|
KGB dokumentus atskleidus
Kuo sovietiniam režimui
nusikalsdavo režisierius J.Vaitkus?
Paskutiniais sovietinės okupacijos metais Kauno inteligentiją rūpestingai prižiūrėjo KGB Kauno skyrius. Tarp aktyvių šio poskyrio darbuotojų stebimų objektų buvo Valstybinis dramos, Muzikinis, Lėlių teatrai, J.Naujalio meno mokykla, S.Žuko taikomojo meno technikumas, Kauno filharmonija, muziejai, Kauno viešoji biblioteka, kai kurie rašytojai, dailininkai, menininkai ir kt. Bet apie 1985-uosius ypač nuodugniai buvo tiriamas ir nagrinėjamas Kauno dramos teatro vyr. režisieriaus Jono Vaitkaus kūrybinis darbas.
Pateikdamas ataskaitą apie operatyvinę padėtį tarp miesto kūrybinės inteligentijos, tų laikų vyriausiasis inteligentijos prižiūrėtojas KGB majoras R.Sujeta teigiamai įvertino inteligentijos įnašą į komunistinės pasaulėžiūros formavimą, tačiau iškart pabrėžė, kad paaštrėjusios tarptautinės padėties sąlygomis pastebimas priešininko ir reakcinės emigracijos aktyvizavimas, pravedant ideologinės diversijos, nukreiptos į kūrybinės inteligentijos aplinką, akcijas. Veikiant mums svetimam ideologiniam apdorojimui tarp atskirų kūrybinės inteligentijos atstovų pastebimi buržuazinio nacionalizmo ir klerikalizmo, tarybinės tikrovės priekabumo, orientavimosi į įvairias reakcines socialines, filosofines, estetines ir technokratines koncepcijas Vakaruose apraiškų atvejai.
Sovietinis saugumas nebūtų toks, jei nesiimtų konkrečių tramdomųjų veiksmų prieš inteligentiją. Čia pacituoti apibendrinimai tėra tik įžanga į plačią savo nurodytų veiksmų seką. Taigi vyr. operįgaliotinis mjr. Sujeta apibrėžia savo agentūrinių-operatyvinių priemonių darbus, kuriais jo vadovaujami čekistai užkerta politiškai žalingus veiksmus iš atskirų kūrybinės inteligentijos atstovų pusės ir sutrukdo negatyvius procesus. Tarp priemonių pirmiausia minimas režisieriaus J.Vaitkaus sekimas, kuris prasidėjo jau 1983 metų kovą, kai jam buvo užvesta operatyvinio patikrinimo byla (sutr. DOP) su atspalviu, įvardytu antitarybinė agitacija ir propaganda su revizionistinio pobūdžio pasisakymais. J.Vaitkui, gimusiam 1944 metais, TSKP nariui, suteikiama pravardė Teatralas.
Taigi savo atskaitoje apie nuveiktus darbus mjr. Sujeta rašo: Tikrinant Teatralą, buvo nustatyta, kad jam vadovaujant paskutiniais metais teatro scenoje sistemingai buvo vykdomi spektakliai, neduodantys žiūrovui pakankamo ideologinio ir moralinio poveikio, o priešingai, skatinantys žemiausius žmogaus instinktus. Kaip teatro meno tarybos pirmininkas Teatralas savo veiksmais ir pokalbiais į aktorių aplinką įnešė nepasitikėjimą ateitimi, trukdė tinkamo idėjinio būsimų spektaklių kryptingumo formavimui, kaip partijos narys ignoravo teatro partinio biuro sprendimus, stodamas į partiją slėpė kompromituojančius duomenis apie tėvą. Mjr. Sujeta iškart nurodo, kokių konkrečių gąsdinimo priemonių KGB, pasitelkęs kompartiją, ėmėsi prieš režisierių. 1984 m. kovo 27 d. pagal mūsų informaciją Teatralo atžvilgiu partiniai organai pravedė profilaktinį auklėjamąjį pokalbį (Lietuvos KP Kauno miesto komiteto biure). Per partinius organus pravesta profilaktinė priemonė Teatralo atžvilgiu tam tikru laipsniu pasiekė savo tikslą. Betgi užsispyręs režisierius net ir po tokio auklėjimonenurimsta. Tą savo ataskaitoje pastebi mjr. Sujeta: Tačiau operatyvinio stebėjimo bylos objektas Teatralas 1985 metų vasarį pastatė jo parašytą spektaklį, pjesę improvizaciją Literatūros pamokos pagal A. de Sent-Egziuperi kūrinius Mažasis princas ir Karo lakūnas. Vaidmenis spektaklyje vaidino Liet. TSR Valstybinės konservatorijos aktorinio meistriškumo katedros jo vadovaujamo kurso studentai. Agentūros ir patikėtinių (taip pat KGB informatorių, tik žemesnio rango red.), žiūrėjusių spektaklį, nuomone, Teatralas šiuo pastatymu kritikuoja esamą mokyklinio švietimo mūsų šalyje sistemą ir žemina apskritai švietimo sistemos darbuotojus. Pedagogai išsakė gilų pasipiktinimą tuo, kad šis spektaklis gali skatinti nihilizmo, pesimizmo, pedagogų autoriteto griovimo atsiradimą tarp jaunimo. Agentūros ir patikėtinių duomenimis, š.m. balandžio 12 d. Teatralas susitikime su Lietuvos veterinarijos akademijos dėstytojais apie pedagogus atsiliepė kaip apie atsilikusias ir degradacijai pasiduodančias asmenybes, kas iššaukė aštrų dalyvaujančiųjų pasipiktinimą. Teatralas taip pat pasisakė apie tarybinę visuomenę, kalbėjo, kad nėra nieko šviesaus ir pozityvaus. Jo tvirtinimu, Spalio revoliucija sunaikino visas dvasines vertybes, sukauptas visuomenės, o taip pat išniekino religiją, vietoje jos neduodama jokio kito tikėjimo, todėl žmonės nustojo tikėti vienas kitu, o juo labiau kokia nors instancija arba partija. Kaip išeitį iš šio uždaro rato Teatralas mato grįžimą prie dešimties dievo įsakymų, kuriuose jis mato vienintelę vertybę, nepavaldžią nei valiai, nei bažnyčiai, nei socialdemokratijai. Š.m. birželio 25 d. Lietuvos KP Kauno miesto komiteto biuras už ideologiškai kenksmingas pažiūras Teatralui pareiškė griežtą papeikimą, įrašydamas į įskaitos knygelę. Teatralo operatyvinio stebėjimo eigoje (t.y. agentų ir informatorių pagalba red.) nustatyta, kad š.m. rugsėjo 13 d. po jo sukurto filmo Zodiakas, skirto M.K.Čiurlioniui, premjeros Teatralas susitikime su kino žiūrovais skundėsi, kad cenzūra neleido jam pilnai pasireikšti, nes daugiau nei 600 metrų kino juostos teko iškirpti. Teatralo operatyvinis stebėjimas tęsiamas.
Apie tokius režisieriaus J.Vaitkaus nusikaltimus Kauno kagėbistai informuodavo partijos komitetą. 1983 metų kovą KGB Kauno skyriaus viršininkas G.Bagdonas LKP Kauno miesto komiteto pirmajam sekretoriui R.Rimaičiui rašo skundą (informaciją) apie režisieriaus padarytus nukrypimus nuo partijos linijos. G.Bagdonas, tapęs savotišku teatro meniniu recenzentu ir žinovu, vardija tuos nusikaltimus: Iš įvairių šaltinių mums patenkanti informacija dėl Kauno dramos teatro vyr. režisieriaus J.Vaitkaus naujojo spektaklio Literatūros pamokos liudija, kad pjesė, parašyta J.Vaitkaus, nedaro tinkamo moralinio ir ideologinio poveikio jaunimui. Ji perkrauta nesuprantamais simboliais, hiperboliniais nukrypimais, joje pilna įvairių scenų su patologiniais iškrypimais. Spektaklyje parodyti tyčiojimosi iš mokytojų elementai, vaizduojamas jų ribotumas ir nekompetentingumas moksleivių auklėjimo klausimuose. Kūrybinės aplinkos atstovų (t.y. KGB agentų ir pasirinktų patikėtinių red.) nuomone, J.Vaitkus per meninius personažus naujojoje pjesėje kritikuoja esamą tarybinio jaunimo švietimo ir auklėjimo sistemą. Pedagogų ir mokytojų, kurie piktinasi šiuo spektakliu, nuomone, J.Vaitkus joje nagrinėja tokias problemas, kurios tarp jaunimo gimdo nihilizmą, pesimizmą ir atsiribojimą nuo mūsų tikrovės. Toliau G.Bagdonas perrašo tais pačiais žodžiais visą Sujetos ataskaitoje minimą Vaitkaus nusikaltimą, jo įvykdytą susitikime su Veterinarijos akademijos dėstytojais. Tiesa, atranda dar ir kai ką nauja: Bagdono teigimu, J.Vaitkus savo kalboje (Veterinarijos akademijoje red.) bandė atskirti meną nuo komunistų partijos ir jos politikos, nuo komunistinių idealų, pabrėždamas, kad menas niekada netarnavo fanatikams. Dalyvaujantiesiems susidarė įspūdis, kad J.Vaitkui tarybinė santvarka nepatinka. Vyriausiasis KGB Kauno skyriaus vadas patenkintas, kad susitikimo su Veterinarijos akademijos dėstytojais metu J.Vaitkui argumentuotą atkirtį davė marksizmo-leninizmo katedros vedėja A.Lapinskienė, prorektoriai V.Citvaras ir K.Trainys, taip pat kiti dėstytojai. Savo skunde Rimaičiui Bagdonas reziumuoja, kad J.Vaitkus mėgina suabejoti esamos tarybinio jaunimo švietimo ir auklėjimo sistemos teisingumu, kaip ideologinis darbuotojas jis propaguoja politiškai žalingas idėjas, nesusietas su marksistine-leninine pasaulėžiūra, todėl iš kompartijos vadovo reikalauja imtis atitinkamų priemonių.
J.Vaitkaus persekiojimas tai tik vienas pavyzdys, kaip buvo atidžiai stebimi ir ujami sovietinei santvarkai ideologiškai nepatikimi kūrybiniai žmonės. O tokių atvejų buvo daugybė...
Parengta pagal LYA dokumentus
© 2004 "XXI amžius"
|