Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Istorija
    ir dabartis
Atmintis
Kryžkelės
Kultūra
Istorijos vingiai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Režisierius ir ateityje
nepaliks žiūrovų abejingų

Vienas garsiausių Lietuvos teatro ir kino režisierių Jonas Vaitkus gegužės 20-ąją šventė 60-metį Michailo Raškovskio (ELTA) nuotrauka

Vienas garsiausių Lietuvos teatro ir kino režisierių, 2003 metų Nacionalinės premijos laureatas Jonas Vaitkus gegužės 20 dieną šventė 60 metų jubiliejų.

Prieš tris dešimtmečius baigęs tuometinio Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) teatro, muzikos ir kinematografijos institutą, J. Vaitkus pradėjo režisuoti Kauno valstybiniame akademiniame dramos teatre, greitai tapo ir šio teatro vyriausiuoju režisieriumi. Per trylika metų sukūrė Kauno ir visos Lietuvos teatrą išgarsinusius spektaklius: Alfredo Žari „Karalius Ūbas“, Maksimo Gorkio „Paskutinieji“, Juozo Grušo „Unija“, Henriko Ibseno „Statytojas Solnesas“, Juozo Glinskio „Kingas“, Vinco Krėvės „Šarūnas“, Albero Kamiu „Kaligula“, Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos „Strazdas - žalias paukštis“, Viljamo Šekspyro „Ričardas II“, Čingizo Aitmatovo „Golgota“, J. Vaitkaus „Literatūros pamokos“ ir kt.

Daug įsimintinų spektaklių sukurta Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (Antano Škėmos „Pabudimas“, „Adomo Mickevičiaus „Vėlinės“, Jukio Mišimos „Markizė de Sad“ ir kt.), režisuota ir Valstybiniame jaunimo, kituose Lietuvos teatruose, sukurta operų pastatymų Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Nuo 1981 metų režisierius dėsto Lietuvos muzikos akademijoje, tarp buvusių J. Vaitkaus mokinių - režisierius Oskaras Koršunovas, aktoriai Ingeborga Dapkūnaitė, Dalia Michelevičiūtė, Povilas Budrys ir daugelis kitų.

Labiausiai vykusiais J. Vaitkus vadina naujausius savo dramos darbus - Nacionalinio dramos teatro spektaklius „Pati pradžios pradžia“ pagal Jono Meko pjesę, inscenizuotą Gustavo Flobero romaną „Madam Bovari“, Kauno dramos teatre pastatytą „Venecijos pirklį“, Broniaus Kutavičiaus operą „Ugnis ir tikėjimas“. Didžiausiu kūrybiniu išbandymu režisierius vadina Sankt Peterburge sukurtą spektaklį „Meistras ir Margarita“ pagal Michailo Bulgakovo romaną.

Šįmet J. Vaitkus dirbo Japonijoje - Tokijuje su japonų ir lietuvių aktoriais pastatė spektaklį „Sakura vėjyje“. Lietuvių režisierius yra daug kūręs ir kitų šalių teatruose.

Pasak režisieriaus, jam teatras esąs instrumentas, padedantis suvokti savęs įprasminimo vyksmą, išsiaiškinti begalę klausimų drauge su žiūrovais. J. Vaitkaus pastatymai, pasak jo kūrybos vertintojų, niekada nebuvo priimami vienareikšmiai, o tapdavo gyvų diskusijų objektais, giliai įstrigdavo mačiusiųjų atmintin.

J. Vaitkus nemažai nuveikė ir lietuvių kine. Nuo 1985 metų sukurti vaidybiniai filmai „Zodiakas“, „Don Žuanas“, „Pabudimas“, „Strazdas - žalias paukštis“, o naujausias - „Vienui vieni“ apie legendinį partizaną Juozą Lukšą-Daumantą sukėlė daug diskusijų ir prieštaringų vertinimų.

Savo gyvenimo sukakties nesureikšminantis režisierius ateityje yra numatęs sukurti dar bent keturis filmus apie Lietuvos istorinę praeitį. „Kalbos, kad tai niekam neįdomu, - seniena, kad reikia kalbėti apie ateitį, nepasitvirtino. Manau, jog reikia grįžti į praeitį ir apmąstyti tiek daug žiojinčių, akmenuotų, neteisingų dalykų. Mūsų pareiga - tas vertybes apvalyti ir pasakyti, kad tai yra vertybė“, - įsitikinęs režisierius.

Nacionaliniame dramos teatre J. Vaitkus šiuo metu stato Fridricho Šilerio dramą „Marija Stiuart“, kuri turėtų būti dar šio teatro sezono premjera. Režisierius nenutraukia ryšių su Danijos ir Japonijos teatrais, kviečiamas dėstyti Norvegijos, Suomijos, Švedijos teatro specialybių studentams.

Pagal Eltą

© 2004 "XXI amžius"