Katalikams turėtų rūpėti sava partija

Vilniuje išrinkta Lietuvių Taryba, kuri 1918 m. vasario 16 d. pasirašiusi Lietuvos valstybės atkūrimo aktą, sugebėjo šį dokumentą paskelbti visam pasauliui. Į dvidešimties asmenų Lietuvių Tarybą pateko ir dešimt krikščionių demokratų partijos atstovų. Dar suvažiavimo dalyviams neišsiskirsčius, krikščionys demokratai susitarė du atstovus atšaukti ir savo vietas užleisti kairiųjų atstovams. Dabartiniams Seimo nariams toks ano meto krikščionių demokratų elgesys būtų visai nesuprantamas (mat šių dienų tariamai demokratinėje Seimo bendruomenėje tarp savęs grumiasi ne idėjos, o pinigai), bet 1918-1926 metais nepriklausomybę Lietuvoje ant gerų pamatų statė būtent Lietuvos krikščionių demokratų partija. Deja, 1936 m. vasario 6 d. Lietuvos krikščionių demokratų partija buvo visai uždrausta, bet kokia jos veikla buvo sustabdyta, o tų pat metų birželio pradžioje buvo uždraustas ir jų dienraštis „Rytas“.

Okupantai Lietuvą tvarkė penkiasdešimt metų. Per visus tuos metus jie tvarkė ne tik valstybės teises ir ūkį, bet lindo ir į kiekvieno lietuvio bei kiekvieno Lietuvos piliečio sielą ir širdį. Senoji lietuvių karta sužalota širdimi ir kankinta nukankinta siela 1988 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos kelyje vienas kitam padavė ranką ir pasiryžo atkurti nepriklausomą Lietuvą.

Baltijos kelias buvo aukščiausias dešimčių metų kovos su bolševizmu pergalės laimėjimas. Tolesni veiksmai ir darbai vyko jau lyg ir išsivadavusioje iš bolševikų priespaudos kovos veiksmų eigoje. Tos kovos viršūnėje visada spindės 1990 m. kovo 11-osios aktas. Bet tą aktą pasirašiusiųjų didžioji dauguma buvo Sovietų Sąjungos komunistų partijos nariai. Ir tai jau tą pačią kovo 11-ąją pradėjo trikdyti jau nepriklausomos Lietuvos darbą.

Ar komunistų partijos penkiasdešimt metų tvarkyta Lietuva po kovo 11-osios jau pasidarė demokratinė? Deja, ne. Tiesa, jau tada buvo renkami ir išrinkti dviejų krypčių atstovai: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir Lietuvos komunistų partijos. Rinkimus didele persvara laimėjo sąjūdininkai. Nuo 1988 metų suvažiavimo iki 1990 m. kovo 11 d. aš dalyvavau beveik visuose Sąjūdžio Seimo posėdžiuose ir gerai girdėjau, ką jie kalba ir už ką balsuoja. Buvo galima išgirsti keisčiausių dalykų. Štai tuojau po Baltijos kelio žinomas tada ir dabar kalbėtojas Algimantas Čekuolis sakė, kad sąjūdininkai dabar turėtų raginti Lietuvos liaudį stoti į komunistų partiją. Aš atstovavau Širvintų rajonui, nors per suvažiavimą ir nebuvau išrinktas Seimo nariu. Seimo posėdžių vadovai (A.Abišala ir A.Sakalas) dažniausiai man neduodavo teisės kalbėti. Aš kaip tik tuojau po Baltijos kelio važiavau visą Lietuvą – nuo Vilniaus iki Klaipėdos ir Palangos – ir tai šen, tai ten išgirdau, kad žmonės ne po vieną, o būreliais grąžina komunistų partijos nario bilietus. Tai papasakojau Seimo nariams, ir dėl to pašoko kalbėti minėtasis A.Čekuolis.

Ką manė ir kokių pažiūrų laikėsi Lietuvos žmonės 1988-1989 metais? Ligi Baltijos kelio Lietuvos SSR 203 tūkst. gyventojų buvo SSRS komunistų partijos nariai ir beveik 600 tūkst. jaunimo buvo komjaunuoliai. Marksistinis bei ateistinis auklėjimas buvo vykdomas nuo pat ankstyvosios vaikystės. Dauguma Aukščiausiosios Tarybos narių taip pat buvo perėję visas pakopas. Man, gerokai vyresniam už tuos visus Aukščiausiosios Tarybos narius ir niekad nebuvusiam jokioje komunistinio ir ateistinio auklėjimo pakopoje ( atvirkščiai, dvylika metų iškalėjusio Vorkutos lageriuose), niekaip nebuvo suprantama, kaip jie išdrįso atsukti nugarą Sovietų Sąjungai. Žinau, kad kai kuriems tai padaryti buvo labai sunku, kai kurie pirštus graužia ligi šiol, bet vėliau supratau, kad daugumą iš jų netikėtai sužavėjo galbūt labai gardus būsimos nepriklausomos valstybės kąsnis ir aukščiausios nepriklausomos valstybės pareigos, suteikiančios galimybes neribotai važinėti po visą pasaulį ir susitikinėti su visų pasaulio valstybių aukščiausiaisiais pareigūnais. Toks gardus kąsnis ne vieną tebevilioja ligi šiol. Ir būtent tokiems nepriklausomos Lietuvos vadovams rūpi ne tautos ir valstybės padėties gerėjimas, o asmeninė padėtis prisigrobti turtų.

Tai labai menkavertis, net tuščias supratimas, kaip reikia kurti naują valstybę. Bet tai aiškiai matyti jau penkioliktus metus. Galbūt dėl to, kas matoma visiems, 54 proc. Lietuvos piliečių ir nėjo rinkti naujo Lietuvos Seimo. Tik labai nedaug lietuvių turi supratimą apie kelias Lietuvos politines partijas. Daugelio Lietuvos piliečių politinis raštingumas beveik nulio lygio. Žmonės iš vienos partijos dažnai perbėga į kitas. O koks nors partijos veikėjas nesupranta, kodėl jis pirma įstojo į Krikščionių demokratų partiją, paskui įlindo į Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungą, iš ten nuėjo pas socialliberalus, po to pas tikruosius liberalus ir pagaliau pas centristus. Kur eis dar?

1989 m. vasario 16 d. trylika Lietuvos piliečių raštu paskelbė visai Lietuvai, kad jie atkuria Lietuvos krikščionių demokratų partiją. Vienas pasirašiusiųjų buvo Viktoras Keturakis, krikščionis demokratas nuo 1923 metų. Antras – Povilas Šilas, buvęs ateitininkas ir vokiečių okupacijos metais politinis veikėjas, ir net VLIK’o narys. Vokiečiams traukiantis likęs Lietuvoje ir dėl to kalėjęs sovietų lageriuose. Kiti vienuolika buvo jaunesni.

Lietuvos krikščionių demokratų partija stiprėjo ir 1996 metais Seimo rinkimuose gauna tiek balsų, kad į Seimą patenka net šešiolika LKDP narių. Į Vyriausybę įeina trys KD partijos nariai. Bet tada ir prasideda LKD partijos nuosmukis. Visų pirma G.Vagnoriui pasitraukus iš Vyriausybės premjero posto, ir KD partijos narys buvo atleistas iš švietimo ministro pareigų. Antra, keli partijos valdybos nariai bei Seimo nariai pasitraukia iš partijos ir skaldo pačią partiją: steigiama Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga. Tie keli šimtai partijos narių, kurie nuėjo paskui Vytautą Bogušį ir jo sukurtą „moderniųjų“ sąjungą, greitai pradėjo barstytis. Pats V.Bogušis greitai perėjo į socialliberalų, paskui į liberalų, pagaliau į liberalcentristų partiją. Kiti taip pat išsisklaidė po įvairias kitas partijas arba visai pasitraukė iš politikos.

