TŪKSTANTMEČIO PRADŽIOS KATAKLIZMAI IR ŠVIESULIAI
Rytų astrologija, kurią dažniausiai
prisimename metų sandūroje, pranašauja mums likimą ir pagal tai,
kokiu metų laiku ir kuriais metais esame gimę. Indų aiškiaregiai
sukūrė testus, pagal kuriuos, pasakius tikslią žmogaus gimimo
datą, nustatomi jo buvusio gyvenimo duomenys gimimo vieta Žemėje,
laikas, užsiėmimas, lytis ir net kiek iš viso gyvenimų jis gyvenęs.
Europietiškos astrologijos pranašai remiasi Zodiako ženklais,
kitaip sakant, tam tikrais planetų judėjimo dėsniais, kurie paprastai
mirtingajam ne visada įkandami. Gali būti, kad laikyti paslaptyje
tokį pranašavimo meną yra patogu: iš to tūkstančiai, o gal milijonai
žmonių pasaulyje pelnosi duoną.
Prie visų tų šamanų pridėkime dar ir Michelį Nostradamą XVI
amžiuje gyvenusį anglų pranašautoją, kuris neva numatė pasaulio
pabaigą ir įspėjo rugsėjo 11-osios teroro aktus Amerikoje, daugelį
katastrofų bei revoliucijų vos ne tūkstantmečiu į priekį
Visokie astrologai ir pranašai yra puikiai įvaldę įtaigos meną.
Dangaus kūnų judėjimą per dvylika žvaigždynų jie perkelia į žmogaus
vystymąsi. Rytų astrologai, sudarinėdami vadinamuosius gyvulinius
kalendorius, tam tikrų gyvūnų savybes simboliškai perkelia (psichologai
sakytų projektuoja) į asmenybę. Tuomet kiekvienam smalsu: ar jos
man tinka, ko galiu iš jų pasimokyti, o gal to gyvio charakteris
išpranašaus man ateitį, likimą ir pan. Kartu gudriai paliekama
apsisprendimo laisvė: nori klausykis tokių pranašavimų, nori
ne, nori gyvenk pagal budizmo išminčius, nori pagal europietišką
žvaigždžių nužymėtą kelią, nori iš viso mesk tuos horoskopus
į šalį.
Pranašai irgi klysta
Iš tiesų, žmogus laisvas pasirinkti.
O jeigu mes savo apžvalgoje padarytume tokią prielaidą ir 2001-ųjų
pasaulio įvykius suvertume ant kinietiškojo "gyvulinio"
kalendoriaus virvutės?
Iš karto galima pastebėti: praėjusieji Gyvatės metai ne visiškai
pateisino pranašų spėliones. Jie tvirtino, kad 2001 metai išminčių
ir filosofų klestėjimo laikotarpis, audringai kūrybai, fantastiškiems
atradimams, senoms problemoms spręsti, save tobulinti ir pažinti
palankus laikas. Tai politinės išminties metas. Kita vertus, gyvatiški
agresyvūs veiksmai turėjo atnešti agresoriui tik nuostolius ir
pralaimėjimą.
Jeigu šiuos spėjimus vertinsime pasaulio mastu, tai akivaizdu,
kad Gyvatės metai ne visuomet atitiko pranašų prognozes. Jie netapo
nei išminčių, nei kūrėjų klestėjimo metu. Nebuvo atlikta fantastiškų
atradimų, išskyrus tai, kad lapkričio 25-ąją viena JAV kompanija
paskelbė sukūrusi žmogaus embriono kloną. Dirbtinio žmogaus kūrimo
bandymus griežtai pasmerkė Vatikanas.
Niekur nedingo ir senos problemos: Artimuosiuose Rytuose dar labiau
įsižiebė žydų ir palestiniečių konfliktas, Balkanuose atsirado
nauji etninių nesutarimų židiniai, pradėjusi rusenti taikos Šiaurės
Airijoje viltis taip ir nespėjo virsti realybe. Savo nagus išskleidė
tarptautinis terorizmas (tai atskira kalba). JAV ir toliau stojo
prieš vadinamąją Kioto sutartį, pagal kurią siekiama užkirsti
kelią globaliam atšilimui. Metų pabaigoje JAV oficialiai pranešė,
kad pasitraukia iš 1972 metais pasirašytos priešlėktuvinės gynybos
sutarties (PGS), tokiu būdu sukeldamos visuomenės nerimą dėl galimos
branduolinės konfrontacijos. Prieš pat Kalėdas socialinė ir politinė
krizė apėmė Argentiną - vieną didžiausių Amerikos žemyno valstybių.
