Iš po šluotos ar iš maišo?
Sausio 11 dieną Lietuvos nacionalinio
radijo "Ryto garsuose" žurnalistas Vytautas Markevičius
iš po šluotos bandė ištraukti Atkuriamojo Seimo narius B.Genzelį,
N.Medvedevą, A.Butkevičių ir anuometinę premjerę K.Prunskienę.
Dėl objektyvumo reikėjo pasikviesti ne tik nuožmiuosius antilandsbergininkus,
tačiau žurnalistas, pateikdamas tendencingus klausimus, laikėsi
ant vienos, kairės, kojos. Nepriklausomybės akto signatarui Kaziui
Sajai pateikus sausio 13 dieną pareiškimą Seime ir reikalaujant,
žurnalistas sausio 14-ąją "Ryto garsuose" vangiai bandė
stotis ir ant dešiniosios. Radijo klausytojai girdėjo tą kalbą,
todėl atskleisiu tik padėtį, susijusią su 1991 m. sausio 8 d.
"Jedinstvos" išpuoliu.
Vilniaus radijo komponentų gamykla buvo viena stambiausių Lietuvoje
(Atgimimo metais joje dirbo apie šešis tūkstančius darbuotojų)
ir, nors priklausė SSRS elektronikos pramonės ministerijai, turėjo
"pašto dėžutės" numerį, tačiau pati produkcija nebuvo
slapta, nebuvo labai griežto kadrų režimo, nebuvo tokios darbuotojų
traukos iš Rusijos, kaip, pavyzdžiui, Vilniaus radijo matavimų
prietaisų gamykloje (Burdenkos įmonė - "Jedinstvos"
lizdas).
Gamykloje Sąjūdžio grupė susibūrė iškart Lietuvai persitvarkius.
Grupėje buvo per 600 dalyvių, išrinkta ir taryba (buvau jos pirmininkas).
"Jedinstvos" grupės, nors ir stengtasi, formaliai sukurti
nepavyko, nes, sužinoję apie ketinimus, į susirinkimus sueidavo
sąjūdininkai ir jokie steigiamųjų dokumentų priėmimai, rinkimai,
balsavimai buvo neįmanomi. Tokiomis sąlygomis, faktiškai partijos
komiteto vadovaujama, "Jedinstvos" grupuotė veikė slapčia,
todėl negalėjo teikti pasiūlymų, reikalavimų, organizuoti renginių,
kitaip tariant, buvo paralyžiuota. Jedinstveninkų nurodymu, komandas
vykdė cechų partinių organizacijų sekretoriai, kiti aktyvistai.
Gamykloje tuomet apsilankydavo žinomi veikėjai, kaip Švedas, Burdenka,
Ivanovas, Kučerovas, Juonienė, Jermalavičius, - juos šiltai sutikdavo
gamyklos partijos komiteto sekretorius Butiajevas.
Sąjūdžio grupė buvo veikli. Nemažai gamyklos sąjūdininkų aktyviai
dalyvavo sausio įvykiuose. Devyni, tarp jų - SSRS gynybos ministerijos
karinis atstovas gamykloje papulkininkis Vladimiras Tarchanovas,
buvo apdovanoti Vyčio kryžiaus ordinais ir Sausio 13-osios medaliais.
Anų dienų įvykiai klostėsi labai dinamiškai, kartais nelengva
būdavo susivokti. Nors kai kurie Aukščiausiosios Tarybos deputatai
nepastebėjo ar nenorėjo pastebėti, buvo aiškiai matoma ne tik
mūsų premjerės K.Prunskienės ir Maskvos veiksmų sinchronizacija,
bet ir tiesmuka, prastai maskuota Maskvos režisūra. Kainų pakėlimą
tuomet laikėme jei ne Vyriausybės piktavališku, tai Maskvos provokuojančiu
žingsniu. Dar prieš kainų pakėlimą Sąjūdžio grupę pasiekė žinios,
kad jedinstveninkai rimtai rengiasi organizuotai "vystupit"
(pasirodyti), tačiau laukia preteksto ir ženklo. Pretekstas atsirado:
kainos buvo pakeltos ne truputį, kaip buvo įprasta, o labai stipriai,
taigi riaušes buvo galima pradėti. Gavę ženklą "vystupit",
sausio 8 dienos rytą mūsų ir kitų įmonių jedinstveninkai, palikę
darbo vietas, sutartinai patraukė ne prie Vyriausybės, o prie
Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Būtų naivu manyti, kad režisieriai
ir spektaklio dalyviai nežinojo, kas pakėlė kainas, ir mitinguotojai
klaidingai buvo nukreipti prie AT. Dar naivesnis atrodo tvirtinimas,
kad jedinstveninkų minia buvo taikiai nusiteikusi ir tenorėjo
įteikti peticiją. Mūsų ir kitų įmonių bei organizacijų sąjūdininkai
viską girdėjo, matė, padėjo atremti maištautojus.
Plika akimi buvo matomos akivaizdžios provokacijos, režisūra,
sinchronizacija. Nors šiuos įvykius dabar kai kas norėtų pateikti
kitaip, deja, mačiusiųjų, girdėjusiųjų ir dalyvavusiųjų 1991-ųjų
Sausio įvykiuose apmulkinti neįmanoma. Prisimename viską taip,
kaip buvo. Taigi žurnalistas V.Markevičius, traukdamas "didvyrius"
iš po šluotos, ištraukė tik iki šiol tebekyšančią ylą iš maišo.
Algimantas ZOLUBAS
Vilnius
© 2002 "XXI amžius"