|
Aktualūs verslo etikos klausimai
Mindaugas BUIKA
Ekonominės veiklos ir bendrojo gėrio santykis
Šiuo metu, kai ekonomikos pasaulį vis dažniau
sukrečia korupcijos skandalai, o vykstanti globalizacija turi gana
prieštaringų pasekmių, nemažo dėmesio susilaukė kovo pradžioje Vatikane
surengta tarptautinė konferencija, kurioje aptarti verslo etikos
klausimai. Apie 80 verslo atstovų, ekspertų ir universitetų profesorių
iš 27 šalių Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos iniciatyva
dalyvavo Vatikane vykusiame susitikime Globalizacija ir verslininko
socialinė atsakomybė.
Prie konferencijos rengimo lygiomis teisėmis prisidėjo
1931 metais įkurta Tarptautinė krikščionių verslininkų sąjunga (UNIAPAC),
kurios nariai savo veikloje vadovaujasi Bažnyčios socialiniu mokymu.
Briuselyje būstinę turinti UNIAPAC yra pripažinta bendradarbiavimo
partnerė tokių tarptautinių organizacijų, kaip Europos Taryba, Europos
Sąjunga bei Jungtinių Tautų struktūros Tarptautinė maisto ir žemės
ūkio organizacija ir Tarptautinė darbo federacija. Šventasis Sostas
atidžiai seka UNIAPAC veiklą ir nuo 1957 metų jai skiria kunigus
dvasinius vadovus.
1962 metais UNIAPAC tapo ekumenine asociacija,
todėl jos nariais priimami ne tik katalikai, bet ir kitų krikščioniškų
konfesijų verslininkai. Tačiau visų jų tikslas yra vienas ekonominę
veiklą derinti su bendrojo gėrio ir tikros žmogiškosios pažangos
siekimu. Kaip žiniasklaidai aiškino Romoje vykusios konferencijos
metu UNIAPAC vadovai, jų tikslas stengtis veikti Evangelijos
dvasia, praktiškai įgyvendinti krikščionių socialinio mokymo esmę,
skatinti verslininkystėje orumo, teisingumo, bendrosios gėrybių
paskirties, solidarumo, subsidiarumo, atsakingumo ir žmoniškumo
principus.
Kalbėdamas Vatikano radijui apie Romoje vykusios
konferencijos pagrindinę temą, UNIAPAC prezidentas Etjenas Vibo
paaiškino, jog yra svarbu išanalizuoti verslininkų asmeninę atsakomybę
globalizacijos proceso humanizavimui. (Šį uždavinį ekonomikos
pasaulio žmonėms yra iškėlęs popiežius Jonas Paulius II.) Mes stengėmės
palikti nuošalyje dabar populiarius apibendrintus svarstymus dėl
globalizacijos ir sutelkti dėmesį į tai, ką konkrečiai kiekvienas
įmonininkas ar verslininkas, kiekvienos firmos direktorius gali
padaryti suvokdamas savo socialinę atsakomybę šiame kontekste,
sakė E.Vibo.
Jis išvardijo penkias šiuolaikiniam ekonomikos
gyvenimui būdingas problemas, kurias aptarė susitikimo dalyviai:
Kokia yra socialinė ir etinė kompanijos pelno
paskirtis ir ką verslo vadovai turi daryti su pelnu, kad jis būtų
pagrįstai išnaudotas?
Beveik visose pasaulio šalyse didelį susirūpinimą
kelia išplitusi korupcija tiek verslo, tiek politikos srityse. Ką
kiekvienas verslininkas gali asmeniškai nuveikti kovoje su korupcija?
Skurdas ir socialinė nelygybė tebėra viena skaudžiausių
problemų visuomenės ir ypač ekonomikos gyvenime. Ką verslo žmonės
konkrečiai gali nuveikti skurdui sumažinti savo gyvenamoje aplinkoje
ir visoje planetoje?
Verslo žmonės, nepaisant egzistuojančios didelės
įtampos konkurencinėje kovoje, yra asmenys, kuriems turi rūpėti
savo ir kitų žmonių orumo saugojimas, pagarba asmeniui. Ką verslininkai
gali nuveikti dėl realios žmogiškosios pažangos?
Aktualus klausimas yra rinkos organizavimo ir
verslo komunikacijos kultūrinis poveikis. Susitikime buvo analizuojamas
šiuolaikinės reklamos ir informacinių prekybos leidinių publikavimo
poveikis žmonių gyvenimo būdui bei elgsenai. Ką reikia daryti, kad
būtų įveikta perdėto konsiumerizmo psichologija?
