Sausio 13-oji per vaiko išgyvenimų prizmę

Vakarykštė diena - šiandienos atmintis. Kokia ta diena buvo prieš vienuolika metų?
- Svetima kariuomenė, žeminimas, grasinimai.
- Tai buvo kruvini įvykiai prie Televizijos bokšto.
- Tada buvo aukų už Lietuvos laisvę, - taip atsako Kauno V.Kuprevičiaus vidurinės mokyklos moksleiviai Skirmantas Ivanauskas, Evelina Germanavičiūtė ir kiti.
Jie - vienuoliktokai, dvyliktokai, 1991-ųjų sausio 13-osios įvykius prisimenantys per vaiko emocijų prizmę. Tada, kai aidėjo šūviai, jiems buvo šešeri septyneri metai. O Mangirdui Žiliui - vos ketveri. "Nedaug ką prisimenu, bet to, kas liko širdyje, neištrins niekas", - sako jis.

Uždegamos žvakutės Sausio 13-osios aukoms

Brangia kaina atgautą laisvę svarbu visada branginti

Nepamirštami Sausio 13-osios apgulties, nemigos, aukos, maldos ir laukimo įvykiai sukvietė mus šiandien čia apmąstyti praeitį, susikaupti ties dabartimi ir pažvelgti į ateitį.
Didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas kadaise yra pasakęs: "Pirmiau geležis sutirps į vašką ir vanduo pavirs į uolą, negu mes ištartą žodį atšauksime". Šie gilūs, ryžtingi ir prasmingi žodžiai mus įkvepia, drąsina ir įpareigoja.
Matėme žudomą Lietuvos gamtą, griaunamą kultūrą, žlugdomą moralę, ištrinamą istorinę atmintį, pakertamą kalbą. Suvokėme atsidūrę didžiausiame pavojuje, supratome, kad laikai keičiasi ir kad galime patys juos keisti. Ir tada sustojome ginti tautos gyvybės.