti katalikiškos spaudos, minėjo laikraščio
XXI amžius reikšmę, skatino jį prenumeruoti. Kunigas A.Bulota
pasveikino konferencijos dalyvius, kurie neišdavė pirmapradės partijos
krikščioniškų idealų.
Dr. Ramutis Juškevičius nagrinėjo šeimų problemas.
Labai nepatvarios šeimos, dažni abortai. Prelegentas sakė, kad iš
šimto santuokų net 66 išyra. Tai tragiška statistika, mes pirmaujame
Europoje.
Reikia radikaliai keisti jaunimo auklėjimą - tokius
ir kitokius jaunimo veiklos aspektus aptarė Egidijus Skaržinskas.
LKDP Kauno skyriaus pirmininkas Juozas Stirbys kvietė krikščioniškų
vertybių pagrindu telktis, plėsti savo gretas, nes Lietuvos ateitis
be katalikiškojo, krikščioniškojo tikėjimo, naujojo sąjūdžio neturi
perspektyvos. Mintimis pasidalijo konferencijos svečiai G. Trimakaitė
(Marijampolė), A.Raudienė, V. Vitkus (abu iš Telšių). Konferencijos
dalyvius sveikino prof. Arimantas Dumčius. Apibendrino pasisakymus
ir atsakė į klausimus LKDP pirmininkas I. Uždavinys. Prieita prie
išvados, kad dalyvavimas krikščioniškosios demokratijos partijoje
gerokai pagerintų padėtį Lietuvoje.
Kazimieras DOBKEVIČIUS
Autoriaus nuotrauka
© 2004 "XXI amžius"
|