Ekumeninė dvasia
Mindaugas BUIKA
Popiežius Jonas Paulius II, kalbėdamas apie sausio
18-25 dienomis vykusios tradicinės Maldos už krikščionių vienybę
savaitės programą, pažymėjo, kad jos temą, pagal per Paskutinę vakarienę
sakytus Jėzaus žodžius Duodu jums savo ramybę (Jn 14, 27), pasiūlė
Sirijos miesto Alepo krikščionių bendruomenė. Reikšminga, kad būtent
šią temą pasiūlė Artimųjų Rytų regiono Bažnyčios, kur vienybė ir
taika yra aštriausiai juntami prioritetai, - sakė Šventasis Tėvas,
sausio 18 dieną susitikęs su maldininkais Romos Šv. Petro aikštėje
sekmadienio vidudienio maldos proga.
Iš tikrųjų Bažnyčios Rytuose per savo 2000 metų
egzistenciją turėjo gyventi dažnai unikaliomis ir sunkiomis istorinėmis
aplinkybėmis. Šios senosios Bažnyčios šalyse, kurias galima laikyti
krikščionybės gimtine, beveik nėra turėjusios pageidautinos taikos
ir ramybės. Todėl malda už taiką joms visada buvo esminis liturgijos
elementas. Šis paveldas ir tradicija, o taip pat nerami šiandiena,
taikos troškimą daranti ne mažiau aktualų, ir nulėmė tai, kad 2004
metams Maldos už krikščionių vienybę tema buvo pasirinkta būtent
ši.
Kitas Artimųjų Rytų regiono Bažnyčių gyvenimo
bruožas yra jų konfesinė gausa ir tuo pat metu akivaizdi mažuma,
aiškiai vyraujant islamo religijai. Dėl to jų tarpusavio solidarumas
bei ekumeninis bendravimas yra ne abstraktus idealas, bet gyvybiškas
poreikis. Tik per ekumeninio bendrumo dvasios palaikymą ir stiprinimą
yra įmanoma šių Bažnyčių prasminga egzistencija. Bendra kova už
išlikimą ir ateities vizija, kasdieniai taikos rūpesčiai ir viltis
yra stiprus jas jungiantis ryšys.
Būtent tai pasakytina ir apie pusantro milijono
gyventojų turintį Alepo miestą (antrą pagal dydį Sirijoje po sostinės
Damasko), kuriame krikščionys yra aiški mažuma. Nors krikščionys
sudaro tik 10 proc. Alepo miestiečių (likusieji musulmonai), tačiau
šių yra net vienuolika svarbių bažnytinės administracijos vienetų;
trys stačiatikių eparchijos (Armėnų Apaštalinės Bažnyčios, Antijochijos
stačiatikių patriarchato, Antijochijos sirų patriarchato), šešios
katalikų vyskupijos (melchitų, armėnų katalikų, sirų katalikų, maronitų,
chaldėjų ir lotynų katalikų) bei dvi protestantų bendruomenės (armėnų
ir arabų). Taigi Alepą galima vadinti tikru ekumeniniu miestu.
Krikščionių vyraujanti liturginė kalba yra arabų, tačiau pamaldose
galima išgirsti senąją armėnų ir sirų kalbas.
Alepe veikia 36 katedros ir bažnyčios, taip pat
17 koplyčių ir 21 vienuolijų konventas. Sielovadoje dirba 98 kunigai,
taip pat 75 seserys vienuolės. Dvasinių pašaukimų ugdymu rūpinasi
trys mažosios seminarijos ir trys jaunimo formacijos centrai, karitatyvinėje,
švietėjiškoje ir kultūrinėje veikloje globojamos hierarchų pasižymi
krikščioniškos mokyklos, ligoninės, senelių ir našlaičių prieglaudos,
kurios tarnystę vykdo visų stoką patiriančių žmonių atžvilgiu, nepriklausomai
nuo religinės priklausomybės. Dar daugiau, kaip visoje Sirijoje,
taip ir Alepe išsiskiria krikščionių ir musulmonų ryšių gyvumas
ir geros kaimynystės dvasia.
