Lietuvos Krikščioniškosios
Demokratijos Partija

TARNAUTI  LIETUVAI

Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos LKDP rinkimų programa

I DALIS. BENDRIEJI RINKIMŲ PROGRAMOS PRINCIPAI

Lietuvos krikščionių demokratų partija, pradėjo veikti 1904-aisiais, kai  buvo parengta pirmoji Lietuvių krikščionių demokratų veiklos programa. 1917 m. Petrapilyje sušaukto Lietuvių seimo metu įvykusi Lietuvos krikščionių demokratų konferencija priėmė partijos programą ir išrinko centro komitetą. Krikščionys demokratai buvo viena stipriausių Petrapilio seimo grupių, gynusių Lietuvos nepriklausomybės reikalavimą ir siekusių, kad Lietuva taptų demokratine respublika.

Krikščionys demokratai – 1918 m. vasario 16 d. Akto signatarai Kazys Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Justinas Staugaitis, Aleksandras Stulginskis, Kazimieras Šaulys, Jonas Vailokaitis, valstybės ir visuomenės veikėjai Mykolas Krupavičius, Antanas Tumėnas, Vladas Jurgutis, Vytautas Petrulis, Leonas Bistras ir kiti labai daug nuveikė kurdami Lietuvos valstybę bei stiprindami jos demokratinius pagrindus. Aleksandras Stulginskis buvo išrinktas Steigiamojo Seimo Pirmininku, vėliau – Lietuvos Respublikos Prezidentu.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvos Respubliką, okupantų nesunaikinta partijos dalis emigracijoje persitvarkė į Lietuvių krikščionių demokratų sąjungą, kuri tęsė Lietuvos krikščionių demokratų partijos veiklą užsienyje, buvo viena iš Vidurio Europos krikščionių demokratų sąjungos įkūrėjų ir pasaulio Krikščionių demokratų internacionalo narių ir buvo nenutrūkstamai atstovaujama Europos ir pasaulio Krikščionių demokratų susivienijimuose.

Vilniaus savivaldos rinkimų programa

Pro Deo et Patria

Mes, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija Nr.33 tęsiame Mykolo Krupavičiaus bei pirmo konstitucinio prezidento A.Stulginskio LKDP programines nuostatas ir matydami, kad dvasinių vertybių nepuoselėjanti demokratija išsigimsta, o ciniškas pragmatizmas tampa pražūtingas, iškeliame moralės svarbą visuomenės pažangai. Mes, sąrašas Nr. 33, ginsime krikščioniškas vertybes. Tai - mūsų partijos misija ir jos pagrindinė šių rinkimų nuostata. Mes pasisakysime už dorą palaikančių ir krikščioniškos moralės laikymąsi užtikrinančių teisės aktų priėmimą, kovosime su nedorumu, paleistuvyste, alkoholizmu, abortais. Remiame tik tradicinės šeimos vertybes. Dievas yra mūsų priegauda ir stiprybė. Mūsų programa - geriausia alternatyva socialdemokratų, tvarkos ir teisingumo, darbo, D.Prunskienės, G.Vagnoriaus krikščionių, bei daugumos likusių partijų propaguojamam bedvasiam technokratinės korupcinės visuomenės modeliui. Vienijame pastangas su visais, remiančiais socialią, kūrybinę, iniciatyvią, atsakingą ir dorą rinkos ekonomiką.

Katalikams turėtų rūpėti sava partija

VilVilniuje išrinkta Lietuvių Taryba, kuri 1918 m. vasario 16 d. pasirašiusi Lietuvos valstybės atkūrimo aktą, sugebėjo šį dokumentą paskelbti visam pasauliui. Į dvidešimties asmenų Lietuvių Tarybą pateko ir dešimt krikščionių demokratų partijos atstovų. Dar suvažiavimo dalyviams neišsiskirsčius, krikščionys demokratai susitarė du atstovus atšaukti ir savo vietas užleisti kairiųjų atstovams. Dabartiniams Seimo nariams toks ano meto krikščionių demokratų elgesys būtų visai nesuprantamas (mat šių dienų tariamai demokratinėje Seimo bendruomenėje tarp savęs grumiasi ne idėjos, o pinigai), bet 1918-1926 metais nepriklausomybę Lietuvoje ant gerų pamatų statė būtent Lietuvos krikščionių demokratų partija. Deja, 1936 m. vasario 6 d. Lietuvos krikščionių demokratų partija buvo visai uždrausta, bet kokia jos veikla buvo sustabdyta, o tų pat metų birželio pradžioje buvo uždraustas ir jų dienraštis „Rytas“.

