Atnaujintas 2004 m. sausio 30 d.
Nr.9
(1212)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Žlungančios iliuzijos

Petras KATINAS

Rusijos laikraštis „Komsomolskaja pravda“ paskelbė savo redakcijos komentarą apie Lietuvos Prezidentūros skandalą. Jame rašoma: „Daugelis stebėtojų skandalą dėl Lietuvos prezidento R.Pakso sieja su tuo, kad Lietuva jau gegužės mėnesį taps NATO ir Europos Sąjungos nare. Paksas su jo promaskvietiška orientacija ir ryšiais su Rusijos bei buvusios SSRS kariniu-pramoniniu kompleksu tapo tarsi kaulu gerklėje valdančiosiose Lietuvos viršūnėse, kurios orientuojasi tik į Vašingtoną. Amerikiečiams šis skandalas labai parankus. Mat jis padeda įvaryti dar vieną pleištą į Rusijos ir Lietuvos santykius bei atitolinti pabaltiečių įsijungimą į bendrą NVS šalių ekonominę erdvę. Šiame skandale savo indėlį įnešė JAV specialiosios tarnybos“. Taip pat teigiama, kad medžiagą apie R.Pakso rėmėją J.Borisovą Lietuvos VSD vadovui M.Laurinkui perdavė jo amerikiečių kolegos.

Taigi Rusijos laikraštis paskelbė apie tai, kas jau seniai žinoma dar nepraradusiems nuovokos Lietuvos žmonėms, nors visomis išgalėmis neigiama Prezidentūros žmonių, ir taip sudėjo visus taškus. Tad gaila, kad R.Pakso ir borisovininkų partijos gerbėjai neskaito Rusijos laikraščių. Jų lektūra apsiriboja bulvarinėmis „Vakaro žiniomis“ (kurios džiaugsmingai paskelbia žinią, kaip padidėjusiu prenumeratorių skaičiumi dar daugiau apkvailins Lietuvos žmonių) ar rajoninių „organų“, kurie mažai kuo pasikeitė nuo sovietinių laikų, informacija. Tiesa, dabar dalį tų „organų“ nusipirko V.Uspaskich ir didžiojo kaimyno specialiosios tarnybos. Tačiau tai esmės nekeičia. Ir R.Pakso „bildukai“, ir V.Uspaskich „darbiečiai“ dirba vieną darbą ir vienam tikslui.

Aišku, Maskvos dienraštis savo komentare neatskleidė nieko nauja, pastebėdamas apie R.Pakso promaskvietišką orientaciją. Tikriausiai Maskvą tik juokas ima, kai R.Paksas, neseniai sukvietęs Kauno mokyklų vadovus ir etikos mokytojus, išrėžė prakalbą apie patriotizmą ir meilę Lietuvai. Tiktai nepasakė kokiai Lietuvai – nepriklausomai ar buvusiai LSSR. Juk, apsilankęs Visagine kartu su nuolatine savo palyda bei K.Prunskiene ir premjeru A.Brazausku paminėti „didžiosios komunizmo statybos“ Ignalinos atominės elektrinės atidarymo 20-mečio, R.Paksas, audringai sutiktas, pasakė kalbą, aišku, rusiškai, elektrinės darbuotojams. Iškoneveikė „sąmokslininkus“, kurie siekia uždaryti Ignalinos AE ir atimti darbą iš jos darbuotojų. R.Paksas vėl pareiškė, kad Lietuva liks „branduoline valstybe“, o jo sumanytas trečiasis AE reaktorius dirbs, kaip dirbs ir jis pats, nepaisant visų priešų intrigų ir sąmokslų. Susirinkusiems visaginiečiams labai patiko ne tik Lietuvos Prezidento kalba, pasakyta „na rodnom jazyke“, bet ir jo pataikavimo žodžiai auditorijai apie šlovingą praeitį. Dar didesnio vietinių rusakalbių entuziazmo sulaukė R.Pakso pareiškimas, jog kai kurie politikai nenori, kad jis ir toliau dirbtų kaip trečiasis Lietuvos Prezidentas. Tie patys nenori, kad čia būtų ir trečiasis atominės elektrinės blokas. „Patikinu jus, kad bus ir trečias Prezidentas, ir trečias reaktorius“. Po tokių užtikrinimų Prezidentas buvo pavadintas vos ne atominės elektrinės kolektyvo tėvu, o K.Prunskienė susilaukė „mūsų gynėjos“ titulo. Taigi rusakalbių, net ir nesistengiančių išmokti kalbos tos valstybės, kurioje gyvena, parama R.Paksui – užtikrinta. Kaip, beje, ir per Prezidento rinkimus. Tad „tėvelis“ R.Paksas ir „mamytė“ K.Prunskienė jau yra. Kurgi dar atrasi valstybės vadovą, kuris, pataikaudamas, švelniai tariant, gana priešiškai nusiteikusiam Lietuvos nepriklausomybei elektoratui, kalba buvusių okupantų kalba ir reiškia tokias pat mintis? (Aišku, mes čia galime būti apkaltinti tautine neapykanta,

