Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Istorija
    ir dabartis
Atmintis
Kryžkelės
Kultūra
Istorijos vingiai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Istorijos „revizoriai“

Petras KATINAS

Literatūriniame kultūriniame almanache, išleistame Klaipėdos universiteto leidyklos 1998 metais, teko skaityti vieno žinomo Lietuvos istoriko samprotavimus, jog per lietuviškos spaudos draudimo 1864-1904 metus nelegalių prekių, pervežamų iš Prūsijos į Lietuvą, sąrašą papildė dar viena. Tarp populiariausių prekių, greta spirito ar arklių kontrabandos, tapo knygos. Esą knygų „šmugelis“ per sieną pasidarė gana pelninga verslo šaka ne tik knygas gabenantiesiems, bet pirmiausia šias knygas spausdinusiems asmenims. Pavyzdžiui, Tilžės spaustuvininkas Mauderodė iš lietuviškų knygų spausdinimo turėjo 80 tūkst. rublių metinę apyvartą, kitas spaustuvininkas Šenkė – taip pat Tilžėje – 38 tūkst. rublių. Tuo metu tai buvo didžiuliai pinigai. Minėtas istorikas teigė, kad nemaža dalis pelno už pergabentą literatūrą tekdavo knygnešiams. Antkainis už parduotą literatūrą siekdavo net 500 proc. Rytprūsiuose spausdinto leidinio savikainai esant 20 kapeikų, Didžiojoje Lietuvoje reikėjo mokėti jau vieną rublį. Didesniąją dalį nelegalios lietuviškos spaudos sudarė maldaknygės. Tai buvo pati populiariausia literatūra, turėjusi didžiausią paklausą katalikiškoje Lietuvoje. Kita vertus, Rytprūsiuose buvo spausdinami tokie leidiniai kaip „Aušra“ ir „Varpas“, suvaidinę itin svarbų vaidmenį lietuvių nacionaliniame judėjime.

Kaniavos kautynių pėdsakais

Paminklas žuvusiesiems Kaniavos kautynėse

Prieš šešiasdešimt metų – 1944 m. gegužės 7 d. Varėnos rajone, Kaniavos kaime, vyko Vietinės rinktinės (VR) 9-ojo (309) bataliono kautynės su jas išprovokavusiais lenkų Armijos krajovos daliniais. Tada buvo sekmadienis. Į Kaniavos kaime dislokuotą 9-ojo bataliono 2-ąją kuopą atbėgę paaugliai pranešė apie gretimame kaime plėšikaujančius „akovcus“, prašė gelbėti. Kuopos vadas, skubiai surinkęs būrį ginkluotų savanorių plechavičiukų, išsiuntė į paauglių nurodytą vietovę. Be žvalgybos skubantis būrys pateko į „akovcų“ parengtą pasalą ir dešimt karių greit žuvo, nemažai buvo sužeistų, atsitraukė menki likučiai. Visa antroji kuopa pasirengė kautynėms ir narsiai gynėsi nuo gausesnių priešo pajėgų.