Katalikai privalo burti savo jėgas

Sausio 20 dieną į Šv. Petro aikštę susirinko 200 tūkst. jaunų žmonių, taip išreikšdami pagarbą Popiežiui, nepriimtam į Romos universitetą

Šiuolaikinė Vakarų visuomenė pateikia nesuprantamų akibrokštų krikščionių bendruomenei. Netgi „intelektualioji“ visuomenė kartais nesigėdija vadovauti antikrikščioniškiems išpuoliams. Bandoma nepagrįstai pulti, žeminti Europos ir viso pasaulio kultūros pagrindą – krikščionybę, užsipuolamas netgi Katalikų Bažnyčios galva Popiežius. Paskutinis plačiai nuskambėjęs atvejis įvyko praėjusią savaitę Italijos sostinėje Romoje (kurios teritorijoje yra Vatikanas), kai buvo atšauktas vasario 17-ąją popiežiaus Benedikto XVI numatytas vizitas į Romos valstybinį universitetą „La Sapienza“. Popiežiaus apsilankymas šiame pagrindiniame, seniausiame ir studentų skaičiumi didžiausiame Romos universitete, kur turėjo įvykti Popiežiaus susitikimas su akademinės bendruomenės atstovais, sukėlė nedidelės dalies profesūros ir studentijos pasipriešinimą. Tarp nepritariančiųjų Popiežiaus apsilankymui universitete buvo keletas profesorių, išpažįstančių seną laicistinę (laisvamanišką, pasaulietinę) ideologiją, esą mokslas ir religija yra nesuderinami. Į prieštaraujančių gretas įsijungė ir dalis studentų kairiųjų aktyvistų. „Popiežius negali įeiti į universitetą“, – tokia buvo kategoriška nuomonė studentų, protestavusių prieš Popiežiaus apsilankymą universitete. Protestas susilaukė labai plataus atgarsio Italijos žiniasklaidoje, į jį netrukus įsitraukė ir kai kurie politikai, nepraleidę progos pasinaudoti juo siekiant savo interesų. Tuoj pat paskelbtame Vatikano oficialiame pranešime buvo pasakyta, kad Popiežius atšaukia vizitą, kartu nurodant, jog universitetui vis dėlto bus pasiųstas tekstas Popiežiaus kalbos, kurią jis būtų sakęs apsilankymo metu.

Socialinis saugumas

(Lietuvos Krikščioniškosios Demokratijos Partija)

LKDP tikslas ir jos buvimo prasmė – kūrimas valstybės, kurioje kiekvienas žmogus, Dievo kūrinys, galėtų pilnai atsiskleisti, atlikdamas jam Aukščiausiojo  skirtą misiją gyvenime. Valstybės, joje esančių organizacijų ir institucijų,   tuo labiau  - mūsų partijos, LKDP, didžiausias rūpestis – sudaryti sąlygas asmeniui bręsti fiziškai ir doroviškai sveikoje aplinkoje, pilnai save realizuoti, kad maksimaliai galėtų tarnauti bendram gėriui. Eime į priekį! Veskime Lietuvą, kurią mylime, prašydami Jo pagalbos ir Jo palaiminimo, bet žinodami, kad Žemėje Dievo darbai iš tikrųjų turi būti mūsų pačių darbai.

Į visus laisvės kovotojus ir patriotus

Pastaruoju metu Lietuvos politinį gyvenimą papildė naujai įsikūrusi Krikščionių partija. Visuomeniniame, politiniame, viešajame gyvenime apstu įvairių įsikūrusių krikščioniškos minties bendrijų, organizacijų. Politiniame gyvenime jau daugelį metų veikia ir Krikščionių demokratų partija. Tuose pavadinimuose visuomet akcentuojama tam tikra religinė arba grynai politinė pozicija bei įvardijamas veikiančios organizacijos tapatumas. Tačiau kai naudojama grynai bendrinė krikščionio sąvoka suprantame, kad tai visuomet apeliuojama į religinę, o ne į politinę tapatybę.

Anksčiau mus slėgė diktatūra, dabar – pinigai

Prisimenant Lietuvos didžiavyrio prel. Mykolo Krupavičiaus perlaidojimo iškilmes

Mons. Alfonsas SVARINSKAS,

Vyčio kryžiaus ordino kavalierius

Rugsėjo 23 dieną perlaidojome po ilgų tremties metų į Lietuvą visam laikui sugrįžusio Didžiojo lietuvio, valstybininko, visuomenininko prelato Mykolo Krupavičiaus žemiškuosius palaikus. Dėl okupantų kaltės priverstas kelis dešimtmečius gyventi ir dirbti tremtyje (išeivijoje), miręs 1970 m. gruodžio 4 d. JAV ir beveik keturiasdešimt metų ilsėjęsis lietuvių Šv. Kazimiero kapinėse Čikagoje, Didysis lietuvis grįžo amžiams į tėvynę. Tai džiugus įvykis mums, lietuviams, sulaukiusiems jo sugrįžimo į gimtąją žemę.