Galų gale 2001-ieji nešykštėjo nei tragedijų, nei katastrofų,
nei praradimų.
Bet iš pradžių apie tai, ką vertintume teigiamai.
Geros valios magija
Popiežius Jonas Paulius II po šių
Naujųjų metų paskelbė kreipimąsi, pavadintą taip: Nėra taikos
be teisingumo, bet nėra ir teisingumo be atleidimo. Gili mintis.
Ir nors Šventasis Tėvas turėjo galvoje kovą su terorizmu, šią
jo sakrališką mintį galima pritaikyti ir kitiems 2001 metų įvykiams
ir reiškiniams.
Kas galėjo pagalvoti, kad baisi tragedija JAV rugsėjo 11-ąją virs
ne tik nuožmiu teroristų persekiojimu ir jų organizacijos sutriuškinimu,
bet ir atvers vartus netikėtai šiltiems buvusių ideologinių priešų
santykiams.
Kas galėjo tikėtis, kad su dideliu vargu 43-uoju JAV prezidentu
išrinktas ir sausio 20 dieną inauguruotas Džordžas Bušas, priešingai
savo radikaliems nusistatymams prieš Rusiją, pasisuks veidu į
buvusius sovietus ir pavadins V.Putiną geriausiu savo bičiuliu
Savaime tokia draugystė dar nieko nereiškia: praeis JAV ir sąjungininkų
antitalibiškas įkarštis ir buvę draugai vėl atsidurs priešingose
barikadų pusėse. Bet 2001-ieji tuo ir unikalūs, kad Rusija ir
JAV parodė pasauliui, jog susikalbėti gali net ir branduoliniais
ginklails apsiginkalvę priešai. Vašingtono ir Maskvos suartėjimas,
nors ir žengiantis po kovos su tarptautiniu terorizmu vėliava,
nors ir pakankamai demonstratyvus bei atraktyvus, parodė gerą
pavyzdį daugybei priešiškų stovyklų, grupuočių, valstybių: susikalbėti
galima ir būtina.
Pajudėjusio traukinio nesugebėjo sustabdyti net Amerikos užsispyrimas
kurti savo Nacionalinės priešlėktuvinės gynybos sistemą (NPGS).
Atlikti penki šių sistemų bandymai. Rusija kaip tik gruodžio viduryje,
kai JAV pareiškė vienašališkai pasitraukianti iš PGS, paskelbė
padidinanti 2002 m. karinį biudžetą naujiems ginklams kurti ir
pirkti. Netrukus V.Putinas palaimino naujo branduolinio povandeninio
laivo nuleidimą į vandenį.
Belieka pridurti, kad Maskva nenustojo kartojusi esanti prieš
NATO plėtrą į Rytus, tačiau tai darė su kur kas mažesniu įkarščiu
negu prieš Rugsėjo 11-ąją. Dar daugiau: Rusija sutiko būti įtraukta
į NATO struktūras, pažadėjus, kad kai kuriems aljanso tarybos
sprendimams ji turės veto teisę. Maskvoje ėmė girdėtis vis daugiau
viltingų balsų, kad Rusija kada nors gali tapti tikrąja NATO nare
Gali būti, kad tai tik vaikiškas žaidimas į kaimynus. Bet bent
jau sužaisti kaimyniškus draugiškus santykius šiais laikais
reikšmingas faktas. Pirmiausia Lietuvai. Juk būtent Vilniuje
gegužės pabaigoje vyko NATO Parlamentinės Asamblėjos sesija, kuri
lyg davė startą neabejotinam Lietuvos priėmimui į aljansą, ir
tai gali būti paskelbta jau šiemet, lapkričio mėnesį Prahoje.
Šias viltis dar labiau sustiprino JAV ir Rusijos suartėjimas,
pragmatiški Maskvos ir Briuselio santykiai. Argi bereikia įrodinėti,
kad tarptautinės atmosferos atšilimas yra naudingas ir visų europinių
skersvėjų centre esančiai Lietuvai?..
nėra ir teisingumo be atleidimo
Ir vis dėl to grįžkime prie niūriųjų
Gyvatės metų įvykių.