Abiejų religijų tikinčiųjų santykių broliškumas
ir nuoširdumas yra paženklintas pagarba ir bendradarbiavimu bei
dalyvavimu nacionalinių reikalų sprendime. Sirijos krikščionys turi
savo atstovus parlamente bei kitose svarbiausiose valstybės valdymo
struktūrose. Jie džiaugiasi visų pilietinių teisių turėjimu ir lygiaverčiu
traktavimu sekuliarių įstatymų atžvilgiu, todėl stengiasi būti geranoriški
ir lojalūs savo šalies gyventojai.
Ekumeniniai santykiai tarp skirtingų krikščioniškų
konfesijų Alepe, kaip ir visuose Artimuosiuose Rytuose, patyrė sparčią
pažangą per praėjusius dešimtmečius po II Vatikano Susirinkimo ir
ypač po prieš 40 metų įvykusio istorinio popiežiaus Pauliaus VI
ir Konstantinopolio patriarcho Atenagoro susitikimo Jeruzalėje.
Dabar miesto krikščionių hierarchai, susijungę į Alepo krikščioniškų
bendruomenių vadovų tarybą, kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį
renkasi pasitarti dėl pastoracinių klausimų, priimti bendrus sprendimus
socialinėje srityje bei dėl kitų visuomeninio pobūdžio aplinkybių.
Kasdienėje praktikoje krikšto, santuokos ar laidotuvių apeigos dažnai
tampa ekumeniniais įvykiais, kuriuose dalyvauja skirtingų konfesijų
kunigai ir vyskupai. Ekumeninių santykių Alepe kulminacija tampa
kasmet iškilmingai ir sutelktai minima Maldos už krikščionių vienybę
savaitė, kuriai pasirengti ir pravesti sudaroma mišri ir autoritetinga
komisija.
Šios savaitės metu ekumeniniai renginiai vyksta
Alepo katalikų, stačiatikių ir protestantų maldos namuose. Atskiros
dienos skiriamos visiems tikintiesiems, jaunimui ir dvasininkams,
kurios paprastai baigiasi broliška agape. Beje, jau tapo tradicija,
kad šiame Sirijos mieste stačiatikių kunigams rengiamose rekolekcijose
dalyvauja ir katalikų dvasininkai, o vietinio Katalikų akcijos sąjūdžio
susitikimuose aktyviai pasireiškia stačiatikiai. Ekumenizmo dvasios
yra kupina kiekvienos konfesijos spauda, taip pat ir bendros ekumeninės
komisijos parengti tikybos vadovėliai, naudojami visų tiek Alepo,
tiek ir visos Sirijos krikščionių mokyklose.
Ekumeninę Alepo dvasią gerai atspindėjo ir 2002
m. kovo 17 d. inauguruota nauja Šv. Juozapo bažnyčia, kuri skirta
viso miesto krikščionims. Šios unikalios bažnyčios inauguravimo
iškilmėms drauge su abiem Sirijos stačiatikių ir Rytų apeigų katalikų
patriarchais vadovavo Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos
pirmininkas kardinolas Valteris Kasperis. Visos Alepo krikščionių
bendruomenės ypač skatina teologinį ir doktrininį dialogą, kad būtų
nustatyta bendra Velykų data. (Kai kurios Rytų Bažnyčios vis dar
švenčia Kristaus Prisikėlimą pagal senąjį Julijaus kalendorių, kitos
pagal Grigaliaus kalendorių.) Pasaulio Bažnyčių Taryba kaip tik
Alepe surengė tarptautinį suvažiavimą dėl Velykų datos suvienodinimo,
ir šis renginys dabar žinomas Alepo pasitarimo vardu.
Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas į Siriją,
vykęs 2001 m. gegužės 5-8 d., be abejonės, paskatino tiek ekumeninio,
tiek krikščionių ir musulmonų tarpreliginio dialogo dvasią visuose
Artimuosiuose Rytuose. Nors šio vizito programos specifika neleido
Šventajam Tėvui atvykti į Alepą, tačiau miesto religiniai vadovai
kartu su gausiais tikinčiaisiais buvo nuvažiavę į Sirijos sostinę
Damaską jo pasveikinti ir dalyvavo Popiežiaus vadovautuose ekumeniniuose
susitikimuose.
Nuotraukos iš vokiečių kalba leidžiamo žurnalo
Mariannhiller Missionskalender
© 2004 "XXI amžius"
|