|
Mirė senelių namų kapelionas
AA kun. Kazimieras Dambrauskas
(1924 03 19 1957 04 17 2004 04 23)
Balandžio 23 dieną Kauno Panemunės senelių namuose mirė kun. Kazimieras Dambrauskas, prieš mėnesį sulaukęs 80 metų amžiaus.
Velionis buvo gimęs 1924 m. kovo 19 d. Vilkaviškio rajone, Paežerių kaime, Alvito parapijoje. Baigęs Paežerių pradinę mokyklą ir Kauno IX gimnaziją, nuo 1944 metų rudens mokytojavo VištyčioLaukų pradinėje mokykloje. 19461949 metais dirbo zakristijonu Tytuvėnuose ir Varlaukyje. Po to baigė buhalterių kursus ir porą metų Kaune darbavosi dispečeriu ir normuotoju bei kontrolieriumi.
1952 metais K.Dambrauskas įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1957 m. balandžio 17 d. tuometinio Panevėžio vyskupo augziliaro Julijono Steponavičiaus buvo įšventintas kunigu. Trejus metus vikaravo Veisiejuose, vėliau Kauno Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) parapijoje. 1963 metais laikinai ėjo šios parapijos klebono pareigas. 1964 metais tapo Tytuvėnų altaristu, 1965aisiais buvo paskirtas Vilkaviškio vikaru, o netrukus Ūdrijos klebonu, kur dirbo beveik metus. Nuo 1966 iki 1975 metų kun. K.Dambrauskas klebonavo Sasnavoje ir čia pastatė kleboniją. Po to šešerius metus darbavosi Kaune: buvo vikaru Šv. Antano ir administratoriumi Šv. Juozapo parapijose. 1981 metais paskirtas Šiaulių šv. Jurgio parapijos administratoriumi.
1989 metais kun. K.Dambrauskas vėl sugrįžo į Vilkaviškio vyskupiją. Klebonavo Pilviškiuose, 1992 metais buvo paskirtas Aleksoto altaristu, o 1997 metais Kauno Maltos ordino senelių namų kapelionu. Kurį laiką padėjo pastoraciniame darbe Švč. Jėzaus Širdies parapijoje Šančiuose. Senelių namuose, vėliau pavadintuose Panemunės senelių namais, velionis ir praleido paskutines žemiškojo gyvenimo dienas mylimas ir gerbiamas senelių.
Kun. K.Dambrausko laidotuvės įvyko balandžio 26 dieną Aukštosios Panemunės parapijoje, Kaune. Kartu su vyskupu Juozu Žemaičiu, MIC, šv. Mišias koncelebravo 38 kunigai. Pamokslą pasakė mons. Vincentas Jalinskas, gyvai ir jautriai pristatęs kunigystės esmę. Ji remiasi ant kryžiaus parodyta Dievo meile, kuri švenčiama kiekvienose šv. Mišiose. Jei kunigas šią meilę iš tiesų patiria ir vertina, jis niekada nėra vienišas ir reikalingas kokios nors užuojautos. Meilės neįmanoma kompensuoti materialinėmis gėrybėmis ar panašiais dalykais. Pamokslininkas kvietė žmones geriau palikti kunigus gyvus tik duona ir vandeniu, bet kiekvieną sekmadienį sausakimšai pripildyti visas bažnyčias bei šventorius ir dalyvauti šv. Mišiose, kuriose Dievas tarsi motina po jos širdimi augantį kūdikį tikinčiuosius maitina savo Kūnu ir Krauju.
Prie kapo duobės atsisveikinimo žodį tarė kun. K.Dambrausko kurso draugas kun. Jonas Zubrus, SJ, pabrėžęs tiek kunigystės didingumą, tiek ir tai, kad pasitenkinimą ir džiaugsmą atneša ne pačios garbingos pareigos, bet vaisiai, kuriuos subrandina jas einantis žmogus. Kalbėtojas priminė gyvenimo pabaigoje velionio ištartus žodžius, kad jis Dievui labiausiai yra dėkingas už du dalykus: už Atgailos sakramentą, kuriuo atleidžiamos nuodėmės, ir už kančią, naikinančią jų pasekmes.
Kun. Kazimieras Dambrauskas palaidotas Aukštosios Panemunės bažnyčios šventoriuje.
KAP
© 2004 "XXI amžius"
|