|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
Vardan gražesnės ateities
Jau tapo tradicija kasmet susitikti bendro likimo sesėms ir broliams, Lietuvos PKTS Vilkaviškio skyriaus nariams. Vasario 21 dieną toks susitelkimas įvyko Vilkaviškio parapijos salėje. Susirinkimas pradėtas tautos himnu. Iškeliavusiųjų į Amžinybę atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Tenka su apgailestavimu pastebėti, kad LPKTS gretos vis retėja, kasmet iškeliauja į Amžinybę šimtai narių. Šiemetiniame susirinkime Vilkaviškyje dalyvavo apie 80-90 žmonių. Sąjungos Vilkaviškio skyriaus pirmininkė Dalija Karkienė pasveikino susirinkimo dalyvius, jautriai išreikšdama viltį, kad reikia laikytis, siekti ir kovoti vardan gražesnės mūsų tėvynės ateities. Pirmininkė papasakojo apie LPKTS ir Tėvynės sąjungos įvykusį susijungimą, jo būtinumą, esmę ir ateities perspektyvas. Susijungiant su Tėvynės sąjunga, LPKTS teko kai ką prarasti, bet tuo pačiu ir atrasti. Kai kas lyg ir stengiasi sumenkinti LPKTS narių vaidmenį. Išsakyta mintis, kad LPKTS šiuo lemtingu Lietuvai metu nebuvo kitokio pasirinkimo, kaip tik jungtis su TS. Juk gausiausios kairiosios partijos (socialdemokratai ir LDDP) susijungė. O LPKTS irgi reikėjo jungtis prie kitos stiprios dešiniosios partijos. Tuo pačiu buvo pareikštas įsitikinimas, kad abiejų ankstesnių partijų nariai bus vertinami kaip lygūs partneriai. O didžiausias LPKTS turtas ir indėlis yra toks: tėvynę mylinčių širdžių atsidavimas ir karšta dvasia bei tremtinių ir politinių kalinių sudėta auka ant tėvynės laisvės aukuro. Ir tolesnis budėjimas saugant nepriklausomybės idealus, ir neįkainojamos laisvės dovanos branginimas, perteikiant šiuos laisvės ir nepriklausomybės idealus ateities kartoms. Vadinasi, LPKTS nariai yra stipriausi ir ištikimiausi tėvynės sūnūs ir dukros, įnešantys tautinį ir patriotinį sąmoningumą į Tėvynės sąjungos gretas. Vilkaviškio skyriaus pirmininkė D.Karkienė apgailestavo, kad į ankstesnius respublikinius suvažiavimus vykdavo po kelis skyriaus narius, o į paskutinį suvažiavimą teko keliauti jai vienai. Dalijai darbuojantis mokykloje, tenka pasitenkinti vien savo darbu, nes propaguoti kitas idėjas yra sunku ir net nepageidautina. Apgailestauta, tuo pačiu ir atsiribota nuo Viktoro Petkaus vadovaujamos politinių kalinių grupės veiksmų ir pareiškimų, kuriais jie prisidėjo prie valstybės vienybės ir demokratinių pamatų griovimo, išduodami laisvės kovų idealus. Paminėtas ir didėjantis LPKTS Vilkaviškio skyriaus abejingumas. Kokią teigiamą įtaką galima daryti greta mūsų esantiems broliams ir sesėms, jei jau patys LPKTS nariai kartais pasimeta ar net pasiklysta lemtingais tėvynės gyvenimo momentais. Tai gan ryškiai pastebima per rinkimus, kai savo apsisprendimo balsus jau nežinoma už ką atiduoti už tiesą ir teisingumą ar už aiškiai matomą demagogiją, kandidatų patrauklią išvaizdą, jų vis neišpildomus pažadus, neatsižvelgiama į kandidatų tautinį sąmoningumą. Jeigu ir toliau buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai bus tylūs ir abejingi, tai Lietuvos laukia gan liūdnas likimas, už kurį ateities kartos tik priekaištaus. Liūdna, kai matome, kad valstybėje klesti korupcija, žemas tautos dvasinis lygis, vis didėja amoralumas. Daugeliui mūsų tautiečių, deja, ir jaunajai kartai, yra svetimas tėvynės meilės jausmas. Skaudžiausia, kad jiems svetimos tėvų ir senelių gulaguose patirtos kančios ir nesisielojama dėl tėvynės ateities. Susitikimo pabaigoje vyko trumpos diskusijos. Pilviškių seniūnas V.Judickas teigė, kad mes turime save pristatyti jau ir kaip buvę tremtiniai arba jų atžalos, nes dalis jaunesnės kartos jau gimę Lietuvoje. Bet tėvų patirtų kančių ir sielvartų klaiki praeitis negali išblėsti iš atminties. Susitikimo dalyviai su malonumu išklausė Stasio ir Kęstučio Dambrauskų šeimų bei jų atžalų atliekamų lietuvių patriotinių dainų. Vyko agapė, kurios metu pasidalyta prisiminimais. Stanislovas Eugenijus PONIŠKAITIS Vilkaviškis
© 2004 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |