|
2004 metų ekumeninės perspektyvos
Nors pastaruoju metu iškilo kai kurios naujos
problemos Katalikų Bažnyčios vedamame dialoge su kitomis Bažnyčiomis,
taip pat yra likę neišspręsta daugelis senų ir skaudžių klausimų,
vis dėlto 2004-ieji turėtų būti geri ekumenizmui, mano Popiežiškosios
krikščionių vienybės tarybos pirmininkas vokietis kardinolas Valteris
Kasperis.
Sausio 18-25 dienomis Maldos už krikščionių vienybę
savaitės proga duodamas interviu JAV katalikų žinių agentūrai CNS
jis pirmiausia nurodė viltingus ženklus iš Maskvos. Kaip tik vasario
16-20 dienomis V.Kasperis lankysis Rusijoje ir susitiks su patriarchu
Aleksijumi II. Kaip žinoma, nors pastaruoju metu Vatikano formalūs
kontaktai su Rusijos Stačiatikių Bažnyčia išliko, tačiau santykiai
pokomunistiniu laikotarpiu yra tapę labai įtempti. Krizės kulminacija
tapo katalikų vyskupijų atkūrimas Rusijoje, sulaukęs griežtų Maskvos
patriarchato protestų. Iš dalies dėl ginčų su Rusijos stačiatikiais,
nuo 2000 metų nebuvo nė vieno tarptautinės katalikų ir stačiatikių
dialogo komisijos susitikimo.
Tačiau kardinolas V.Kasperis sakė, kad Konstantinopolio
stačiatikių patriarchas Baltramiejus I, kuris yra svarbiausias pasaulinės
stačiatikių bendruomenės lyderis, neseniai paskyrė naują dialogo
komisijos pirmininką, ir jos veiklą koordinuojančio komiteto susitikimas
numatytas šiais, 2004 metais. Jame bus bandoma sudaryti atnaujintą
ir pačios dialogo komisijos veikimo planą.
Kardinolas V.Kasperis taip pat pastebėjo, kad
didžiausias ekumeninis 2004 metų įvykis bus II Vatikano Susirinkimo
dokumento apie ekumenizmą Unitatis redintegratio 40-mečio minėjimas.
Šiam jubiliejui lapkričio mėnesį Vatikane įvyks didelė konferencija,
kurioje, kartu su nacionalinių vyskupų konferencijų vadovais ir
Rytų katalikų sinodų atstovais, dalyvaus krikščionių Bažnyčių, vedančių
dialogą su Katalikų Bažnyčia, delegacijos. Susitikime bus išsamiai
aptarta, kas pasiekta ekumenizmo srityje per pastaruosius keturis
dešimtmečius, ir bus susitelkta ties ateities perspektyvomis.
Popiežiškosios krikščionių vienybės pirmininkas
taip pat pažymėjo, kad yra tam tikrų vilties ženklų katalikų ir
anglikonų santykiuose, nors lapkričio mėnesį įvykęs atviro homoseksualo
paskyrimas anglikonų (episkopalų) vyskupu Jungtinėse Valstijose
gerokai sukomplikavo padėtį ir iškėlė rimtų klausimų dėl doktrininių
skirtumų. Įdomu pastebėti, kad Anglikonų Bažnyčiai išgyvenant didelę
krizę dėl homoseksualo konsekracijos, jos dvasinis vadovas Kenterberio
arkivyskupas Rovanas Viljamsas kreipėsi į Katalikų Bažnyčią, prašydamas
padėti rasti galimus sprendimus. Santykių tinklas tarp mūsų Bažnyčių
yra labai standus, - aiškino kardinolas. Todėl jeigu iškilo problemos,
mes jiems padėsime. Patys nenorime kištis, tačiau padėsime, jeigu
jie prašo.
Gruodžio mėnesį Kenterberio arkivyskupas pranešė,
kad anglikonų ir katalikų mišri ekspertų grupė ištirs klausimus,
susijusius su Bažnyčios valdymu ir bažnytinės vienybės struktūromis
kontroversinės homoseksualo arkivyskupo ordinacijos akivaizdoje.
Skirtingai nuo Katalikų Bažnyčios, Anglikonų Bažnyčioje nėra vieningo
valdymo centro ir vyskupus sau skiria autonomiškos vietinės bendruomenės.
Dėl iškilusios minėtos ordinacijos problemos, ir Anglikonų Bažnyčioje
pasigirdo balsų, jog reikia centralizuoti vyskupų skyrimus, kad
būtų įmanoma kontroliuoti padėtį ir išvengti tokios krizės, kurioje
dabar atsidūrė anglikonai.
Lapkričio mėnesį vykusioje Popiežiškosios krikščionių
vienybės tarybos metinėje sesijoje kardinolas V.Kasperis, remdamasis
Anglikonų Bažnyčios pavyzdžiu, sakė, kad sutarimo stygius Bažnyčios
viduje gali daryti kliūtis, o kartais ir užkirsti kelią išoriniam
ekumeniniam konsensusui ar visiškai jį paralyžiuoti. Minėtos homoseksualo
vyskupo ordinacijos nepripažino daugelis pačios Anglikonų Bažnyčios
vyskupų, su ja ekumeninius ryšius sustabdė Stačiatikių Bažnyčia,
gerokai sušlubavo ir katalikų santykiai su anglikonais. Apibendrindamas
situaciją, kardinolas V.Kasperis sakė, kad ginčai anglikonų bendruomenėje,
dažni nesutarimai tarp autokefalinių Stačiatikių Bažnyčių, krikščionių
reformatų grupėse, o kartais ir pačioje Katalikų Bažnyčioje destruktyviai
veikia ekumeninį dialogą.
Jis pastebėjo, jog katalikai gali apsunkinti ekumenizmo
eigą, kad jie bando formuoti reikalus, veikdami taip, tarsi skirtumai
tarp krikščionių lengvai įveikiami. Kita vertus, kartais susidaro
įspūdis, jog patys katalikai mano, kad Popiežius nueina per toli
savo dialoge su kitais krikščionimis. Pagrindinis dalykas, ką sako
ir daro Popiežius, ypač kai jis kalba apie ekumenizmą, yra pabrėžimas,
jog tai yra nuolatinė Bažnyčios misija, - aiškino kardinolas V.Kasperis.
Jis patvirtino, kad popiežius Jonas Paulius II, nepaisant jo fizinės
sveikatos silpnumo, toliau kontroliuoja Katalikų Bažnyčios ekumeninę
darbotvarkę. Ekumenizmas yra giliai įsišaknijęs jo širdyje ir sieloje,
todėl jis toliau priima fundamentalius sprendimus.
Pastarųjų kelerių metų laikotarpiu popiežius Jonas
Paulius II yra atlikęs ekumeniniu atžvilgiu daugelį svarbių kelionių
į Artimuosius Rytus ir Rytų Europą, kur vyrauja krikščionys stačiatikiai.
Deja, dėl Vatikano ir Maskvos patriarchato nesutarimų iki šiol neišsipildė
jo didžioji svajonė aplankyti Rusiją. Būtent todėl su tam tikra
viltimi laukiama vasario antroje pusėje įvyksiančio kardinolo V.Kasperio
vizito į Rusiją, kuris padėtų atnaujinti katalikų ir stačiatikių
dialogą.
Pagal CRTN
© 2004 "XXI amžius"
|