nes vienos „tautinės mažumos“ kalbą pavadinome tokia, kokia ji yra.) Be to, Ignalinos AE darbuotojai ir taip yra labiausiai privilegijuotų Lietuvos dirbančiųjų padėtyje. Absoliuti dauguma Lietuvos žmonių apie tokius atlyginimus, kokius gauna Ignalinos AE dirbantieji, net nesapnuoja. Kiek santūresnis kalbėdamas apie „branduolinę Lietuvos valstybę“ buvo premjeras A.Brazauskas, nieko nepasakęs apie naujos atominės elektrinės statybą. Juk kas jau kas, o A.Brazauskas puikiai žino, kad trečiajam reaktoriui šimtų milijonų ar net kelių milijardų niekas neduos. Taip pat žino, kad į tokią statybą iš „plačiosios tėvynės“ suplauktų tūkstančiai „specialistų“ iš Rusijos ir atsirastų dar ne vienas, o keli Visaginai. Bet argi tai svarbu R.Paksui, kuris dėl savo išlikimo pasirengęs paaukoti bet ką? Ir nereikia ieškoti sąmokslininkų bei kasdien gąsdinti paskelbti jų pavardes. Kas yra tikrieji sąmokslininkai, tiksliau, sąmokslininkas, aiškiai parašė jau minėta „Komsomolskaja pravda“.

Na, o vieną dieną kalbėti apie meilę Lietuvai ir patriotizmą, o kitą jau rusiškai šlovinti „komunizmo statybą“, kurios, beje, stengėsi išvengti net uoliausias Kremliaus padlaižys A.Sniečkus, gali nebent neturintis jokių moralinių principų žmogus. O tai, kad Prezidentas neatsiriboja ir netgi skatina tokius savo gerbėjus kaip sovietų laikų milicininką „Lietuvos patriotų sąjungos“ fiureriu pasivadinusį V.Mažoną, netgi tais laikais už žiaurumą ir sadizmą gavusį Gestapo pravardę, rodo jo moralės ir padorumo būseną.

Netgi rašytoja Vanda Juknaitė, niekada iki šiol nereiškusi savo politinių nuostatų ir simpatijų jokiems politikams, pareiškė: „Gal dėl to, kad dabartinis Prezidentas yra tik apgailėtina rusiškų pinigų marionetė, mums atrodo, jog visa, kas vyksta, yra vaidinimas. Su piaro pagalba nugrimuotas ir nupudruotas jis iš tiesų bando vaidinti Lietuvos patriotą. Tačiau neapsigaukim. Girto „liaudies gynėjo“ balsas iš Prezidentūros – „aš jus visus išspardysiu“, - yra autentiškas. Visiškai tikras“. Rašytoja, kalbėdama apie „girtą liaudies gynėją“, turėjo galvoje šmeižikiško paskvilio „Durnių laivas“ autorių V.Petkevičių, maloniai pakviestą pas Prezidentą. Dar daugiau, „patriotas“ Prezidentas priėmė iš V.Petkevičiaus rankų „epochos kūrinį“, bene patį aršiausią ir šmeižikišką paskvilį, kokio nebuvo parašyta netgi juodžiausiais pokario okupacijos metais. Priėmė ir net padėkojo už „kūrinį“, kuriame, anot rašytojo Romo Gudaičio, buvo apjuodinta ir išterliota naujausioji Lietuvos istorija. Tokiu būdu į Prezidento gerbėjų gretas stojo dar vienas marginalas, kur kas pavojingesnis ir agresyvesnis nei visokie mažonai, šustauskai ar oželiai.