„Visa tai matant galima išprotėti“

Monsinjoras Alfonsas Svarinskas nuliūdęs, kad Tėvynė Lietuva nėra visiškai laisva

„Mes neatgavome visiškos laisvės“, „Lietuva neturi savo saugumo“, „šalyje triumfuoja melas“, „mokyklas, universitetus valdo komunistai“, „Lietuvių kalbos komisija darko lietuvių kalbą“, „ant Žaliojo tilto Vilniuje iki šiol stovi sovietinio kario skulptūros“, „mes verčiami švęsti lenkiškas šventes“, „valdžia globoja ištvirkėlius“... Tai pokalbio su monsinjoru Alfonsu Svarinsku ištraukos. Su juo diskutavome apie tai, kas šiandien dedasi Lietuvoje. Kaip visada, jis buvo aštrus, atviras, reiklus, „nevyniojantis žodžio į vatą“. Pašnekesio pabaigoje monsinjoras sunkiai, liūdnai atsiduso ir ištarė žodžius, kuriais nusprendžiau pavadinti mūsų interviu. Iš tiesų padoriam, protingam, dėl valstybės ateities išgyvenančiam lietuviui turėtų būti labai sunku regėti šiandienines demagogijas, klastas bei melus. Jau vien dėl to, kad nežinia kaip, kokiomis priemonėmis ir būdais būtų galima įveikti blogį. Su monsinjoru Alfonsu SVARINSKU kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas.

Mons. Alfonsas Svarinskas: „Kovą už Lietuvą vis dar tęsiu...“ (I)

2008-07-08

www.bernardinai.lt

Skelbiame pirmąją interviu su monsinjoru Alfonsu Svarinsku dalį. Viliamės, kad Bernardinai.lt skaitytojams svarbu priminti šio nepailstančio Dievo kario biografiją ir pažiūras.

Gerbiamas Monsinjore, esate gimęs Kadrėnų kaime, Ukmergės apskrityje. Būtų įdomu sužinoti daugiau apie Jūsų vaikystę ir brangiausius žmones.

Mano tėvai buvo Vaclovas Svarinskas ir Apolonija Petronytė-Svarinskienė. Dar turėjau brolį Vytautą Svarinską ir seserį Janiną Svarinskaitę-Pupkienę. Buvau vyriausias ir turėjau mirti pirmas, bet brolis ir sesuo išėjo Amžinybėn jaunesni. Dievo eilė kažkaip susimaišė. Dabar iš savo šeimos likau vienas. Tiesa, yra brolio vaikai ir sesers sūnus.

Gyvosios istorijos pamokos vertė – tautos bendrystė ir stiprybė

Rugsėjo 18 d. teko dalyvauti prasmingame, patriotiniame - edukaciniame žygyje „Partizanų takais“, kurį štai jau aštuonerius metus iš eilės organizuoja Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Tai tam tikra gyvoji istorijos pamoka, kur moksleiviams apie nesenas ir žiaurias lietuvių kovas už Laisvę pasakoja patys jų dalyviai, bendražygiai, liudininkai, artimieji. Šį kartą keli šimtai partizanų, buvusių politinių kalinių ir tremtinių, patriotiškai nusiteikusių tautiečių bei didžiulis būrys moksleivių lankėsi Didžiosios Kovos partizanų apygardoje (Ukmergėje, Dukstynose, Juodkiškėse, Vepriuose, Gelvonuose, Upninkuose ir Jonavoje).

Informacinis pranešimas apie Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2010 m. vasario 4 d. plenarinį posėdį

2010 m. vasario 4 d., Kaune vyko LietuvosVyskupų Konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas A. J.Bačkis, arkivyskupas S. Tamkevičius, vyskupai E. Bartulis, J. Boruta, J.Kauneckas, J. Matulaitis, R. Norvila, J. Ivanauskas, J. Tunaitis, J. Preikšas,J. Žemaitis. Posėdyje taip pat dalyvavo Apaštališkasis Nuncijus Lietuvaiarkivyskupas Luigi Bonazzi.

Dvasininko planuose – tautos didžiavyrių įamžinimas

Monsinjoras Alfonsas Svarinskas visada mielai bendrauja su jaunimu Artūro ŠULCO nuotrauka

Prieš keletą savaičių iš kelionės po JAV sugrįžęs monsinjoras Alfonsas SVARINSKAS jau pasinėrė į veiklą: rūpinasi partizanų, Laisvės kovotojų įamžinimo reikalais, o susitikimuose su gyventojais dalijasi dvasiniais išgyvenimais dėl šalyje tvyrančio moralinio, dorovinio nuosmukio. Mons. A. Svarinskas „XXI amžiui“ mielai sutiko trumpai papasakoti apie beveik porą savaičių trukusią viešnagę tolimoje užjūrio šalyje, pasidalyti ateities planais, mintimis apie Lietuvos aktualijas. Su monsinjoru kalbėjosi žurnalistas Kęstutis PRANCKEVIČIUS.