Lietuvos krikščionių demokratų partija sparčiai gausėjo, tik jai labai trūko veiklių vadovų, Tokių, kaip prieš karą buvo kunigas Mykolas Krupavičius ir kai kurie kiti to meto partijos veikėjai. Tada kun. Mykolas Krupavičius partijos pirmininko pareigas ėjo 1918-1936 metais visą partijos gyvavimo laikotarpį. Partijai atsikūrus, vienas pirmųjų jos pirmininkų buvo Egidijus Klumbys, jau 1990 metais išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą ir savo veikla nukrypęs į barus, nieko bendra neturinčius su Krikščionių demokratų partija ir apskritai su krikščionybe. 1991 metais iš JAV į Lietuvą Kazys Bobelis parvežė VLIK’ą, jį atidavė Lietuvai, o pats įstojo į Lietuvos krikščionių demokratų partiją. Kai 1992 metais buvo sudarinėjamas Krikščionių demokratų partijos narių kandidatų į Seimą sąrašas, jis panoro sąraše būti įrašytas pirmuoju. Kai kiti valdybos bei tarybos nariai nesutiko to padaryti, jis metė LKDP ir sudarė savo Lietuvos krikščionių demokratų sąjungą Marijampolėje, tuo suskaldydamas LKDP, ir buvo išrinktas į pirmąjį atsikūrusios Lietuvos Seimą. Seimo nariu jis yra ligi šiol. Šį kartą K.Bobeliui patekti į Seimą padėjo K. Prunskienė.

Netekusi kelių veiklių narių LKD partija pasijuto silpniau ir pradėjo vilioti K. Bobelio KD sąjungą jungtis su LKDP. K.Bobelis sutiko jungtis, jei jis bus patvirtintas LKD partijos pirmininku. Didžioji partijos tarybos narių dalis su tuo sutiko, bet partijos pirmininkas prof. Zigmas Zinkevičius ir dar 38 tarybos nariai tam nepritarė, pasitraukė iš partijos ir pradėjo burtis į kitą Krikščioniškosios demokratijos partijos vienetą. Susibūrė, pirmininku išrinko Ignacą Uždavinį, bet teisingumo ministrai atsisakė tokią partiją tvirtinti, ir porą metų atskalūnai nejudėjo iš vietos.

Ir K. Bobelio vadovaujama LKD partija pradėjo sklaidytis: dalis valdybos narių nuėjo į G.Vagnoriaus buriamą „nuosaikiųjų“ konservatorių partiją, kiti visai pasitraukė. Pats pirmininkas K. Bobelis savo veikla tiek partijoje, tiek Seime taip prarado daugelio partijos narių pasitikėjimą, kad buvo pašalintas iš Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko pareigų, o pirmininku buvo išrinktas jau trečią kadenciją einąs Molėtų rajono savivaldybės mero pareigas Valentinas Stundys.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę daugiau kaip 83 proc. Lietuvos gyventojų užsirašė esą krikščionys. Tačiau tik 10 proc. Lietuvos katalikų sekmadieniais lanko bažnyčias. Norėčiau pasakyti, kad bent tie krikščionys, kurie lankote sekmadieniais bažnyčias, namie dar perskaitykite ir popiežiaus Jono Pauliaus II bent tas enciklikas, kuriose jis ragina krikščionis katalikus gyventi ne tik sau, bet ir savo artimui: jungtis į tokias katalikiškas sąjungas. Turime Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partiją, ir turėtų būti aišku visiems katalikams, kad mums visiems reikėtų jungtis po šios partijos vėliava, jei svajojame apie gražesnę, doresnę, turtingesnę mūsų tautos ateitį.

