| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Didysis švietėjas
Yra žmonių, kurie išlieka atmintyje visam laikui kaip nepaprastos, kilnios asmenybės. Viena tokių asmenybių jau per šešiasdešimt metų spinduliuojančių nepaprastu kilnumu yra kunigas ir pedagogas Juozas Luckus. Tai buvo išskirtinis žmogus, sugebėjęs uždegti moksleivių protuose bei širdyse dvasines vertybes: Dievo ir tėvynės meilės idealų, žmonių tarpusavio bendravimo bei etiketo subtilybes. Aš jį prisimenu kaip buvusį mūsų klasės auklėtoją 1941-1942 mokslo metais. Kun. J.Luckus gimė 1885 metais, kunigystės misiją pradėjo 1909-aisiais, o mirė 1965 metais. Pirmojo pasaulinio karo metais jam teko patirti sunkią tremtinio dalią politinių konvulsijų tampomoje Rusijoje. Tremtis palaužė jo sveikatą, bet užgrūdino dvasią. Grįžęs į Lietuvą, kurį laiką vykdė kunigo pareigas Prienų Šv. Kryžiaus bažnyčioje ir dėstė tikybą Žiburio gimnazijoje. Sovietinės okupacijos metais buvo priverstas pedagoginį darbą nutraukti. Gerai prisimenu, kaip jis nuoširdžiai rūpinosi ne tik mūsų, jo auklėtinių, buitimi, padėjo spręsti mokymosi bei buities problemas, bet ir skatino dvasiškai tobulėti. Sugebėjo su kiekvienu mokiniu bendrauti kaip įžvalgus psichologas, nuodugniai tyrinėjo charakterius, polinkius bei gabumus ir stengėsi juos ugdyti. Negana to, jis skiepijo mumyse net stalo etiketo įgūdžius: atsinešdavo į klasę stalo įrankių ir mokė, kaip jais naudotis, kaip elgtis prie vaišių stalo. Aiškino, kaip reikia sveikintis ir kreiptis į vyresnį žmogų, kaip priimti svečią, bendrauti... Pabrėždavo, jog moksleivis privalo skleisti kaime ne tik mokslo šviesą, bet ir aukštą dvasinę kultūrą. Pats būdamas puikus eruditas, nepaprastai kultūringas, o kartu ir paprastas, šito reikalavo ir iš savo auklėtinių. Mes, mokiniai, jį nuoširdžiai gerbėme, mylėjome ir stengėmės sekti jo kilnaus gyvenimo pavyzdžiu. Šviesaus atminimo pedagogo kun. J.Luckaus gyvenimo pavyzdys būtų labai naudingas dabartinei Lietuvos mokyklai, kurioje kone kasdien pasigendama atviro ir nuoširdaus bendravimo, religinės bei patriotinės dvasios, netgi elementarios kultūros. 2005 metais minėsime šio žymaus švietėjo 120-ąsias gimimo ir 40-ąsias mirties metines. Manyčiau, jog tokia proga vertėtų išleisti išsamesnę monografiją apie kunigo ir pedagogo J.Luckaus gyvenimą ir veiklą. Antanas MARČIULAITIS
© 2004 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |