Pirmasis puslapis
Ora et labora
Krikščionybė
    šiandien
Katalikų
   bendruomenėse
Likimai
Aktualijos
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Krikščionybės niekada nebus per daug

Tarp Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos susitikimo su Kauno visuomene dalyvių buvo ir LKDP pirmininkas Ignacas Uždavinys (dešinėje), kun. Alfonsas Bulota (viduryje), publicistas Vilius Bražėnas (antras iš kairės). Susitikimui vadovavo LKDP Kauno skyriaus pirmininkas Juozas Stirbys (kairėje)

Sausio 17 dieną Kaune, Žemės ūkio rūmuose, su miesto visuomene susitiko Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos steigėjai, vadovai, rėmėjai: šios partijos pirmininkas Ignacas Uždavinys, pavaduotojas monsinjoras Alfonsas Svarinskas, prof. Romualdas Baltrušis, politinis apžvalgininkas Vilius Bražėnas, kunigas Alfonsas Bulota, Kauno skyriaus vadovai - pirmininkas Juozas Stirbys, nariai: dr. Ramutis Juškevičius, Romualdas Meškelė, atsakingas už darbą su jaunimu Egidijus Skaržinskas ir kiti. Keli šimtai kauniečių įdėmiai klausėsi apie problemas, iškylančias naujai atkurtai partijai.

Mažas kupstas ir dideli vežimai

Dideli vežimai – tai didelės partijos. Krikščioniškosios demokratijos partija tebėra maža.

Buvo gana didelė Krikščionių demokratų partija, bet jau suardyta. Daugelis kitur išsiskirstė pavieniui, o liko darinių, krikščioniškumą pavadinimuose pasilikusių, bet ne krikščioniškų savo veiksmais. Ištikimieji buvusios partijos nariai nėjo su besisklaidančiais, bet susikurti tikrai krikščioniškoje partijoje jiems buvo nelengva. Tačiau pavyko – jau metai yra užregistruota Krikščioniškosios demokratijos partija, ir sausio 17 dieną Kaune vyko šios partijos susitikimas su visuomene.

Dvasininkas – šalia žmogaus

Benjaminas ŽULYS

Susitikime su Kauno rajono vadovais – Ežerėlio, Tabariškių ir Garliavos klebonai kunigai Antanas Mickevičius, Jordanas Kazlauskas ir Kęstutis Vosylius

Ženklūs poslinkiai

Kunigas, ypač parapijos klebonas – tai ne vien sielovadininkas, doros ugdytojas, patarėjas ir guodėjas žmogui sudėtingą valandą, nors tai yra ypač svarbi jo pareiga bei pašaukimas. Be to, tikriausiai sunku būtų nubrėžti ribą tarp tiesioginių bažnytinių pareigų ir kultūrinės veiklos, tradicijų puoselėjimo, patriotizmo ugdymo, kitos dvasinės pasaulietinės veiklos sričių. O kur dar vadinamieji ūkiniai, administraciniai reikalai, kurie lydi kiekvienos parapijos kunigą kleboną. Visa tai būdinga ne vien šio meto vyskupijų, parapijų ganytojams, tai rūpėjo ir ankstesnių laikų iškiliems ir kuklesniems Bažnyčios tarnystės žmonėms. Toks yra juos lydintis bruožas - rūpintis žmonėmis visokeriopai ir visada įvairiose jų gyvenimo dienose.