Viktoras ALEKNA

LKDP valdybos ir Vilniaus skyriaus valdybos nariai kreipiasi į Seimo narius, prašydami keisti įstatymus atsižvelgiant į mūsų pateiktas nuostatas.

 Socialinis saugumas (Lietuvos Krikščioniškosios Demokratijos Partija)

Pagrindinės problemos. Gilėjanti gyventojų turtinė diferenciacija didina socialinę įtampą. Pagal šiuo metu galiojančia tvarką galimybę gauti valstybės socialinę paramą naudojasi net dideles pajamas bei turtą turintys asmenys. Pastaraisiais metais, palyginti su neturtingųjų sluoksniu, turtingiausiųjų gyventojų pajamos vidutiniškai net septynis kartus yra didesnės. Turtingieji turtėja, o skurstantieji dar daugiau skursta. Neracionaliai naudojamos “Sodros” biudžeto lėšos, išpūstas valstybės  valdymo aparatas. Pensija tiesiogiai turėtų priklausyti nuo darbo stažo 1\2MMA x stažas\30 ir nuo įmokėtų įmokų sumos x 0,005%. Pvz. stažas=40m.Sodrai nuo 1994m. įmokėta 90000. Mokama pensija bus 400x40\30+90000x0,005=983,33 Lt, bet nedidesnė už 2,5  MMA. Minimali pensija asmenims turintiems būtiną socialinio draudimo stažą  būtų  nemažesnė už 3\4 MMA. Našlių pensija 9 proc. nuo MMA. Motinos išauginusios 3 ir daugiau vaikų išleidžiamos į pensiją nuo 58  metų. Sodros valdymo lėšoms būtų skiriama  2 proc. nuo metinio socialinio draudimo  biudžeto. Savarankiškai dirbantys pensijų socialiniam draudimui – 22 % ir ligos ir motinystės socialiniam draudimui 3% nuo MMA. Moka už ketvirtį po 600 Lt.

Įmokas Sodrai draudėjai skaičiuotų 25 proc. nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuoto atlyginimo už darbą sumos, bet ne mažesnės už kiekvieno kalendorinio mėnesio minimalią mėnesinę algą (MMA). 10 proc. įmokos išskaičiuoti iš darbuotojo apskaičiuoto atlyginimo už darbą sumos. Dėl pensijų fondų, Seimas turi panaikint draudimą išeit iš privačių pensijų fondų ir leist sugrįžti į  Sodrą su įmokėtomis įmokomis.

LKDP tikslas: eime į priekį! Veskime Lietuvą, kurią mylime, prašydami Jo pagalbos ir Jo palaiminimo, bet žinodami, kad Žemėje Dievo darbai iš tikrųjų turi būti mūsų pačių darbai.

Žmogaus orumas, atsispiriantis nuo visa apimančios ir nekintančios Apvaizdos, neleidžia jo pažeisti ar modifikuoti. Žmogaus orumas, kylantis iš santykio su Kūrėju, o ne iš žmogaus racionalumo, neleidžia rastis protinio, tautinio ar rasinio progreso precedentui (dėl to LKDP niekada neatstums likimo nuskriaustųjų ir bus už rezultato, o ne galimybių lygybę, pirmiausiai tai išreikšdami progresyviniais mokesčiais).

 Žmogaus orumas, paremtas Kristaus įsikūnijimu, kiekvienam žmogui reikalauja kur kas aukštesnių gyvenimo kokybės standartų, kuriuos pasiekti pajungiama ne tik valstybė, bet ir visuomenė (dėl to LKDP visada pasisako už karitatyvinę veiklą, rėmimo iniciatyvas ir švietimą solidarumo klausimais).

 Valdininkų skaičių sumažinti 25 proc. Jei verslininkas arba pilietis yra paėmęs paskolą, tai palūkanų norma negali būti padidinta daugiau kaip 20% ir 5 metus bankai neturi teisės skelbti turto paėmimo, jei yra mokamos palūkanos.  Progresiniai mokesčiai demokratijos rodiklis, todėl būtini atlyginimams ir dividendams.

Antkainius perdirbėjams ir mažmeninėje prekyboje apriboti iki 15 %., o didmeninėje iki 10 %

Neapmokestinamas  minimumas 1\2 MMA=400 Lt. Pajamų mokestis iki 2MMA (1600 Lt ) 15%, nuo 2 MMA iki 5 MMA (1600 Lt iki  4000 Lt) 25%..,  virš 5  MMA 35 %. 

Kiekviena vyriausybė ėmė paskolas, išpardavė  Lietuvos turtą, praskolino Lietuvą, didino biurokratų skaičių. Verslui neįmanoma išlaikyti 700000 pensininkų, neįgaliųjų ir 350000 asmenų išlaikomų iš biudžeto. Indijoje 3 milijonus aptarnauja mažiau nei 50 valstybės tarnautojų. Sekmadieniais, šventinėmis dienomis ir už viršvalandžius  mokamas nemažesnis, kaip  30 Lt valandinis atlyginimas. Pelno mokesčio tarifas 20 proc. Jaunoms šeimoms turinčioms nemažiau 3 vaikų suteiksime beprocentę paskolą 20 metų iki 250 000 Lt būstui įsigyti. Ir už kiekvieną vaiką suteiksime 5 proc. kompensaciją.

LKDP prioritetą teikia šioms socialinėms problemoms spręsti:

- sąlygų naujoms darbo vietoms steigti sudarymui bei darbo sąlygų gerinimui;

- pensijų ir valstybės socialinių išmokų sistemos tobulinimui bei stiprinimui;

 -gyventojų turtinės diferenciacijos augimo ribojimui;   

-valstybės paramai būstui įsigyti

Vykdyti aktyvią perspektyvių darbo vietų išsaugojimo politiką. Remti savarankišką užimtumą, palaikyti užimtumo fondo viešųjų darbų programas. Įstatymais ginti darbuotojus nuo darbdavių savivalės, užtikrinti jų teises į normalias darbo sąlygas ir visų rūšių socialinę apsaugą.

Vienkartinė pašalpą gimus vaikui 2000 litų. Motinystės pašalpą iš „Sodros“ šeimai, auginančiai vaiką: 24 mėnesius po gimdymo mokėti 50 proc. paskutinių dviejų metų atlyginimų vidurkį, bet nemažiau už MMA ir  nedaugiau 3 MMA. Remti neįgalių asmenų įdarbinimo programas. Pašalinti atlyginimų deformacijas valstybiniame sektoriuje. Valstybės pareigūnų algos negali būti didesnės už 12-ką minimalių atlyginimų. Visokeriopais būdais šalinti korupciją bei kyšininkavimą ir skirti 5000 Lt premiją, kuris pateiks ir įrodys korupcijos, kyšininkavimo bei dvigubos apskaitos vedimo faktus, sumokant iš pažeidėjo, 10000Lt valstybei.

Padidinti “SoDros” įplaukas bei nutraukti valstybės socialinės paramos tiekimą pasiturintiems asmenims, įvedant privalomą  pajamų ir turto deklaravimą asmenims, kurių metinės pajamos viršija 50 000 Lt ir/ar nekilnojamas turtas viršija milijoną Lt, taip pat nustatant, kad tokiems asmenims valstybės socialinė parama neteikiama. Turtas viršijantis 2 000 000Lt apmokestinamas 2 proc. tarifu. Buvusiems TSKP CK ir KGB asmenims panaikinti valstybines lengvatas. Išvogtų bankų indėlių sugrąžinimas, atlikti pusvelčiui privatizuoto turto areštą. Netaikyti senaties termino asmenims padariusiems stambius ekonominius nusikaltimus, žmogžudžiams, plėšikams.

WWW.lkdp.projektas.Lt

Tel. 25-25-436 Jurgis

© 2010 „XXI amžius“