Bet ir to dar maža. Pradėtas vykdyti jau anksčiau žadėtas keršto planas prieš „sąmokslininkus“. Neatsitiktinai į S.Daukanto aikštės rūmus vos ne kasdien kviečiamas Specialiųjų tyrimų tarnybos viršininkas Valentinas Junokas, kuris staiga iškėlė baudžiamąją bylą bene labiausiai R.Pakso neapkenčiamam sostinės merui Artūrui Zuokui. Esą tas per praėjusį pavasarį vykusius sostinės mero rinkimus bandė papirkti kai kuriuos Vilniaus tarybos narius, kad jie balsuotų už jo kandidatūrą į mero postą. Aišku, kad Prezidento iniciatyva ir V.Junoko pradėta „byla“ yra R.Pakso kerštas, nes visi puikiai žino jo nuolat cituojamą buvusio JAV prezidento Džono Kenedžio posakį: „Atleisk jiems, bet neužmiršk jų vardų“. Na, o STT vadovui gal vertėtų persikelti į Prezidentūrą, juk kone kasdien ten lankosi ir tariasi, kaip čia sukurpus kokią bylą, išreklamuoti ją, tuo pačiu nukreipiant visuomenės dėmesį nuo Prezidento apkaltos proceso. Sprendžiant iš V.Junoko pareiškimų, tokių „bylų“ atsiras ir daugiau.

Panašu, kad viskas vykdoma pagal Maskvoje parengtą planą „Strekoza“. Neseniai į rankas pateko 1991 metų liepos mėnesį kažkokio Jevgenijaus Gordejevo parašytas straipsnis viename Latvijos laikraštyje, kuris tiesiog sukrėtė to buvusio aukšto partinio funkcionieriaus ar kagėbisto atvirumu ir cinizmu. Štai ką tada rašė J.Gordejevas apie nepriklausomybės siekiančius „pribaltus“: „Mums pavyko visiems laikams įskiepyti jums vergų genus. Mes duosime jums tūkstančius revoliucijų ir pertvarkų, jūs galėsite nepaliaujamai, tačiau be pasekmių kovoti už teisybę. Už mūsų stovi SSKP, KGB, ministerijos, prokurorai ir finansininkai. Mums nepaprastai puikiai pavyko suvaidinti jums eilinį viešumo, demokratijos spektaklį – tai, ko troško minia. Prašom! Davėme. Bet tik tiek, kiek mums atrodo reikalinga. Mes turime didžiulį ginklą – bekraštį ir gudrų melą, kantrybę, sugebėjimą prisitaikyti, žaibišką reakciją ir mokėjimą veikti. Mes turime didžiulį patyrimą, kaip su minios pagalba išstumti iš gretų kovotojus, patiems liekant šešėlyje. Mes tęsime jūsų lyderių nuvertimą, bet tai tik pradžia. Jūs greitai išgirsite ir apie kitas eilines aukas ir nerasite būdų, padedančių to išvengti. Visos jūsų svajonės ir viltys, visas jūsų buitinis poreikis sukasi apie duonos kąsnį ir skudurus. Jūsų gobšumui, geiduliams ir kvailumui nėra ribų. Ir tai – galingas ginklas mūsų rankose. Visa, ką mes darome, darome apgalvotai ir genialiai paprastai. Jūs sprendžiate apie mus pagal nomenklatūros valdininkų elgesį. Tai naivu! Taip kvailius, gobšuolius mes esame iškėlę į aukštus postus. Jie – mūsų skydas. (…) Jūsų lauks tūkstančiai buitinių problemų, jūs amžinai būsite pavargę ir dvasiškai išsekę. Mes palaipsniui pasmaugsime jūsų žmogiškumą, atskirsime jį savo ideologija, kasdien brukdami savo dogmas. Kiekvieną minutę skleisime melagingą informaciją jūsų prezidentui. Jis niekada nežinos tikros padėties šalyje ir užsienyje. Pagal mūsų norą jis darys klaidą po klaidos, ir mes priversime jį pasirinkti: ar stoti į mūsų