Popiežius iškelia krikščionio verslininko bruožus
Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos bei
Tarptautinės krikščionių verslininkų sąjungos surengtą konferenciją
laišku pasveikinęs popiežius Jonas Paulius II pažymėjo, kad susitikimas
ir jame aptartos problemos yra labai laiku. Konferencija surengta
tuo metu, kai finansų ir prekybos sferose vis labiau suvokiamas
poreikis aiškios etinės praktikos, kuri užtikrintų, jog verslo veikla
lieka jautri jos esminiams žmogiškiems ir socialiniams aspektams,
pastebėjo Šventasis Tėvas. Kadangi pelno siekimas nėra vienintelis
šios veiklos tikslas, Evangelija kviečia verslo vyrus ir moteris
įtvirtinti pagarbą tiek savo darbuotojų, tiek ir vartotojų orumui
ir kūrybingumui bei bendrojo gėrio reikalavimams.
Popiežius priminė savo 1993 metų socialinėje enciklikoje
Centesimus Annus išvardytas vertybes, kurios turėtų apibūdinti
krikščionį verslininką: uolumas, atkaklumas, iniciatyvumas, išmintingumas
imantis pateisinamos rizikos, patikimumas ir ištikimybė tarpasmeniniuose
santykiuose, drąsa ir ryžtas priimant sprendimus, kurie yra sudėtingi,
kartais net skausmingi. Tačiau svarbiausia, kad dabartiniame pasaulyje,
kuriame vis labiau bando prasismelkti konsiumerizmas ir praktinio
materializmo pažiūros, krikščionys verslininkai yra pašaukti patvirtinti
buvimo prioritetą turėjimo atžvilgiu.
Jų veiklos ištakos iš esmės remiasi Dievo nurodymu
žmonėms valdyti ir prižiūrėti žemę. Šiuo požiūriu kūrybingos ekonominės
iniciatyvos turi didžiulį potencialą visų gerovei kelti, tačiau
tam reikia prisiminti II Vatikano Susirinkimo mokymą, kad jokia
žmogiškoji veikla, netgi pasaulietinėje plotmėje negali būti atsieta
nuo aukščiausios Dievo valdžios (Lumen gentium, 36). Kad pasaulis
persiimtų Kristaus dvasia ir gyventų teisingume, meilėje ir taikoje,
tikintieji turi rodyti pavyzdį paramoje savo artimui. Tas pats ir
dėl krikščionių, veikiančių verslo sferoje, kurie turi derinti
teisėtą pelno siekimą su tvirtu rūpinimosi dėl solidarumo plėtros
ir skurdo rykštės eliminavimo, kuri toliau skaudina tokią daugybę
žmonių, aiškino Popiežius.
Savo laiške Šventasis Tėvas vėl palietė aktualią
globalizacijos temą, ypač žinant, kad globalizuotas įmonių veiklos
organizavimas bei reklama turi ryškų poveikį vertybėms bei įvairių
šalių ir tautų kultūrai. Jis neatmeta sveikos globalizacijos pozityvumo,
pažymėdamas, kad ji, jeigu vyksta gerbiant skirtingų tautų ir etninių
grupių vertybes, gali esmingai prisidėti prie visos žmonijos vienybės
ir įgalinti naujas bendradarbiavimo formas, kurios yra ne tik ekonominio,
bet ir socialinio bei kultūrinio pobūdžio.
Taigi pozityvioji globalizacija turi būti žymiai
daugiau nei vien tik sinonimas vertybių reliatyvizacijos arba
nacionalinių kultūrų ir žmonių gyvenimo būdo homogenizacijos,
tai yra suvienodėjimo ir tapimo paviršutiniškomis. Kad to neatsitiktų,
krikščionių lyderiai, taip pat dirbantys ir komercijos srityje,
yra pašaukti liudyti išlaisvinančią ir perkeičiančią Kristaus tiesos
galią, kuri įkvepia mus nukreipti visus savo talentus, intelektualinius
resursus, mūsų gebėjimą įtikinti, patyrimą ir profesinę kvalifikaciją
tarnystei Dievui, artimui ir visos žmonių giminės bendrajam gėriui.
Šventasis Tėvas reiškė viltį, kad krikščionių verslo lyderių susitikimai
taps įkvėpimo ir atsinaujinimo šaltiniu jų pastangose nešti Dievo
karalystės liudijimą į komercijos pasaulį.
Bažnyčia smerkia stabmeldystę dėl pelno
Apibendrindamas Romoje vykusio tarptautinės krikščionių
verslininkų konferencijos pasisakymus, ją rengusios Popiežiškosios
teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas kardinolas Renatas Martinas
pažymėjo, kad Bažnyčios socialinė doktrina į verslininkus nežiūri
kaip į priešus, bet nurodo jų esminę pareigą bendrojo gėrio kūrimui.
