Dvasininkas šalia žmogaus
Benjaminas ŽULYS
|
Susitikime su Kauno rajono
vadovais Ežerėlio, Tabariškių
ir Garliavos klebonai kunigai
Antanas Mickevičius,
Jordanas Kazlauskas
ir Kęstutis Vosylius
|
Ženklūs poslinkiai
Kunigas, ypač parapijos klebonas tai ne vien
sielovadininkas, doros ugdytojas, patarėjas ir guodėjas žmogui sudėtingą
valandą, nors tai yra ypač svarbi jo pareiga bei pašaukimas. Be
to, tikriausiai sunku būtų nubrėžti ribą tarp tiesioginių bažnytinių
pareigų ir kultūrinės veiklos, tradicijų puoselėjimo, patriotizmo
ugdymo, kitos dvasinės pasaulietinės veiklos sričių. O kur dar vadinamieji
ūkiniai, administraciniai reikalai, kurie lydi kiekvienos parapijos
kunigą kleboną. Visa tai būdinga ne vien šio meto vyskupijų, parapijų
ganytojams, tai rūpėjo ir ankstesnių laikų iškiliems ir kuklesniems
Bažnyčios tarnystės žmonėms. Toks yra juos lydintis bruožas - rūpintis
žmonėmis visokeriopai ir visada įvairiose jų gyvenimo dienose.
Apie tai buvo gan plačiai kalbėta Kauno rajono
savivaldybėje įvykusiame Kauno rajone sielovados darbą dirbančių
Vilkaviškio vyskupijos kunigų susitikime su rajono vadovais. Kauno
arkivyskupijoje dirbantys kunigai į susitikimą neatvyko. Pokalbyje
dalyvavo Aleksoto dekanato vicedekanas, Garliavos klebonas kun.
Kęstutis Vosylius, Ežerėlio ir Zapyškio parapijų klebonas bei Kačerginę
aptarnaujantis kun. Antanas Mickevičius, Tabariškių parapijos klebonas
kun. Jordanas Kazlauskas, taip pat Kauno rajono meras Leonardas
Gineika, vicemerė Nijolė Kliučienė, savivaldybės administratorius
Vytas Yla, savivaldybės tarybos komitetų pirmininkai Asta Sederevičiūtė
bei Donatas Jankauskas.
Tabariškių Kristaus Karaliaus bažnyčios klebonas
kun. J.Kazlauskas priminė sovietinius laikus, kai parapijos teritorijoje,
Ringauduose, nebuvo ne tik mokyklos, bet ir jokio kultūros židinio,
vietiniai gyventojai laisvalaikiu neturėdavo kur susirinkti, pavakaroti.
Nebent grupelėmis sueidavo pas kurį nors stiklelį mėgstantį kaimyną,
kitą tokio pomėgio bendramintį. Tiesa, ir dabar čia ne viskas gerai,
bet jau veikia bendruomenės namai, kur savo laisvalaikį leidžia
jaunas ir vyresnio amžiaus žmogus, įrengiamas parkas, bus vasaros
estrada taigi ir dar įvairesnių kultūros renginių. Anais laikais
vietos dvasininkai ne ką galėjo tuometinei valdžiai patarti, tų
patarimų niekas nepaisė. Dabar reikalai eina geryn ir žmonės kultūrėja,
tampa geresni, dvasingesni, nors spręstinų problemų, kaip visoje
Lietuvoje, dar yra. Kelia rūpestį ir Noreikiškėse Žemės ūkio universiteto
žinioje esantis Dvasinio ugdymo centras. Jam toliau įrengti stinga
lėšų, o universitetas ne iš pačių turtingiausių organizacijų.
Pinigų paieškos
Žinoma, nemažai galima nuveikti ir be ženklesnių
finansinių investicijų, tačiau visai be jų išsiversti neįmanoma
taip buvo visais laikais, taip yra dabar. Garliavos klebonas kun.
