Žlungančios iliuzijos
Petras KATINAS
Rusijos laikraštis Komsomolskaja pravda paskelbė
savo redakcijos komentarą apie Lietuvos Prezidentūros skandalą.
Jame rašoma: Daugelis stebėtojų skandalą dėl Lietuvos prezidento
R.Pakso sieja su tuo, kad Lietuva jau gegužės mėnesį taps NATO ir
Europos Sąjungos nare. Paksas su jo promaskvietiška orientacija
ir ryšiais su Rusijos bei buvusios SSRS kariniu-pramoniniu kompleksu
tapo tarsi kaulu gerklėje valdančiosiose Lietuvos viršūnėse, kurios
orientuojasi tik į Vašingtoną. Amerikiečiams šis skandalas labai
parankus. Mat jis padeda įvaryti dar vieną pleištą į Rusijos ir
Lietuvos santykius bei atitolinti pabaltiečių įsijungimą į bendrą
NVS šalių ekonominę erdvę. Šiame skandale savo indėlį įnešė JAV
specialiosios tarnybos. Taip pat teigiama, kad medžiagą apie R.Pakso
rėmėją J.Borisovą Lietuvos VSD vadovui M.Laurinkui perdavė jo amerikiečių
kolegos.
Taigi Rusijos laikraštis paskelbė apie tai, kas
jau seniai žinoma dar nepraradusiems nuovokos Lietuvos žmonėms,
nors visomis išgalėmis neigiama Prezidentūros žmonių, ir taip sudėjo
visus taškus. Tad gaila, kad R.Pakso ir borisovininkų partijos gerbėjai
neskaito Rusijos laikraščių. Jų lektūra apsiriboja bulvarinėmis
Vakaro žiniomis (kurios džiaugsmingai paskelbia žinią, kaip padidėjusiu
prenumeratorių skaičiumi dar daugiau apkvailins Lietuvos žmonių)
ar rajoninių organų, kurie mažai kuo pasikeitė nuo sovietinių
laikų, informacija. Tiesa, dabar dalį tų organų nusipirko V.Uspaskich
ir didžiojo kaimyno specialiosios tarnybos. Tačiau tai esmės nekeičia.
Ir R.Pakso bildukai, ir V.Uspaskich darbiečiai dirba vieną darbą
ir vienam tikslui.
Aišku, Maskvos dienraštis savo komentare neatskleidė
nieko nauja, pastebėdamas apie R.Pakso promaskvietišką orientaciją.
Tikriausiai Maskvą tik juokas ima, kai R.Paksas, neseniai sukvietęs
Kauno mokyklų vadovus ir etikos mokytojus, išrėžė prakalbą apie
patriotizmą ir meilę Lietuvai. Tiktai nepasakė kokiai Lietuvai
nepriklausomai ar buvusiai LSSR. Juk, apsilankęs Visagine kartu
su nuolatine savo palyda bei K.Prunskiene ir premjeru A.Brazausku
paminėti didžiosios komunizmo statybos Ignalinos atominės elektrinės
atidarymo 20-mečio, R.Paksas, audringai sutiktas, pasakė kalbą,
aišku, rusiškai, elektrinės darbuotojams. Iškoneveikė sąmokslininkus,
kurie siekia uždaryti Ignalinos AE ir atimti darbą iš jos darbuotojų.
R.Paksas vėl pareiškė, kad Lietuva liks branduoline valstybe,
o jo sumanytas trečiasis AE reaktorius dirbs, kaip dirbs ir jis
pats, nepaisant visų priešų intrigų ir sąmokslų. Susirinkusiems
visaginiečiams labai patiko ne tik Lietuvos Prezidento kalba, pasakyta
na rodnom jazyke, bet ir jo pataikavimo žodžiai auditorijai apie
šlovingą praeitį. Dar didesnio vietinių rusakalbių entuziazmo sulaukė
R.Pakso pareiškimas, jog kai kurie politikai nenori, kad jis ir
toliau dirbtų kaip trečiasis Lietuvos Prezidentas. Tie patys nenori,
kad čia būtų ir trečiasis atominės elektrinės blokas. Patikinu
jus, kad bus ir trečias Prezidentas, ir trečias reaktorius. Po
tokių užtikrinimų Prezidentas buvo pavadintas vos ne atominės elektrinės
kolektyvo tėvu, o K.Prunskienė susilaukė mūsų gynėjos titulo.
Taigi rusakalbių, net ir nesistengiančių išmokti kalbos tos valstybės,
kurioje gyvena, parama R.Paksui užtikrinta. Kaip, beje, ir per
Prezidento rinkimus. Tad tėvelis R.Paksas ir mamytė K.Prunskienė
jau yra. Kurgi dar atrasi valstybės vadovą, kuris, pataikaudamas,
švelniai tariant, gana priešiškai nusiteikusiam Lietuvos nepriklausomybei
elektoratui, kalba buvusių okupantų kalba ir reiškia tokias pat
mintis? (Aišku, mes čia galime būti apkaltinti tautine neapykanta,
nes vienos tautinės mažumos kalbą pavadinome
tokia, kokia ji yra.) Be to, Ignalinos AE darbuotojai ir taip yra
labiausiai privilegijuotų Lietuvos dirbančiųjų padėtyje. Absoliuti
dauguma Lietuvos žmonių apie tokius atlyginimus, kokius gauna Ignalinos
AE dirbantieji, net nesapnuoja. Kiek santūresnis kalbėdamas apie
branduolinę Lietuvos valstybę buvo premjeras A.Brazauskas, nieko
nepasakęs apie naujos atominės elektrinės statybą. Juk kas jau kas,
o A.Brazauskas puikiai žino, kad trečiajam reaktoriui šimtų milijonų
ar net kelių milijardų niekas neduos. Taip pat žino, kad į tokią
statybą iš plačiosios tėvynės suplauktų tūkstančiai specialistų
iš Rusijos ir atsirastų dar ne vienas, o keli Visaginai. Bet argi
tai svarbu R.Paksui, kuris dėl savo išlikimo pasirengęs paaukoti
bet ką? Ir nereikia ieškoti sąmokslininkų bei kasdien gąsdinti paskelbti
jų pavardes. Kas yra tikrieji sąmokslininkai, tiksliau, sąmokslininkas,
aiškiai parašė jau minėta Komsomolskaja pravda.
Na, o vieną dieną kalbėti apie meilę Lietuvai
ir patriotizmą, o kitą jau rusiškai šlovinti komunizmo statybą,
kurios, beje, stengėsi išvengti net uoliausias Kremliaus padlaižys
A.Sniečkus, gali nebent neturintis jokių moralinių principų žmogus.
O tai, kad Prezidentas neatsiriboja ir netgi skatina tokius savo
gerbėjus kaip sovietų laikų milicininką Lietuvos patriotų sąjungos
fiureriu pasivadinusį V.Mažoną, netgi tais laikais už žiaurumą ir
sadizmą gavusį Gestapo pravardę, rodo jo moralės ir padorumo būseną.
Netgi rašytoja Vanda Juknaitė, niekada iki šiol
nereiškusi savo politinių nuostatų ir simpatijų jokiems politikams,
pareiškė: Gal dėl to, kad dabartinis Prezidentas yra tik apgailėtina
rusiškų pinigų marionetė, mums atrodo, jog visa, kas vyksta, yra
vaidinimas. Su piaro pagalba nugrimuotas ir nupudruotas jis iš tiesų
bando vaidinti Lietuvos patriotą. Tačiau neapsigaukim. Girto liaudies
gynėjo balsas iš Prezidentūros aš jus visus išspardysiu, -
yra autentiškas. Visiškai tikras. Rašytoja, kalbėdama apie girtą
liaudies gynėją, turėjo galvoje šmeižikiško paskvilio Durnių laivas
autorių V.Petkevičių, maloniai pakviestą pas Prezidentą. Dar daugiau,
patriotas Prezidentas priėmė iš V.Petkevičiaus rankų epochos
kūrinį, bene patį aršiausią ir šmeižikišką paskvilį, kokio nebuvo
parašyta netgi juodžiausiais pokario okupacijos metais. Priėmė ir
net padėkojo už kūrinį, kuriame, anot rašytojo Romo Gudaičio,
buvo apjuodinta ir išterliota naujausioji Lietuvos istorija. Tokiu
būdu į Prezidento gerbėjų gretas stojo dar vienas marginalas, kur
kas pavojingesnis ir agresyvesnis nei visokie mažonai, šustauskai
ar oželiai.
