Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Žvilgsnis
Atmintis
Laikas
Aktualijos
Darbai
Credo
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Turino Drobulėje - dar vienas atvaizdas

Turino Drobulės antroji pusė ir joje įžvelgiamas veido atvaizdas EPA-ELTA nuotrauka

Dar vieno vyro veidas šmėkliškai iškilo prieš Turino Drobulės tyrinėtojų akis - kitoje Drobulės pusėje, teigiama Londono fizikos instituto leidinyje „Journal of Optics” paskelbtame pranešime.

Į vadinamąją Turino Drobulę buvo suvyniotas nuo kryžiaus nuimtas Jėzus. Lig šiol antrosios Drobulės pusės niekas netyrinėjo; ji buvo uždengta audeklu, kurį po gaisro 1534 metais nuaudė vienuolės. Pirmą kartą antroji Drobulės pusė buvo atverta 2002 metais, pradedant jos restauravimą.

Padujos universiteto mokslininkas Džiulijus Fantis vėliau pasakojo, tada Drobulės antros pusės fotografijose tartum pamatęs „blyškų atvaizdą”. Suintriguotas mokslininkas ėmėsi kruopščių tyrimų. „Nors atvaizdas buvo labai blyškus, tokie bruožai, kaip nosis, akys, plaukai, barzda, ūsai buvo aiškiai matomi”, - pasakojo jis.

„Tačiau šie bruožai šiek tiek skiriasi nuo seniau žinomo atvaizdo - antroje pusėje geriau matyti abi šnervės, o pirmojoje - dešinioji šnervė yra blogiau matoma”, - teigė mokslininkas.

Profesorius iš karto atmetė spėjimus, jog Drobulė yra suklastota, o klastotojo dažai persisunkė pro Drobulę į kitą pusę. „Taip nėra, - tvirtino Dž. Fantis, - abiejose pusėse atvaizdas užfiksuotas audinio viršutiniame sluoksnyje, tik ant išorinių audinio skaidulų”. Šitaip suklastoti būtų nepaprastai sunku, mano jis.

Turino Drobulė jau seniai kėlė mokslininkų ginčus. 1979 ir 1988 metais radioaktyviosios anglies metodu buvo atlikta Drobulės amžiaus analizė. Po antrojo tyrimo ji pavadinta klastote.

Pagal 1988 metų duomenis trijų universitetų mokslininkai teigė nustatę, jog Drobulė buvusi išausta tarp 1260 ir 1390 metų; anot jų, tai nebuvusi Kristaus kūną gaubusi Drobulė. Tada Turino kardinolas Anastasijus Albertas Balestreras viešai piktinosi, kad tuo apdaru kažkas žiauriai pajuokavo.

Vėliau imta abejoti šio metodo tikslumu. 1997 metais šveicarų archeologas, naujausiais metodais net 16 metų tyręs Drobulę, pareiškė, jog Drobulė - tikra.

Padujos universiteto inžinerinės mechanikos katedros mokslininkai Dž. Fantis kartu su Robertu Madžiolu Drobulės išvirkščiosios pusės fotografijas tyrė sudėtingais matematiniais metodais. Jų darbo rezultatas toks: antroje pusėje matyti veidas ir galbūt rankos, bet nėra jokio nugaros atspaudo.

Reuters-dpa-ELTA

© 2004 "XXI amžius"