Svarbiausias jų Rugsėjo 11-osios tragedija Niujorke ir Vašingtone,
111 dienų užsitęsusi teroristinės organizacijos Al Qaida vadeivų
medžioklė, talibų pozicijų Afganistane bombardavimas.
Visą šią juodą tarptautinio gyvenimo paletę dar labiau nutamsino
spalio viduryje pradėjęs plisti juodligės užkratas, po kurio laiko
savo baisią grimasą parodęs ir Vilniuje. Žmonėse ėmė sklisti dar
baisesnės epidemijos baimės, nepasitikėjimo, įtarumo sporos.
To, matyt, teroristai ir laukė. Tačiau jų užmačioms nebuvo lemta
išsipildyti: visuomenė įrodė esanti atsparesnė už bet kokį mėginimą
ją supjudyti, išardyti. Azijietiškos gyvatės nuodams buvo rastas
priešnuodis.
Tačiau, kaip paprastai, gėris be blogio neegzistuoja. JAV, smogusios
teroristams ir talibams, neišvengė ir šimtų nieko nekaltų žmonių
gyvybių. Aklas kerštas pagimdė naujo keršto troškimą. 2001-aisiais
pasaulis, užsibrėžęs išrauti su šaknimis terorizmą, teužčiuopė
tik vieną šaknelę O. bin Ladeno ir talibų dvasinio vadovo mulos
Muchamado Omaro vadovaujamą grupuotę, kuri išsaugojo savo geluonį.
Ir vėl prisimename po Naujųjų pasakytus Šventojo Tėvo žodžius,
kad
nėra ir teisingumo be atleidimo. Terorizmas savo tikslais
išnaudoja ne tik žmones, bet ir Dievą, teigė kreipimesi Popiežius.
Bet greta pasmerkimo egzistuoja ir atleidimas. Būtent šito žiaurus
2001-ųjų pasaulis ir stokojo.
Globalistai užkūrė laužus
Artėjant metams prie pabaigos, Islandijoje
gyvenanti pranašė Voelven (tikroji pavardė Sigridur Klingerberg)
islandų laikraštyje Vikan spėjo, kad 2001-aisiais pasaulio ekonomiką
užgrius neramumai ir svyravimai fondų biržose, tarptautinė finansų
rinka taps labai nestabili, atskiros valstybės ir pasaulio organizacijos
patirs sukrėtimus.
Praėjusių įvykių mozaika parodė, kad pranašė buvo arti tiesos.
Balandį Kanados Kvebeko mieste įvykęs 34 Amerikos regiono valstybių
susitikimas virto tikru košmaru: antiglobalistai miestą pavertė
sudaužytų vitrinų, padegtų automobilių, riaušių nuniokotų gatvių
vieta. Jie protestavo prieš didžiausios pasaulyje laisvosios prekybos
zonos nuo Aliaskos iki Ugnies Žemės paskelbimą.
Globalizuojant pasaulio ekonomiką, milijonai Žemės gyventojų
skęsta skurde. 2,8 mlrd. žmonių, tai yra beveik pusė, gyvena mažiau
kaip už du JAV dolerius per dieną, o penktadalis tenkinasi vos
1 doleriu. Tuo tarpu vidutinės pajamos penktadalyje pasaulio valstybių
yra 37 kartus didesnės negu penktadalyje skurdžiausių.
Globalizacijos priešininkai tvirtina, kad ji skatina skurdą, o
šis savo ruožtu terorizmą. Iš pirmo žvilgsnio, turtingose arabų
šalyse visuomenė taip diferencijuojasi, kad skurdžių dalis tampa
absoliuti, ir būtent iš šio lūšnyno atsiranda kažkieno finansuojami
ir apmokomi teroro aktų vykdytojai. Kas gali paneigti, kad tokioje
terpėje įsiveisė ir baisioji Rugsėjo 11?
Liepos 22-ąją Genujoje G-8 grupės šalių vadovai trijų dienų susitikimą
baigė įsipareigoję imtis konkrečių veiksmų suteikti pagalbą skurdžiausioms
pasaulio šalims. Per antiglobalistų sukeltas riaušes vienas žmogus
žuvo. Viršūnių susitikimas nedavė atsakymo, kaipgi toliau bus
dalijamas pasaulis į skurdųjį ir turtingąjį?
