Tinginystė ar sabotažas?

Besiruošdami šventiniams pokyliams, Seimo nariai atvirai numojo ranka į valstybės reikalus ir metų pabaigoje neratifikavo labai svarbios Didžiosios Britanijos ir Lietuvos sutarties dėl pajamų ir dvigubo kapitalo apmokestinimo. Vadinasi, Lietuvos verslininkai, turintys verslo partnerių Didžiojoje Britanijoje, dar mažiausiai metus negalės pasinaudoti tos sutarties teikiamais privalumais.
Sutartis su Londonu buvo pasirašyta pernai kovą, o Didžiosios Britanijos parlamentas ją ratifikavo gruodžio viduryje. Lietuvos Seime šią sutartį buvo numatyta ratifikuoti gruodžio 21-ąją, tačiau reikėjo, kad už ją balsuotų 57 Seimo nariai. Tiek seimo narių net nesusirinko į posėdžių salę – ne tas buvo galvoje. Mat, kaip teigė Seimo vicepirmininkas Č.Juršėnas, tai atsitiko dėl kalėdinių nuotaikų, gausiai iškritusio sniego, vykusių daugybės renginių. Seimo pirmininko pavaduotojas kažkodėl nepaminėjo, kad nei sniegas, nei pūgos nesutrukdė kai kuriems seimo nariams, tapusiems visų televizijų žvaigždėmis, filmuotis šventiniuose „žiburėliuose“. O jei kalbėsime apie kalėdines nuotaikas, tai norisi paklausti vadinamųjų socialdemokratų vadų, nuo kada jie pradėjo taip aktyviai švęsti Kalėdas?
Seimo Užsienio reikalų komiteto nario Jono Čekuolio žodžiais tariant, tai iš tiesų skandalingas ir kurioziškas atsitikimas. Socialdemokratiškas ir socialliberališkas Seimas smogė pats sau, padaręs tokį akibrokštą. Tad ko vertos kalbos apie verslo rėmimą, ėjimą į Europą? Ypač žinant, kad Didžiojoje Britanijoje yra nemažai įtakingų politikų, kurie nenori matyti Europos Sąjungoje naujų narių, tarp jų – ir Lietuvos. Dabar jie galės teigti, jog Lietuvai, matyt, nelabai rūpi patekti į ES, jeigu ten vyksta tokie keisti dalykai. Ir visai nesvarbu, kad užsienio reikalų ministras A.Valionis eilinį kartą pakartojo, jog Lietuvai pavyks išspręsti klausimus, derantis su Europos Sąjunga. Tačiau Finansų ministerijos atstovai teigė, kad Vyriausybėje „užtruko“ minėtos Lietuvos ir Didžiosios Britanijos sutarties „vertimo klaidų taisymas“, o už tai pirmiausia atsakinga Užsienio reikalų ministerija. Finansų ministrės patarėja R.Kaziliūnienė sakė, kad dar yra vilties, jog jos sutarties nuostatai bus pradėti taikyti jau šiemet, nors Lietuvos Seimas ir neratifikavo . Tai primena būrimą iš kavos tirščių, o ne politikų pareiškimus. Pati finansų ministrė D.Grybauskaitė kreipėsi į Didžiosios Britanijos finansų ministeriją, siūlydama taikyti sutarties nuostatus tos sutarties neratifikavus.... Tai būtų galima pavadinti dideliu absurdu. Beje, ar tai nerodo tam tikrų įtakingų jėgų Seime ir Vyriausybėje paslėpto noro vilkinti integracijos į ES procesus? Kaipgi kitaip galima vertinti tokį Seimo daugumos akibrokštus?
Lietuvos ir Didžiosios Britanijos sutarties neratifikavimas yra dar vienas akivaizdus įrodymas, jog dabartinei valdžiai dažnai yra svarbiau prastumti atskiroms grupuotėms naudingus įstatymus, o ne svarbius Lietuvos verslui sprendimus. Matyt, neatsitiktinai vis garsiau kalbama apie grįžimą į Rytų rinką. Seimo Pirmininkui, pasirodo, labiau rūpi išspręsti klausimus su aludariais dėl alaus pardavinėjimo futbolo ir krepšinio varžybose ar kautis su Prezidentu dėl daug abejonių keliančių Aukštojo mokslo įstatymo pataisų, kurių iniciatorius – buvęs Vilniaus universiteto rektorius nepraleidžia nė vienos progos užsipulti krašto apsaugą. Taip antivakarietiška politika pridengiama rūpesčiu švietimo reikalais. Ko gero, teisi buvo finansų ministrė D.Grybauskaitė, pareiškusi rimtą susirūpinimą, kad Lietuvos neištiktų Argentinos likimas, jeigu valstybė prisiims tokius finansinius įsipareigojimus, kurių nesugebės pakelti.
Užtat Premjeras rengiasi vykti vizito į Uzbekiją. Tad ką ten Didžioji Britanija, kurios investicijos pernai siekė „tik“ 667,8 mln. litų. Įdomu, kokios gi ekonominės naudos Premjeras tikisi gauti Taškente?

Petras Katinas

© 2002 "XXI amžius"