|
Jo didžioji meilė buvo Lietuva
Kazys BLAŽEVIČIUS
Kovo 5 dieną sukako 75 metai nuo Vlado Putvinskio
mirties. V.Putvinskio asmenybė dažniausiai asocijuojasi su Šaulių
sąjunga, kurios įkūrėju ir ideologu V.Putvinskis ir buvo. Tačiau
jis buvo plačiašakė ir unikali asmenybė. V.Putvinskis aistringas
lietuvybės puoselėtojas, savo ir šeimos gyvenimo pavyzdžiu įrodęs,
kaip tai reikia daryti. Jis tautinio atgimimo šauklys, kovotojas
su carizmo priespauda, švietėjas ir humanistas, blaivybės propaguotojas,
išnaudojamųjų užtarėjas, knygnešystės organizatorius, carizmo tremtinys,
be to, dvasios aristokratas, inteligento ir kilnaus žmogaus etalonas.
Jo didžioji meilė buvo Lietuva.
V.Putvinskis visu savo gyvenimu parodė, kaip reikia
dirbti ir aukotis tautos ir valstybės labui. Jo garbei Vytauto Didžiojo
karo muziejaus sodelyje pastatytas biustas, o pavardė įrašyta Knygnešių
sienelėje.
Po Vokietijos kapituliacijos 1918 m. lapkričio
11 d. trapiai Lietuvos nepriklausomybei grėsė daugybė pavojų. Į
Lietuvą veržėsi bolševikai, bermontininkai, lenkų legionieriai,
krašte plėšikavo įvairių armijų dezertyrai ir tiesiog banditai,
organizavosi Lietuvos valstybingumo priešai poeviakai, valstybinėse
institucijose dirbo daug žmonių, kuriems Lietuvos laisvė rūpėjo
mažiausiai.
Tuo lemtingu tautos likimui momentu Lietuvos vyriausybė
kreipėsi į tautą, kviesdama savanorius ginti laisvę, ragino organizuoti
partizanų būrius kovai su begale priešų. Tuo metu Žemaitijoje ryžtingai
darbavosi broliai Povilas ir Aleksandras Plechavičiai, remiami laisvės
ir tvarkos ištroškusių kraštiečių.
Tokiu atsakingu momentu negalėjo nuošalyje likti
ir V.Putvinskis. 1919 metų pavasarį jis dirbo Kaune. Laisvalaikiu
kartu su Matu Šalčiumi, Antanu Žmuidzinavičiumi, Antanu Vienuoliu-Žukausku,
Baliu Sruoga, Tadu Ivanausku ir kitais šviesuoliais suorganizavo
savanorių Plieno batalioną, kuris netrukus gavo Šaulių sąjungos
pavadinimą.
Pirmuoju sąjungos vadu 1919 m. kovo 20 d. buvo
išrinktas V.Putvinskis. Jis rūpinosi, kad Šaulių sąjungoje vyrautų
demokratinė tvarka, aukšta moralė ir pavyzdinga disciplina. Pirmaisiais
šauliais buvo aukšti to meto valdininkai, ministrai, profesoriai,
kariškiai, inteligentai.
Rugsėjo 20 dieną A.Vienuolis parašė atsišaukimą,
kuriame kvietė Šaulių sąjungos padalinius organizuoti provincijoje.
Pirmas toks būrys atsirado Gelgaudiškyje. Metų pabaigoje buvo šešiolika
skyrių su 39 būriais, kurie turėjo 805 narius.
Šaulių organizacija greitai tapo labai populiari.
Jos nariai dalyvavo kautynėse su lenkais ir bermontininkais, 1923
m. sausio 10-15 d. jie padėjo užimti Klaipėdą.
Šaulių sąjungai, kaip realiai patriotinei jėgai,
pirmaisiais nepriklausomybės metais nebuvo lengva dirbti. Kariuomenėje
ir valstybinėse institucijose buvo gana daug rusų karininkų, kurie
buvo priešiški ne tik Šaulių sąjungai, bet ir Lietuvos nepriklausomybei.
Dėl daugybės sąmoningų trukdymų 1922 metų vasarą V.Putvinskis buvo
priverstas pasitraukti iš sąjungos centro valdybos pirmininko pareigų.
Jis labai išgyveno dėl naujos valdybos vykdomos politikos, kuri
buvo priešiška jo idealams. Tik nušalinus nepatikimą sąjungos vadovybę,
1928 metų vasarą V.Putvinskis vėl perėmė vadovavimą Šaulių sąjungai,
buvo išrinktas sąjungos garbės nariu ir garbės pirmininku. Tuo buvo
pripažintos teisingomis V.Putvinskio Šaulių sąjungos organizavimo
ir jos narių auklėjimo idėjos.
V.Putvinskis šaulio idealu laikė žmogų, turintį
stiprų patriotizmo, tautinės, pilietinės ir karinės garbės jausmą,
dorą ir blaivų pilietį, turintį aiškų gyvenimo tikslą ir ryžtingai
jo siekiantį.
V.Putvinskis 1920 metais įsteigė nepartinį šaulių
žurnalą Trimitas. Į šį žurnalą jis dėjo daug vilčių, nes Trimitas
buvo ta gija, kuri jungė centro valdybą su būriais ir eiliniais
šauliais, kuriems V.Putvinskis galėjo skiepyti šauliškąją ideologiją.