gretas, ar būti liaudies atmestam. Liaudis negali duoti jokių garantijų. Tik mes tai galime ir duosime. Papildysime savo gretas jaunais, gudriais, energingais žmonėmis, na, o paversti juos tarnais ir patikimais padlaižiais – paprastas techninis dalykas. Jūs esate narsūs tik mitinguose, kai esate visi kartu minioje. Bet mes žinome, kad kiekvienas iš jūsų turite savo urvelį, kuriame liekate vieni patys, izoliuoti nuo kitų. Jums greitai įkyri stoviniuoti mitinguose ir klausytis kalbų. Nuo jų niekas nesikeičia. Jei mes nežinotume visų minios psichologijos atspalvių, jau seniai būtume pralaimėję. Prisiminkime, kaip skandinome visus jūsų susibūrimus, suvažiavimus, konferencijas žodžių srautuose. Ir jūs, apgailėtinos figūrėlės, patys pradėjote mus pamėgdžioti. Daugiau jėgų jums neužteko. Mes užbaigsime šį žaidimą. Mums į talką ateis nusikaltėlių pasaulis, masinės informacijos priemonės, mūsų parengti juristai. Jūs metate mums priekaištus, kad jokia partija pasaulyje nėra padariusi tiek blogo savo liaudžiai kaip SSKP. Ir dar kartą pamatysite, kaip ji moka veikti. O parinkti mūsų žmones iš jūsų pačių – juoko darbas“.

Taigi parašyta tarsi šiandien. Ypač dėl „mūsų žmonių“. Antai Prezidentas, „rūpindamasis“ skurstančia liaudimi, už biudžeto pinigus organizuoja asmeninio reklaminio ir partinės agitacijos pobūdžio išvykas į miestus ir rajonus. Prezidentūra, įklimpusi į skandalą, žemina Lietuvą pasaulio akivaizdoje. Lietuvą jau aplenkė kelių valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovai. Na, o Maskva jau rengiasi užnerti ir paskutinę kilpą.

Kol paksininkai skelbia didžiulius užsakomuosius straipsnius apie niekingus konservatorius, pardavusius „Mažeikių naftą“ amerikietiškai kompanijai „Williams“, Maskva rengiasi nacionalizuoti rusiškąją „Jukos“ kompaniją. Tokiu būdu „Mažeikių nafta“ taps tik žaisliuku Kremliaus rankose. Beje, sužlugdžius „Jukos“, Lietuva neteks didelių įplaukų į valstybės biudžetą iš „Mažeikių naftos“. Tokiu būdu, Kremliaus struktūroms perėmus „Mažeikių naftą“, visi klausimai, liečiantys Lietuvos ir Rusijos santykius, bus vykdomi naudojant naftos kortą. Pirmiausia apribojant ar visiškai sustabdant naftos tiekimą. Turint galvoje, kad „Mažeikių nafta“, sukurianti beveik 10 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto, liks iš tiesų tik metalo laužo krūva.

Štai ir pildosi prieš trylika metų parašytos minėto J.Gordejevo pranašystės. Tuo tarpu Prezidentas rimtai įtikinėja rusakalbius „komunizmo statybų“ spartuolius apie kažkokį trečiąjį branduolinį reaktorių Ignalinoje, o jo ruporu tapusi profesorė „Šviesos lygos“ iniciatorė, jau pavardėmis įvardijo „sąmokslininkus“. Kita profesorė, savo demagogija ir chameleonizmu žinoma jau nuo jos vadovavimo pirmajai atsikūrusios Lietuvos Vyriausybei, dabar jau vėl rengiasi kurti naują valdžią. Ši ponia, Lietuvos „ekonominio suvereniteto“ Rusijos imperijoje teoretikė ir praktikė, nuolat besižvalganti Kremliaus bokštų pusėn, paskelbė apie būsimąją valdančiąją koaliciją po kitų Seimo rinkimų. Pasirodo, po rinkimų Lietuvą valdys jos vadovaujama Valstiečių ir Naujosios demokratijos sąjunga, V.Uspaskich „darbiečiai“ ir prezidentiniai borisovininkai. Kitiems, netgi socialdemokratams, vietų nenumatyta, jau nekalbant apie A.Paulausko socialliberalus, kuriuos K.Prunskienė tikriausiai jau nurašė. Juokingiausia tai, kad „gintarinė ledi“ šį savo būsimąjį junginį pavadino „centro partijų bloku“… Tai jau daugiau negu absurdas. Koks gi čia centras, jeigu visa ši kompanija paknopstomis linksta į Kremliaus pusę, kai tik padvelkia nors menkiausias vėjelis iš ten. O politinės krizės krečiama Lietuva vis labiau primena Žečpospolitos griuvimo laikotarpį.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija