Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Žvilgsnis
Atmintis
Laikas
Aktualijos
Darbai
Credo
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Marijos garbinimo keliai Lietuvoje

Šcč. M. Marijos garbinimas Šiluvoje Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Rašant apie Marijos garbinimą Lietuvoje, tai reikėtų padaryti pačioje Nemuno, Neries ir Šešupės šalyje. Reikėtų aplankyti Marijos šventoves, įsižiūrėti į stebuklinguosius Marijos paveikslus, patyrinėti akmenyse įspaustas Marijos pėdas, drauge su maldininkų miniomis aplankyti Aušros Vartus, Šiluvą, Žemaičių Kalvariją, Pažaislį ir kitas vietas, kur lietuviai daugelį metų nešė ir klojo po Marijos kojomis savo skausmus, sielvartus, maldas ir apžadus. Reikėtų pavaikščioti Lietuvos keliais ir sustoti prie pakelės koplytėlių su Skausmingosios Dievo Motinos statulėle, įsižiūrėti į jos veido išraišką ir bandyti atspėti lietuvio dievadirbio mintį, kurią jis savo kūrinyje norėjo išreikšti. Reikėtų vietoje išgyventi kaimo romantiką su šaltos žiemos ryto Rarotomis, su žydinčio pavasario Gegužinėmis pamaldomis, įsigilinti į šeimos darbo, maldos ir giesmės sutartinę, kai lietuvė motina pradeda savo ryto darbus su giesme „Sveika Aušros Žvaigžde šviesi“ lūpose, dalyvauti vakariniame šeimos susibūrime, kur giedamos giesmės Marijos garbei.

Dangiškajai Motinai

Gegužės mėnuo yra skirtas Švč. Dievo Motinai garbinti, gražiausiais vardais vadinamai: Aušros Žvaigžde, Dangaus Karaliene, Paslaptingąja Rože ir kt. Bet pats gražiausias, prasmingiausias tau, Marija, tinkantis vardas yra Motina! Ar gali būti gražesnis pasveikinimas Marijai, pradedant gegužės mėnesį, už pasveikinimą paties Dievo. Tas dangaus pasveikinimas buvo ne tik pripažinimas „malonės pilnąja“, bet ir jos išaukštinimas kaip Dievo Sūnaus Motinos. Tu – žmonijos tarpininkė tarp žemės ir dangaus. Tavo gyvenimas gražiai apgiedotas gegužės mėnesio giesmėse, tartum kokiais laipteliais visą mėnesį eitume kartu su tavimi, o Marija! Tu, Gražiosios Meilės Motina, visada meldi amžinąja meilės malda už mus, nuodėmingus ir silpnus, klystančius, ir maldauji Dievo gailestingumo, nušluostydama mūsų ašaras. Mes tiesiame savo rankas į tave, o Motinų Motina, prašydami pagalbos, globos, tikėjimo ir vilties, kad surastume tikrąjį kelią į Dievą.

Šventoji Dvasia,
vis stipriau veik mūsų gyvenime!

Vienos misionierės gyvenimo istorija pateikia įrodymą, jog dieviška malonė, pasinaudodama nauju tikinčio žmogaus atsivėrimu Jėzui, gali ir per visai nežymų asmenį palengva padaryti didelę įtaką nemažai žmonių daliai.

Nors toji misionierė sunkiai dirbo (rašytojas Francis McGawis liudija, kad ji Indijoje įvairiais būdais pagelbėdavo stokojantiesiems ir sergantiesiems), tačiau šios pastangos buvo mažai vaisingos. Tada ši moteris, norėdama, kad jos triūsą besidarbuojant Kristaus vynuogyne labiau laimintų Viešpats, pasiryžo geriausias savo valandas paskirti maldai ir, studijuodama Šventąjį Raštą, ieškojo Dievo valios.