Trimitui V.Putvinskis daug pats rašė, rūpinosi
žurnalo tobulinimu, stengėsi, kad žurnalą skaitytų ne tik šauliai,
bet ir tautiškai susipratę žmonės.
Siekdamas suaktyvinti sąjungos veiklą ir padidinti
jos vaidmenį visuomeniniame gyvenime, jis iškėlė šaulių namų statybos
idėją, svajojo, kad kiekvienas šaulių būrys turės savo namus, kuriuose
vyks valstybę stiprinantis aktyvus patriotinis ir kultūrinis gyvenimas.
1940 metais šaulių buvo apie 65 tūkstančiai. Bolševikams
okupavus Lietuvą, Šaulių sąjunga buvo likviduota, vadai ir daug
eilinių šaulių buvo suimti, kalinti ir ištremti į gulagą. Likę laisvi
šauliai, pareigos tėvynei šaukiami, vieni pirmųjų įstojo į partizanų
gretas.
Iki šių dienų tautos sąmonėje šaulys išliko vyriškumo,
korektiškumo, patriotiškumo ir atsidavimo tautai bei valstybei sektinu
pavyzdžiu. Ne veltui išeivijoje Šaulių sąjunga tęsė V.Putvinskio
pradėtą darbą, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tuoj pat buvo
atkurta ir Šaulių sąjunga. Norėtųsi palinkėti mūsų laikų šauliams
tęsti V.Putvinskio idėjomis pagrįstą Šaulių sąjungos veiklą.
1928 metų lapkričio pabaigoje buvo švenčiama Kariuomenės
diena. Buvo vėjuota, šalta. Per tas iškilmes V.Putvinskis peršalo
ir susirgo gripu. Nepagydytas gripas komplikavosi ir 1929 m. kovo
5 d. V.Putvinskis mirė. Po iškilmingos laidotuvių ceremonijos jis
palaidotas Kelmės kapinėse.
Pirmą kartą bolševikams okupavus Lietuvą, okupantų
tarnai nepamiršo Emilijos Putvinskienės, didžios patriotės, ištikimos
Vlado bendražygės, aktyvios šaulės, šaulių moterų garbės pirmininkės.
1941 metų birželį Emilija su abiejų sūnų šeimomis iš viso dvylika
asmenų iškeliavo į tremtį. Antroji, trečioji ir ketvirtoji Putvinskių-Pūtvių
karta iškeliavo į Sibirą. Iš tremties į tėvynę tesugrįžo šeši jaunesni
ketvirtos kartos šeimos nariai. Kiti liko Sibiro amžinajame
įšale
Onutei Putvytei-Tercijonienei ir Sofijai Pūtvytei-Mantautienei
pavyko pasiekti laisvąjį Vakarų pasaulį. Jų dėka buvo atrasti šeimos
archyvai, kurie padėjo mums išsamiau susipažinti su Vlado ir Emilijos
Putvinskių gyvenimu ir veikla Pirmosios Lietuvos Respublikos laikais.
XXI amžius 2001 metų 20, 22, 24 ir 26 numeriuose
yra gana išsamiai skaitytojus supažindinęs su plačiašake V.Putvinskio
organizacine, patriotine, kultūrine ir tautine veikla.
Vlado Putvinskio mintys
Tobula demokratinė tvarka nėra duodama ir negali
būti iškovota: ji yra kuriama sąmoningų piliečių.
Tautos didybė ir laimė susideda iš daugelio
gerai atliktų smulkių darbelių. Nepamiršk, kad tu pats turi būti
šeimininkas savo tėvynėj ir atsakai už visa, kas joje atsitinka.
Nesinaudok teise, nustosi jos.
Elkis su kitu piliečiu taip, kaip kad nori,
kad su tavim elgtųsi.
Gerbk save ir neleisk savęs skriausti bei niekinti.
Jei tave skriaudžia ar niekina valdininkas ar kitas, - esi pats
kaltas, kam leidi jam tai daryti.
Žmogus turi imti pavyzdį iš skruzdėlės. Skruzdėlė
nežino baimės ir dėl to niekas nenori sėdėti ant skruzdėlyno.
Valstybė turi būti paruošta gintis, kovoti,
kariauti už save.
Tauta, kuri sugebės apsiginkluoti blaivybe,
bus stipriau apginkluota už tą, kurios kiekvienas pilietis turės
kulkosvaidį.
Jei valstybė žūsta, ji gali būti daug kartų
atstatyta iš naujo, kaip mašina. Jei žūsta tauta, tai jau žūsta
amžinai.
Pasisekimo vyriausia sąlyga glūdi tikėjime
savo galia.
Darykim mažiau, bet geriau.
Drąsus nebus vergas ir neleis savęs išnaudoti.
Kas nebijo mirti, dažniausiai myli gyvenimą.
Niekada niekur neskubėk, niekada nepavėluosi.
Vokietis ieško tobulumo ne darbo didy, bet
stengiasi gerai tvarkingai jį padaryti iki smulkmenų.
Lietuviai niekad neleido savęs pavergti jėga,
priešininkui pavyko pavergti tik apgaule.
Mes, lietuviai, ilgus amžius velkame vergovės
grandines, ir ta vergija paliko mūsų sielose daug negero.
© 2004 "XXI amžius"
|