|
Kad neliktume prie suskilusios geldos
Petras KATINAS
Vakar Europos Sąjungos šalyse prasidėjo rinkimai į Europos Parlamentą. Birželio 10-14 dienomis paaiškės, kas bus išrinktas į 732 vietų Europarlamentą. Taip pat ir trylika parlamentarų iš Lietuvos. Vakarų politologai ir žiniasklaida atkreipia dėmesį, kad rinkimai į Europarlamentą nekelia didelio ES šalių piliečių susidomėjimo. Bet blogiausia, kad, anot garsaus vokiečių politologo Heinco Jurgeno Aksto, rinkimai į Europarlamentą bus balsavimas prieš dabar esančias daugumos ES valstybių vyriausybes. Todėl H.J. Akstas skelbia, kad naujojo Europarlamento sudėtis bus labai marga ir jame atsiras daugybė populistų, nesuvokiančių, ką turi veikti Europarlamento deputatai. Vokiečių politologas savo straipsnyje dienraštyje Welt pamini dvi naująsias ES šalis Lietuvą ir Lenkiją. Jo nuomone, Lietuvoje daugiausia balsų, net 34 proc., surinks rusų milijonieriaus V.Uspaskich Darbo partija, Lenkijoje pranašaujama pergalė euroskeptiškai nusiteikusiai Piliečių platformai ir skandalisto Andžiejaus Leperio Savigynos partijai. Naujosiose Europos Sąjungos valstybėse kandidatų į Europarlamentą nesusivokimą situacijoje rodo pirmiausia tai, kad dauguma jų savo rinkimų programose skelbia apie pensijų ir kitų socialinių išmokų bei atlyginimų didinimą. Tačiau taip kalbėdami jie arba nežino, arba nenori žinoti, jog nė vienas centas iš ES skiriamų lėšų tiesiogiai negali būti skirtas nei pensijoms, nei atlyginimams didinti. Net Lietuvos premjeras A.Brazauskas tokius pretendentų žarstomus pažadus vadina avantiūrizmu. Aišku, Lietuvoje Europarlamento rinkimus didelei piliečių daliai užgožia Prezidento rinkimai. Deja, kandidatų skelbiamose deklaracijose to avantiūrizmo irgi per akis. Nesuvokiant, kad į Prezidento funkcijas visiškai neįeina nei pensijų didinimas, nei kainų mažinimas, nei kiti panašūs dalykai.
Kitas reikalas, sunku pasakyti, kas atsitiks, jeigu naujajame Europarlamente neteks daugumos didžiausia šio Parlamento Europos liaudies (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos, o jų vietą užimtų A.Leperio tipo populistai, iš esmės pasirengę sužlugdyti Europos Sąjungą, o ypač griauti Bendrijos santykius su Jungtinėmis Valstijomis. Be to, euroskepticizmą didina augančios vartotojų kainos naujosiose ES valstybėse. Anot ekspertų, Lietuvoje kainos kyla jau trečią mėnesį iš eilės. Aišku, kainų augimą didžiąja dalimi lemia labai pabrangę naftos produktai pasaulio rinkoje.
O dėl Lietuvos ateities ES bendrijoje nemažai priklausys, kas bus išrinktas Lietuvos Prezidentu. Nei prorusiškai nusiteikusi ir kalbanti savo Maskvos bičiulio Rusijos energetikos barono A.Čiubaiso žodžiais K.Prunskienė, ar nieko nereiškiančias populistines sutartis su rinkėjais pasirašinėjanti V.Blinkevičiūtė tikrai nesugebės deramai atstovauti Lietuvai ne tik ES, bet ir pasaulyje. Juk neatsitiktinai K.Prunskienės užsakomuose straipsniuose ir kalbose jau skelbiama, kad Lietuva tapo vos ne dar viena JAV valstija. Tai pakankamai aiški užuomina į tai, jog geriausia būtų, jeigu atsigręžtume veidu į Rytus. Kaip pažymėjo filosofas V.Radžvilas, daiktus visada reikia vadinti tikraisiais vardais, o K.Prunskienės pozicija iš esmės visada sutampa su Kremliaus pozicija. Todėl, anot V.Radžvilo, K.Prunskienės tapimas Prezidente būtų gilios politinės krizės priežastimi.
Dar vienas kandidatas Č.Juršėnas, būdamas kur kas gudresnis, taip atvirai neskelbia savo promaskvietiškų nuotaikų. Tačiau, anot V.Radžvilo, Č.Juršėno, kaip komunistinės nomenklatūros atstovo, atėjimas sukeltų didžiulių problemų Lietuvai, įstojusiai į elitinius Vakarų valstybių klubus. Kaip pastebėjo V.Radžvilas, Č.Juršėnas žodžiais pasisakytų už integracijos su Vakarais stiprinimą, tačiau jis būtų toks Prezidentas, kuris pasistengtų nematyti, kaip Lietuvoje pozicijas vis stiprina prorusiškos jėgos, t.y. faktiškai vykdytų tai, ką numatė R.Pakso komanda.
Tad Lietuvos piliečiams rinkimai į Europarlamentą ne mažiau svarbūs nei Prezidento. Tuo labiau kad pastaruoju metu labai ryškėja keistas ES vadovų flirtas su Kremliumi. Jeigu Lietuvai Europarlamente atstovaus V.Uspaskich, K.Prunskienės, pagaliau socialdemokratų prorusiški parlamentarai, tikėtis ko nors gero nėra jokios prasmės, nes dabartinė valdžia, paskelbusi naujosios Lietuvos užsienio politikos doktriną, aiškiai nubrėžė orientaciją į Rytus.
Neatsitiktinai Kremlius net neslepia, ką norėtų matyti Europarlamente iš buvusių posovietinių respublikų ir liaudies demokratijos šalių. Didelės viltys dedamos į Lenkijos leperininkus ir Latvijos bei Lietuvos kairiųjų kandidatus. Neatsitiktinai A.Leperis neseniai buvo pakviestas į Maskvą ir ten priimtas pačiu aukščiausiu lygiu. Maskva aiškiai siekia, nebūdama ES narė, turėti Briuselyje savo penktąją koloną.
© 2004 "XXI amžius"
|