Bažnyčia teigiamai vertina rinkos ekonomiką ir dorą pelno siekimą,
tačiau smerkia rinkos ir pelno stabmeldystę, kai iš principo yra
antireliginė, nehumaniška ir socialiai nepriimtina. Amoralumas,
arba dar blogiau, nemoralumas versle, nepadaro šio verslo stipresnio,
bet jį sumenkina, jis tampa nepatvarus, sakė kardinolas R.Martinas,
atkreipęs dėmesį į pastaruoju metu kai kuriose šalyse su verslu
susijusius skandalus.
Tokios moralinės vertybės, kaip socialinė atsakomybė,
solidarumas, teisingumas, bendrojo gėrio pojūtis, rūpinimasis gamtine
aplinka, pagarba žmogaus teisėms, žmogiškojo kapitalo vertinimas,
nedaro žalos verslo ir bendrai ekonominei veiklai. Šios vertybės
yra ištikimos sąjungininkės, nors iš tikrųjų labai reiklios, pripažino
kardinolas R.Martinas. Vykusi konferencija patvirtino, kad verslo
iniciatyvumui ir funkcionalumui Bažnyčia savo socialiniame mokyme
turi rodyti didesnį dėmesį dėl jo išaugusio vaidmens bendrojo gėrio
ir socialinės pažangos kūrime. Taip pat reikėtų daugiau domėtis
ir verslininkais, įveikiant įtarumą ir būdingą priešiškumą verslui,
kuris dar gana paplitęs dėl išlikusių senųjų ideologinių prietarų.
Buvimas veikėju versle yra sunkus darbas, kuris
reikalauja didelio kūrybingumo ir visiško atsidavimo, nes ši veikla
vyksta neretai ekstremaliomis konkurencijos sąlygomis. Kai kurie
verslininkų daromi sprendimai ar pasirinkimai gali brangiai kainuoti
ar net sužlugdyti daugelio žmonių gyvenimus, todėl neišvengiama
didelė įtampa, nurodė Vatikano atstovas. Štai kodėl visiškai suprantama,
kad vykusioje konferencijoje daug kalbėta apie verslo žmonių moralinę
atsakomybę, kurie ją turi prisiimti ir paliudyti savo kasdieniame
gyvenime.
Kardinolas R.Martinas vėliau duotame interviu
Vatikano radijui taip pat pabrėžė, kad ekonominė veikla turi vadovautis
ir būti ginama galiojančių įstatymų bei žinomų etinių normų. Kad
laisvoji rinka funkcionuotų teisingai ir patikimai, taip pat reikalingas
skaidrumas ir stabilumas prekybiniuose sandoriuose. Visa tai yra
būtina, nes mes nesame angelai, teigė kardinolas. Individualių
vertybių praktika, tokių kaip padorumas, tvirtumas ir nuosaikumas,
taip pat yra svarbi. Jis taip pat pastebėjo, jog reikia užbaigti
kylančius nesusipratimus bei dviprasmybes santykiuose tarp Bažnyčios
ir verslo pasaulio. Tam pasitarnauja tokie susitikimai, kaip Romoje
vykusi konferencija, taip pat geresnis verslininkų informatyvumas
Bažnyčios socialiniame mokyme, kuris yra reikšmingas svarbių ekonominių
sprendimų priėmime.
Kardinolas R.Martinas taip pat priminė, kad dikasterija
rengia Bažnyčios Socialinio mokymo kompendiumą, populiariai jau
vadinamą Socialiniu katekizmu, kuris turėtų būti paskelbtas gegužės
mėnesį. Ta pati Popiežiškoji taikos ir teisingumo taryba vėliau,
vasarą, rengiasi paskelbti atskirą dokumentą apie globalizacijos
proceso krikščionišką vertinimą, ypač išaugusio skurdo ir socialinių
kontrastų aplinkybėse.
Bendra socialinė atsakomybė
Verslo ir etikos tema sulaukia vis didesnio dėmesio
tarptautiniu mastu, ypač dėl vadinamosios bendros socialinės atsakomybės
koncepcijos. Visuomenėje stiprėja nuostata, kad privačios kompanijos
prisiimtų didesnę atsakomybę dėl visų gerovės kūrimo toje terpėje,
kurioje jos veikia ir gauna didžiulius pelnus. Globaliniame lygmenyje
šios idėjos yra skatinamos per Jungtinių Tautų Organizacijos socialinį
Globalinio susitarimo (Global Compact) projektą. Pagal šią 2000
metų liepą pradėtą iniciatyvą, kompanijos, rodydamos atsakomybę
už bendrąjį gėrį, yra pakviestos savo veikloje vadovautis teisingumą
įtvirtinančiais devyniais principais, kurie suskirstyti į tris grupes.
Pirmojoje Žmogaus teisių grupėje nurodoma,
kad verslininkai turi remti ir gerbti tarptautinėje plotmėje pripažintas
žmogaus teises savo įtakos sferoje. Be to, kompanijos turi garantuoti,
jog nebus bendrininkaujama galimuose žmogaus teisių pažeidimuose.
Antrojoje Darbo standartų grupėje raginama, kad kompanijos
palaikytų profsąjungų asociacijų laisvę ir pripažintų teisę į kolektyvinės
sutarties sudarymą. Taip pat yra būtina panaikinti visas prievartinio
ir privalomo darbo formas ir ypač atsisakyti vaikų darbo, kuris
savo esme yra išnaudojiškas. Reikėtų panaikinti bet kokią diskriminaciją
darbo vietose. Pagaliau trečiojoje etiško verslo principų
grupėje kalbama apie įsipareigojimus gamtos apsaugai, vystant atitinkamas
technologijas ir rodant rimtą atsakomybę ekologinių iššūkių akivaizdoje.
Globalinio susitarimo projektas remiasi savanorišku
jo dalyvių sutikimu, o jo organizacinę struktūrą sudaro Jungtinių
Tautų sistemos padaliniai. Projekte dalyvauja atskirų šalių vyriausybės,
kompanijos, profsąjungos ir nevyriausybinės organizacijos. Šiam
projektui aptarti buvo surengtos dvi tarptautinės verslo ir etikos
konferencijos Ispanijoje ir Vokietijoje, kuriose dalyvavo vyriausybių
ir suinteresuotų žinybų bei visuomeninių organizacijų atstovai.
Kaip teigia Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofis Ananas,
Globalinio sutarimo negalima vadinti teisingo verslo kodeksu,
tačiau jis gali būti tinkama platforma bendradarbiavimui, studijoms,
kuriomis siekiama spręsti sambūvio problemas, užtikrinant, kad rinkos
liktų atviros, bet kartu globalizacija vyktų visų žmonių naudai.
Amerikiečių ekonomikos profesorius Džonas Steplfordas
savo knygoje Buliai, lokiai ir aukso veršiai: krikščioniškosios
etikos taikymas ekonomikoje pabrėžia, kad sąžiningo kapitalizmo
įtvirtinimas šiais laikais nėra lengvas uždavinys. Ekonomikos teorija
remiasi prielaida, kad verslo pagrindinis tikslas yra maksimalaus
pelno gavimas. Kompanija, kuri neduoda pelno, anksčiau ar vėliau
turi užsidaryti. Kita vertus, pati verslo eiga esmingai prisideda
prie socialinės gerovės jau vien tik todėl, kad gamina produkciją,
teikia komercinius ir kitus patarnavimus, kuria darbo vietas.
Tačiau pasaulyje, kuriame mes dabar gyvename,
dažnai įsivyrauja egoizmas, godumas ir neteisingumas, todėl ne visi
metodai, kurie naudojami maksimaliam pelnui gauti, yra etiškai priimtini.
Netgi įstatymų laikymasis kartais nėra pakankamas, nes kai kurie
įstatymai sankcionuoja socialinę nelygybę. Štai kodėl, Dž.Steplfordo
nuomone, yra svarbi individuali atsakomybė ekonominiuose reikaluose:
darbuotojas, vadybininkas ar pirkėjas turi būti pasirengęs drąsiai
atsiliepti į neetišką elgesį ir pasirinkimus verslo reikaluose.
Kad ir kokiame ekonomikos bare krikščionis dirbtų, jis turi praktikoje
liudyti savo tikėjimą, ypač kai kalbama apie vadovaujančius sprendimus.
Katalikų Bažnyčios katekizmas pripažįsta pelno
siekimo reikšmę ekonominei veiklai, nes jis leidžia investuoti
kapitalą, kuris užtikrina įmonių ateitį ir darbuotojų užimtumą
(KBK, 2432). Tačiau ten pat nurodoma, kad ekonominis gyvenimas nėra
skirtas vien tik produktų gamybai, pelno arba galios augimui. Jis
pirmiausia turi būti nukreiptas visapusiškam žmogaus, asmenų ir
visos žmonių bendruomenės tarnavimui. Todėl nors ekonominis gyvenimas
veikia pagal jam būdingus dėsnius ir metodus, bet jie turi neperžengti
dorinės tvarkos ribų ir laikytis socialinio teisingumo idant atitiktų
žmogui numatytą Dievo planą (KBK, 2426).
© 2004 "XXI amžius"
|