Nuo homoseksualų eitynių ginsis prie Katedros kalbėdami rožančių

Homoseksualai – gėjai ir lesbietės - veržiasi į Lietuvą ir siekia sugriauti šeimą. Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos Vilniaus skyriaus valdyba gegužės 8 dieną 10 val., kaip ir tragiškais Sausio 13-osios laikais, kviečia į pasipriešinimo – maldos akciją. Maldos akcijai prie Vilniaus Arkikatedros  vadovaus monsinjoras Alfonsas Svarinskas.

Kviečiame dalyvauti visus pritariančius siekiams išsaugoti tradicinę šeimą  ir  krikščioniškas vertybes.

Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos Vilniaus skyriaus valdyba.

Nuo Moliakalnio iki Uliūnų

Uliūnų klebonas kun. Algimantas Keina

Vasario 21-ąją iš Naujojo Daugėliškio Moliakalnio kaimo kilusiam Uliūnų klebonui kun. Algimantui KEINAI sukako 70 metų. Jis iš pradžių pageidavo, kad apie jį nerašyčiau ir jo nefotografuočiau. Gynėsi, jog nėra to vertas. Ne iš karto sutiko man atsiverti. O būtinai prašnekinti kunigą norėjau todėl, kad jis yra Uliūnų, mano gimtosios parapijos, klebonas, čia dirbantis penktuosius metus.

Malonūs prisiminimai apie tėvus

Kambaryje, kur yra kompiuteris ir laisvalaikiu prie jo mėgstate padirbėti, ant sienos kabo paveikslas, vaizduojantis daug išgyvenimų savo amžiuje patyrusią moterį su rožiniu rankose. Tokį jūsų mamos portretą iš nedidelės jos nuotraukos nutapė vienas vilnietis dailininkas. Kokius prisiminimus išsaugojote apie ją?

Man ji buvo kaip saulė, žavėjusi savo gerumu ir rūpestingumu. Mūsų šeima buvo neturtinga, turėjo 3,5 ha žemės. Kad būtume apauti ir aprengti, mama daug ir sunkai dirbo. Pasėtus linus reikėjo nurauti, juos išminti, suverpti, išbalinti, išausti ir pasiūti. Nebuvo jokių chemikalų, todėl iš pelenų darydavo vadinamąjį šarmą ir su juo plaudavo skalbinius, kad būtų baltesni. Skalbinius perplaudavo eketėje.

Grupinis teisėjų elito portretas

Valdas Vasiliauskas

Mūsų visuomenę ištikęs visiškas moralinisišsekimas. Ir čia teismai ir teisėjai per septyniolika metų pasidarbavo išpeties, kad žmonės kartu su žlugusiomis viltimis sulaukti teisingumo prarastųtikėjimą pačia valstybe ir jos ateitimi.

Šią savaitę Seimas pagaliau pradeda svarstytiilgai lauktą Teismų įstatymo pakeitimo įstatymą, dėl kurio jau antrus metuslaužomos ietys.

Karnavalas baigėsi. Kol kas

Petras KATINAS

ŠieŠiemetė rinkimų agitacinė cirko karuselė pagaliau artėja prie pabaigos. Ji paliko kalnus šiukšlių – įvairiausių lankstinukų, netgi brošiūrų ir laikraščių. To šlamšto save „reklamavusieji“ politikai ir per mėnesį neišsišluos. Ko tik tame propagandiniame šlamšte nerasi. Antai „paksininkai“ savo agitacinėje brošiūroje bet kuria proga akcentuoja žodį prezidentas. O jis, žinoma, tiktai vienas vienintelis – tas pats už Konstitucijos ir įstatymų pažeidimus nušalintasis R.Paksas. Įdomiausia, kad brošiūroje paskelbtas net kryžiažodis! Jame, tarp kitų kvailų klausimų, ir toks: „Prezidento žmonos vardas“. Čia jau aišku, kad ši naujovė yra paksininkų smegenų centro vadovo, „sąžinės kalinio“, kyšio prievartautojo A.Butkevičiaus nuopelnas. Žino žmogus, ką daro. Juk ne be reikalo ilgą laiką po Rusiją bastėsi. Išmąstė, kad ne vienas mėgsta kryžiažodžius. Ir neišmes brošiūrėlės tiesiai į šiukšlių dėžę, kurios jau ir taip perpildytos panašia įvairiaspalve makulatūra.