K.Vosylius pasidžiaugė, kad Garliavos mieste baigiami įrengti parapijos
namai, gegužės pabaigoje jie tikriausiai bus atidaryti. Gyventojai
juose galės paminėti religines, patriotines, kitokias gražias šventes,
aptarti savus rūpesčius. Šie namai kainuoja nemažai, bet pinigų
surasta. Tik štai jau kuris laikas Garliavoje (ir kai kuriose kitose
parapijose) vis dar oficialiai neapiforminama apie bažnyčią ir kleboniją
esanti žemė. Nors, kaip sakė kunigas, visi dokumentai Kauno apskrities
Žemėtvarkos padaliniui seniai paduoti. Ko delsiama, nežinia.
O pro kiaurą Ežerėlio bažnyčios stogą, ypač per
lietų ar per atodrėkį, sunkiasi, čiurkšlėmis srūva vanduo. Stogo
remontui, tiksliau, jo rekonstrukcijai, reikia pinigų. Be to, anot
klebono, vietiniams gyventojams bažnyčia vis dar primena sovietinių
laikų kultūros namus. Tad dar šį bei tą čia reikėtų keisti, pertvarkyti.
Investicijų reikia ir šalia šiaip taip gyvuojantiems šarvojimo namams.
O kur dar neseniai sudegusi Zapyškio parapijos, kurią aptarnauja
Ežerėlio klebonas, dabar jau buvusi klebonija. (Klebonas gyvena
netolimoje Kačerginėje nuomojamame bute.) Jai atnaujinti prireiktų
apie 52 tūkst. litų. Tik ar verta? Juk pastatas statytas 1927 metais,
ir jį atnaujinti neapsimoka. Tiesa, prie dabartinės vietos vidurinės
mokyklos stovi dar 1940 metais statytas, o 1946-aisiais sovietmečio
valdžios nacionalizuotas Zapyškio bažnyčiai priklausęs pastatas.
Dabar jis priklauso rajono Kultūros, švietimo ir sporto skyriui,
yra gerokai apleistas. Atsiimti kompensaciją už buvusį Bažnyčios
turtą ar gauti už jį kitą lygiavertį pastatą vargu ar pavyktų. Tačiau
rajono savivaldybės vadovai šiame susitikime patarė kreiptis į rajono
Tarybą, gal pavyktų surasti vienokią ar kitokią išeitį. Kitas jau
apie dešimt metų niekieno neprižiūrimas pastatas yra Kačerginėje
jame būtų galima įkurti verslo ir amatų mokyklą ar panaudoti kitoms
humaniškoms reikmėms. Bet vėlgi pinigai. Jų reikia ir senosios,
šalia Nemuno stovinčios Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios tolesnei
rekonstrukcijai.
Meras L.Gineika sakė: Visa tai suprantu, bet
ką aš galiu atsakyti kai kurių mokyklų vadovams, kai jie man parodo
kone pūvančius, vos ne krentančius langus, vos ant vyrių besilaikančias
duris, kiaurus stogus? Žinoma, savivaldybė bažnyčioms privalo padėti,
ir neabejoju, kad pagal išgales padėsime.
Meras, taip pat vicemerė N. Kliučienė, Tarybos
komitetų pirmininkai A.Sederevičiūtė, D.Jankauskas, administratorius
V.Yla atkreipė dėmesį į tai, kad prieš kurį laiką savivaldybės Taryba
nutarė net pustrečio milijono litų paremti Kauno Žalgirio krepšinio
komandos išlaikymą, per penkerius metus jai skiriant po pusę milijono
litų. Šio susitikimo su rajono dvasininkais metu savivaldybės vadovai
nutarė siūlyti rajono Tarybai tokį nutarimo vykdymą sustabdyti.
Tada galbūt atsirastų lėšų paremti tiek kai kurioms bažnytinėms,
tiek kitoms rajono reikmėms.
Kaunas
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka
© 2004 "XXI amžius"
|