Spalį Šanchajuje įvykęs Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono ekonominio
bendradarbiavimo forumo viršūnių susitikimas taip pat nuslydo
paviršiumi. JAV valia buvo priimta antiteroristinė deklaracija,
o ekonominės problemas buvo tarsi pamirštos.
Liepa, Bona. Po atkaklių derybų beveik 200 šalių pasirašė vadinamąjį
Kioto protokolą, kuris įpareigoja šalis sumažinti šiltnamio efektą
sukeliantį dujų išmetimą. JAV, kurios 1997 m. ir inicijavo tokią
sutartį, dabar demonstratyviai pasitraukė į šalį tvirtindamos,
kad Amerikos kompanijos nesutinka finansuoti tokių projektų. Kaip
vertino apžvalgininkai, šis Vašingtono poelgis tik papildo diskriminacinę
jo globalizacijos politiką. Parasčiau tariant, savi marškiniai
arčiau kūno
Gyvatės nuodai be priešnuodžių
Galbūt ir atsitiktina, tačiau įvykiai
Afganistane sutapo su Izraelio ir palestiniečių santykių paaštrėjimu.
Dabar sunku pasakyti, kas buvo kieno katalizatoriumi. Vieni analitikai
teigia, kad būtent JAV palaikoma Izraelio politika arabų atžvilgiu
pagimdė talibų terorizmą. Kiti tvirtina, kad antiteroristinė operacija
įžiebė dar vieną, nuo 1967 m. karo didžiausią žydų ir palestiniečių
susipriešinimą.
Visiška jų santykių krizė prasidėjo rudenį, kai Izraelio pajėgos
nužudė keletą palestiniečių lyderių, o radikalios jų organizacijos
surengė kruvinus teroro aktus Jeruzalėje ir kitose vietose.
Gruodžio 13-ąją Izraelis oficialiai paskelbė nutraukiąs santykius
su palestiniečių lyderiu Jasiru Arafatu. Šis tiesiog buvo įkalintas
žydų apsuptame Ramalache ir net neišleistas į šv. Kalėdų apeigas
Jeruzalėje. 2001 metai taip ir baigėsi po kruvinu dviejų senų
Šventosios Žemės tautų nesantaikos ženklu.
Dabar niekas jau ir nebekalba, kad tarp jų kada nors gali atsinaujinti
taikus dialogas. 2000-ųjų liepą Vašingtone nutrūkusios Izraelio
ir Palestinos vadovo J.Arafato derybos, pasirodo, buvo ne tik
trumpo atokvėpio ir pozicijų derinimo laikotarpis, bet ir pasiruošimas
dar pagilinti šią prarają, žiojėjančią nuo pat Izraelio valstybės
paskelbimo 1948 m. Beje, palestiniečių lyderis vis dar tikisi
2002 m. paskelbti ir Palestinos valstybę, tarsi šis aktas pats
savaime numalšintų pusšimtį metų liepsnojančią ugnį.
* * *
Taip jau atsitiko, kad vos ne visi
juodieji Gyvatės metų įvykiai susispietė antrojoje metų pusėje.
Netgi rugsėjį įvykę rinkimai kaimyninėse šalyse Estijoje ir Lenkijoje
vienur grąžino į valstybės vadovo postą buvusį sovietinį vadovą,
kitur į valdžią kairiuosius. Jeigu dar pridėsime ir Lietuvoje
vyriausybę užvaldžiusius buvusius komunistus, visas Baltijos regionas,
neišskiriant turbūt nė Latvijos, pateko į rausvąją zoną.
Kažin, ar visa tai galime priskirti gudriajai ir nuodingajai Gyvatei.
Kiekviename gyvyje, ar jis astrologų pranašavimų taikinys, ar
paprasčiausias žmogus, derinasi juodos ir baltos spalvos.
Gali būti, kad 2002-ųjų simbolis Arklys (ar Žirgas) turi daugiau
tauresnių bruožų. Betgi viskas priklauso nuo mūsų pačių: kaip
mes sutarsime, kaip padėsime artimam, kiek mumyse yra to gerumo
ir noro padaryti save ir pasaulį šviesesnius.
Česlovas Iškauskas
© 2002 "XXI amžius"
