|
Varpas:
apie lietuvybę,
tiesą, laisvę ir moralę
|
Žurnalo Varpas
37-ojo numerio viršelis
|
Nuo 1963 metų JAV, Čikagoje, Varpininkų filisterių
draugijos leidžiamas žurnalas Varpas tvirtai laikosi prieš šimtmetį
ėjusio Varpo tradicijos, nenutolsta nuo jo steigėjo Vinco Kudirkos
ideologijos, gilinasi į aktualiausias šiandienės Lietuvos problemas.
Ne išimtis ir 2003-2004 metų 37-asis Varpo numeris, pradedamas
V.Mykolaičio-Putino eilėraščiu Mortuos voco (Mirusius šaukiu).
Dr.Vytautas A.Dambrava straipsnyje Į tikrąją
demokratiją bando suvokti, kodėl Lietuva taip sunkiai eina į ją:
Šiandien demokratija rankioja žmones be įsitikinimų, be moralinių
skrupulų. (
) Kadangi demokratijos širdis yra laisvė, o moralinės
vertybės sudaro užtvarą nežabotai laisvei, tai neretai ir dabar
pilietis tampa tuščios laisvės ir tuščios, bereikšmės demokratijos
artistu, statistu ar tik liudininku. (
) Pirmiausia, pilietis neturi
siekti laisvės tiktai sau. Laisvė yra nedalijama: ji yra susijusi
su tarnyba
visai žmonijai.
|
|
Kodėl
taip puolamas filmas
Vienui vieni?
Darius VILIMAS
Kino teatruose pradėjus rodyti pirmąjį vaidybinį
lietuvių kino filmą apie partizanus, netrukus sulaukėme ir autoritetingų
kritikų atsiliepimų. Atrodo, reikėtų tik džiaugtis, kad į ekranus
pagaliau prasimušė pirmasis tokio tipo kūrinys. Bet kur tau!
Pasigirdo pasipiktinusių kritikų murmesys. Jis
greitai peraugo į riksmus. Kur matyta, kad taip neprofesionaliai
pastatytas filmas! Šiems žinovams užkliuvo viskas ir pastatymas,
ir režisūra, ir vaidyba. Taigi viskas blogai! Suniekintas režisierius,
supeikti aktoriai. Net idėja, pasirodo, netinkama. Mes tokie niekam
neįdomūs, niekas pasaulyje tokio filmo nežiūrės... O kokie turėtume
būti įdomūs? Koks turėjo būti šis filmas? Ir kur šio pastatymo blogumas?
Kas galėtų pasakyti
tiksliau?
|
|
Paminėtos
sukaktys
Panevėžio pasipriešinimo sovietinei okupacijai
ir Sąjūdžio muziejuje buvo paminėtos nepriklausomos Lietuvos 14-osios
metinės. Kartu buvo pagerbtas 90-ąjį gimtadienį šventęs poetas Petras
Zablockas.
Į susirinkusius panevėžiečius pirmasis prabilo
Švč. Trejybės bažnyčios rektorius kan. Bronius Antanaitis. 80-ųjų
savo gyvenimo metų pirmuosius puslapius verčiantis, tačiau tiesus
kaip smuiko styga dvasininkas priminė, kokius kančios kelius siautėjant
sovietinei valdžiai teko nueiti kunigams. Jie buvo laikomi ne Dievo
žodžio skleidėjais, o kulto tarnais. Dvasininkai, mokę vaikus katalikybės
tiesų, buvo persekiojami ar baudžiami kalėjimu, visaip buvo varžomos
jų laisvės. Pats kan. B. Antanaitis , tuo metu dirbęs Zarasų ir
Radviliškio rajonuose, būdavo kviečiamas aiškintis į prokuratūrą.
Kaip valdžiai neįtinkantis kunigas, jis buvo kilnojamas iš vienos
į kitą parapijas. Kan. B. Antanaitis priminė:1944 metais įstojus
į Kauno kunigų seminariją, jo kurse buvo 120 klierikų , tačiau ją
baigė tiktai trečdalis. Kan. B.Antanaitis bendradarbiavo su Lietuvos
Katalikų Bažnyčios kronikos leidėjais. Jis buvo ir Tikinčiųjų teisėms
ginti katalikų komiteto narys, dirbo kartu su būsimaisiais Katalikų
Bažnyčios hierarchais- Kauno arkivyskupu metropolitu Sigitu Tamkevičiumi,
Panevėžio vyskupu Jonu Kaunecku. Branginkime laisvę, kurią šiandien
turime. Tauta, neturinti moralinių principų, pasmerkta susinaikinti,
pabrėžė kan.
B. Antanaitis.
|
|
Vardan
gražesnės ateities
|
Saleziečių pirmame centre
Vytėnuose numatyto pastatyti
koplytstulpio eskizą aptarė
(iš kairės): LPKTS Vilkaviškio
skyriaus pirmininkė
Dalija Karkienė, Tėvynės
sąjungos narys B.Šalčius,
Pilviškių seniūnas V.Judickas
ir Stanislovas Eugenijus
Poniškaitis
|
Jau tapo tradicija kasmet susitikti bendro likimo
sesėms ir broliams, Lietuvos PKTS Vilkaviškio skyriaus nariams.
Vasario 21 dieną toks susitelkimas įvyko Vilkaviškio parapijos salėje.
Susirinkimas pradėtas tautos himnu. Iškeliavusiųjų į Amžinybę atminimas
buvo pagerbtas tylos minute. Tenka su apgailestavimu pastebėti,
kad LPKTS gretos vis retėja, kasmet iškeliauja į Amžinybę šimtai
narių. Šiemetiniame susirinkime Vilkaviškyje dalyvavo apie
80-90 žmonių.
|
|