Bet ir to dar maža. Pradėtas vykdyti jau anksčiau
žadėtas keršto planas prieš sąmokslininkus. Neatsitiktinai į S.Daukanto
aikštės rūmus vos ne kasdien kviečiamas Specialiųjų tyrimų tarnybos
viršininkas Valentinas Junokas, kuris staiga iškėlė baudžiamąją
bylą bene labiausiai R.Pakso neapkenčiamam sostinės merui Artūrui
Zuokui. Esą tas per praėjusį pavasarį vykusius sostinės mero rinkimus
bandė papirkti kai kuriuos Vilniaus tarybos narius, kad jie balsuotų
už jo kandidatūrą į mero postą. Aišku, kad Prezidento iniciatyva
ir V.Junoko pradėta byla yra R.Pakso kerštas, nes visi puikiai
žino jo nuolat cituojamą buvusio JAV prezidento Džono Kenedžio posakį:
Atleisk jiems, bet neužmiršk jų vardų. Na, o STT vadovui gal vertėtų
persikelti į Prezidentūrą, juk kone kasdien ten lankosi ir tariasi,
kaip čia sukurpus kokią bylą, išreklamuoti ją, tuo pačiu nukreipiant
visuomenės dėmesį nuo Prezidento apkaltos proceso. Sprendžiant iš
V.Junoko pareiškimų, tokių bylų atsiras ir daugiau.
Panašu, kad viskas vykdoma pagal Maskvoje parengtą
planą Strekoza. Neseniai į rankas pateko 1991 metų liepos mėnesį
kažkokio Jevgenijaus Gordejevo parašytas straipsnis viename Latvijos
laikraštyje, kuris tiesiog sukrėtė to buvusio aukšto partinio funkcionieriaus
ar kagėbisto atvirumu ir cinizmu. Štai ką tada rašė J.Gordejevas
apie nepriklausomybės siekiančius pribaltus: Mums pavyko visiems
laikams įskiepyti jums vergų genus. Mes duosime jums tūkstančius
revoliucijų ir pertvarkų, jūs galėsite nepaliaujamai, tačiau be
pasekmių kovoti už teisybę. Už mūsų stovi SSKP, KGB, ministerijos,
prokurorai ir finansininkai. Mums nepaprastai puikiai pavyko suvaidinti
jums eilinį viešumo, demokratijos spektaklį tai, ko troško minia.
Prašom! Davėme. Bet tik tiek, kiek mums atrodo reikalinga. Mes turime
didžiulį ginklą bekraštį ir gudrų melą, kantrybę, sugebėjimą prisitaikyti,
žaibišką reakciją ir mokėjimą veikti. Mes turime didžiulį patyrimą,
kaip su minios pagalba išstumti iš gretų kovotojus, patiems liekant
šešėlyje. Mes tęsime jūsų lyderių nuvertimą, bet tai tik pradžia.
Jūs greitai išgirsite ir apie kitas eilines aukas ir nerasite būdų,
padedančių to išvengti. Visos jūsų svajonės ir viltys, visas jūsų
buitinis poreikis sukasi apie duonos kąsnį ir skudurus. Jūsų gobšumui,
geiduliams ir kvailumui nėra ribų. Ir tai galingas ginklas mūsų
rankose. Visa, ką mes darome, darome apgalvotai ir genialiai paprastai.
Jūs sprendžiate apie mus pagal nomenklatūros valdininkų elgesį.
Tai naivu! Taip kvailius, gobšuolius mes esame iškėlę į aukštus
postus. Jie mūsų skydas. (
) Jūsų lauks tūkstančiai buitinių problemų,
jūs amžinai būsite pavargę ir dvasiškai išsekę. Mes palaipsniui
pasmaugsime jūsų žmogiškumą, atskirsime jį savo ideologija, kasdien
brukdami savo dogmas. Kiekvieną minutę skleisime melagingą informaciją
jūsų prezidentui. Jis niekada nežinos tikros padėties šalyje ir
užsienyje. Pagal mūsų norą jis darys klaidą po klaidos, ir mes priversime
jį pasirinkti: ar stoti į mūsų
gretas, ar būti liaudies atmestam. Liaudis negali
duoti jokių garantijų. Tik mes tai galime ir duosime. Papildysime
savo gretas jaunais, gudriais, energingais žmonėmis, na, o paversti
juos tarnais ir patikimais padlaižiais paprastas techninis dalykas.
Jūs esate narsūs tik mitinguose, kai esate visi kartu minioje. Bet
mes žinome, kad kiekvienas iš jūsų turite savo urvelį, kuriame liekate
vieni patys, izoliuoti nuo kitų. Jums greitai įkyri stoviniuoti
mitinguose ir klausytis kalbų. Nuo jų niekas nesikeičia. Jei mes
nežinotume visų minios psichologijos atspalvių, jau seniai būtume
pralaimėję. Prisiminkime, kaip skandinome visus jūsų susibūrimus,
suvažiavimus, konferencijas žodžių srautuose. Ir jūs, apgailėtinos
figūrėlės, patys pradėjote mus pamėgdžioti. Daugiau jėgų jums neužteko.
Mes užbaigsime šį žaidimą. Mums į talką ateis nusikaltėlių pasaulis,
masinės informacijos priemonės, mūsų parengti juristai. Jūs metate
mums priekaištus, kad jokia partija pasaulyje nėra padariusi tiek
blogo savo liaudžiai kaip SSKP. Ir dar kartą pamatysite, kaip ji
moka veikti. O parinkti mūsų žmones iš jūsų pačių juoko darbas.
Taigi parašyta tarsi šiandien. Ypač dėl mūsų
žmonių. Antai Prezidentas, rūpindamasis skurstančia liaudimi,
už biudžeto pinigus organizuoja asmeninio reklaminio ir partinės
agitacijos pobūdžio išvykas į miestus ir rajonus. Prezidentūra,
įklimpusi į skandalą, žemina Lietuvą pasaulio akivaizdoje. Lietuvą
jau aplenkė kelių valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovai.
Na, o Maskva jau rengiasi užnerti ir paskutinę kilpą.
Kol paksininkai skelbia didžiulius užsakomuosius
straipsnius apie niekingus konservatorius, pardavusius Mažeikių
naftą amerikietiškai kompanijai Williams, Maskva rengiasi nacionalizuoti
rusiškąją Jukos kompaniją. Tokiu būdu Mažeikių nafta taps tik
žaisliuku Kremliaus rankose. Beje, sužlugdžius Jukos, Lietuva
neteks didelių įplaukų į valstybės biudžetą iš Mažeikių naftos.
Tokiu būdu, Kremliaus struktūroms perėmus Mažeikių naftą, visi
klausimai, liečiantys Lietuvos ir Rusijos santykius, bus vykdomi
naudojant naftos kortą. Pirmiausia apribojant ar visiškai sustabdant
naftos tiekimą. Turint galvoje, kad Mažeikių nafta, sukurianti
beveik 10 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto, liks iš tiesų
tik metalo laužo krūva.
Štai ir pildosi prieš trylika metų parašytos minėto
J.Gordejevo pranašystės. Tuo tarpu Prezidentas rimtai įtikinėja
rusakalbius komunizmo statybų spartuolius apie kažkokį trečiąjį
branduolinį reaktorių Ignalinoje, o jo ruporu tapusi profesorė Šviesos
lygos iniciatorė, jau pavardėmis įvardijo sąmokslininkus. Kita
profesorė, savo demagogija ir chameleonizmu žinoma jau nuo jos vadovavimo
pirmajai atsikūrusios Lietuvos Vyriausybei, dabar jau vėl rengiasi
kurti naują valdžią. Ši ponia, Lietuvos ekonominio suvereniteto
Rusijos imperijoje teoretikė ir praktikė, nuolat besižvalganti Kremliaus
bokštų pusėn, paskelbė apie būsimąją valdančiąją koaliciją po kitų
Seimo rinkimų. Pasirodo, po rinkimų Lietuvą valdys jos vadovaujama
Valstiečių ir Naujosios demokratijos sąjunga, V.Uspaskich darbiečiai
ir prezidentiniai borisovininkai. Kitiems, netgi socialdemokratams,
vietų nenumatyta, jau nekalbant apie A.Paulausko socialliberalus,
kuriuos K.Prunskienė tikriausiai jau nurašė. Juokingiausia tai,
kad gintarinė ledi šį savo būsimąjį junginį pavadino centro partijų
bloku
Tai jau daugiau negu absurdas. Koks gi čia centras, jeigu
visa ši kompanija paknopstomis linksta į Kremliaus pusę, kai tik
padvelkia nors menkiausias vėjelis iš ten. O politinės krizės krečiama
Lietuva vis labiau primena Žečpospolitos griuvimo laikotarpį.
© 2004 "XXI amžius"
|