| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Bičiuliai - geri žmonės... Benjaminas ŽULYS
Jie vienas į kitą kreipiasi ar kitą pavadina ne vien vardu, bet dar ir - bičiuli, bičiulis. Skamba gražiau, nuoširdžiau. Taip, spausdami vienas kitam ranką, draugiškai tapšnodami per petį, tarpusavyje sveikinosi Lietuvos bitininkų sąjungos nariai, susirinkę į savo suvažiavimą, įvykusį Kauno rajone, Mastaičiuose, Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakultete. Sąjungos prezidentas dr. Jonas Balžekas, be kita ko, pastebėjo, kad bitininkai iš šio verslo nepraturtėjo, tačiau ir nenuskursta, nors triūso į bitininkystę reikia įdėti labai daug. O svarbiausia, reikia meilės. Pikto, negero, savanaudžio žmogaus bitės nemėgsta, beje, vargu ar toks geraširdžių bitelių laikys... Suvažiavime kalbėta apie konkretesnius draugijos rūpesčius, darbus, ateities planus. Priminta, kad bitininkų bendruomenėje yra apie 2200 narių. Vieni jų veiklesni, kiti - ne, kaip ir dažnoje kitoje visuomeninėje organizacijoje. Tačiau šiuo atveju visus juos vienija, kaip sakė kai kurie suvažiavimo dalyviai, toks pats gyvenimo būdas - bitininkystė. Vidutiniškai kiekvienas narys turi po 23 bičių šeimas. Žinoma, yra ir žymiai gausesnių. Pavyzdžiui, Prienų miesto bitininkas Gediminas Alsevičius turi 50 šeimų ir pernai iš kiekvieno avilio gavo po 60 kilogramų kvapniojo gintaro. Žinovų nuomone, tai nemažai. Pats bitininkas gyvena mieste, o jo bitelės ganosi kaime, keliose vietose, pas pažįstamus ūkininkus. Tiesa, draugijai nepriklauso ir jos veikloje nedalyvauja smulkieji bitininkai, turį po vieną kitą ar keletą šeimų. Bet visi vieni su kitais susitinka, pasikalba, pasipasakoja, ką kas naujo, įdomaus išgirdę, sužinoję. Beje, teko kiek nustebti, išgirdus, kad kai kada mūsų bitininkams sunkiau sekasi bendrauti su kitataučiais mūsų šalies bičių laikytojais. Plačiau tai nebuvo komentuota. Nors čia pat suvažiavimo metu į Bitininkų sąjungą buvo priimta Trakų rajono Rūdiškių bitininkų draugija. Jos vadovas lenkas Zbignevas Pavlovskis gražiai paprašė susirinkusiuosius tą norą patenkinti. Jis buvo palydėtas plojimais ir pritarimu. Kaip daugelyje ūkininkavimo sričių, taip ir bitininkystėje stinga pinigų. Vėl daugumos akys krypsta į Europos Sąjungą, jos struktūrinius fondus. Deja, iki šiol tik vienas kitas bičių mylėtojas pasinaudojo ES parama. Struktūrinių fondų parama bus sunkiai pasiekiama daugumai bitininkų. Viena priežasčių - brangiai kainuoja parengti verslo projektus. Ne kiekvienas išgali tiek sumokėti, dažnas bijo rizikuoti. Juo labiau imti paskolą iš banko. Kaip kitur, taip ir čia reikėtų imtis kooperacijos, bet jos vengiama, manant, kad savame kieme šeimininku geriausia būti pačiam. Dar vienas rūpestis - iki šiol nėra Bitininkystės įstatymo. Nežinia, kas dėl to kaltas - ar jo projektas vėlokai buvo parengtas, ar jis užsigulėjo įstatymų leidėjų stalčiuose. Bitininkai nepiktai pastebėjo, kad sodininkai savo įstatymą jau turi. Kalbėta ir apie bitininkystės produktų realizacijos ypatumus. Bitininkai baiminasi, kad medaus kainos smunka, nors bičių priežiūros, gydymo, įrangos kainos nė kiek nemažėja. Kad neatsitiktų kaip su pienu - neapsimokės laikyti bites... - kažkas pareplikavo. Bet viliamasi, kad netrukus, be vietinės rinkos, atsivers platesni keliai į ES šalis. Vienas kitas suvažiavimo dalyvis samprotavo, kad gal reikėtų Bitininkų sąjungą likviduoti, ir skyrių draugijos dirbtų savarankiškai? Tam kategoriškai nebuvo pritarta. Bitininkas Kazimieras Spetyla priminė, kad sąjunga buvo atkurta prieš penkiolika metų, kad tai padaryti buvo labai nelengva, iškilę įvairių trukdžių. Bet vis tiek ji buvo atkurta. Bitininkų sąjunga gyvavo ir toliau gyvuos, - sakė bitininkas. Jo žodžius palydėjo plojimai. Vienas aktyviausių Lietuvos bitininkų dr. Algirdas Amšiejus iš Kauno rajono Ringaudų kaimo apie bitininkystę pasakojo kaip apie šviesų, itin reikšmingą dalyką. Esu bitininkas ligonis - nepagydomas, sergantis nuo vaikystės... - pašmaikštavo jis. Šis žmogus ne šiaip patyręs bitininkas mėgėjas, bet ir pasaulinių bitininkystės parodų dalyvis bei nugalėtojas. Jo tvirtu įsitikinimu, bitelės tokios geros... Algirdas yra dar ir sodininkas, su savo vaismedžių sodinukais dalyvaująs Noreikiškėse vykstančiose parodose. Laiko 130 bičių šeimų, kuriomis rūpinasi visa jo šeimyna - jis su žmona ir trys jaunos atžalos. Taip skiepijama meilė bitėms, gerumui nuo mažų dienų. Pats šeimininkas bendrauja su bitelėmis jau nuo septynerių aštuonerių metų, šio užsiėmimo išmoko iš savo senelio. Net daktaro disertacija, apginta prieš dešimt metų, buvo apie bitininkystę. Bitininkas laiko ir veisia Bernardinų vienuolyno brolio Adomo atrankos būdu išvestą Bakfasto bičių veislę. Algirdas Amšiejus gali ilgai kalbėti apie apie gerąsias, darbščiąsias biteles, jų produktų naudą. Nors jo bitės neserga, bet, pasirodo, ir jos gali sirgti širdies, bronchų, kitomis žmogiškomis ligomis. Beje, kai kada keletą ar daugiau bičių šeimų kažkas pavagia. Bet Algirdas dėl to nepyksta. Jei paėmė, matyt, žmogui labai reikėjo. Teturi... - atlaidžiai sako jis. Tai vienas iš didelio būrio Lietuvos bitininkų. Tikriausiai ir kiti turėtų ką papasakoti iš savo bendravimo su bitelėmis. Lietuvos bitininkų sąjungos suvažiavime buvo priimtas veiklos planas. Be kitų renginių, šiemet rugpjūtį bus surengta Lietuvos bitininkų šventė. Ričardo ŠAKNIO nuotrauka
© 2004 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |