Atnaujintas 2004 birželio 11 d.
Nr.44
(1247)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Atviras laiškas Europos Runkeliui

Tave vadina Runkeliu.

Kai tau norima įsiteikti, nupirkti tavo balsą, pavogti tavo protą, pasisavinti tavo prakaitu pastatytus rūmus, tave pagarbiai vadina Mažuoju Žmogumi. Kai ateina atpildo už juodus darbus valanda, tave pataikūniškai vadina Rinkėju, tauta.

Tau sako, kad atėjo tavo valanda, Mažojo Žmogaus epocha. Tačiau tu palik tuos sakymus jiems – bankininkams ir prekybos centrų prezidentams, valstybės vyrams, profsąjungų bosams ir politologams. Tegul ją vaizdingai aprašinėja žurnalistai – tie amžinai alkani šunys, laižantys kraują, lašantį iš tavo širdies. Ta valanda priklauso tiems, kas tave mušė ir plakė, sunkė tavo prakaitą, gėrė tavo kraują ir triūsė bergždžią triūsą, „lengvindami“ tavo dalią. Tai jų valanda, tai jų šventė ir sportas – susižvejoti runkelių balsus ir nauja malonia kompanija susėsti prie gražiai padengto vaišių stalo.


Kodėl taip daro,
Blinkevičiūtė neatsakė

Ano ketvirtadienio vidurdienį, apžiūrėjęs Laisvės aikštėje statomą tribūną, ėjau vaistinės link. Sutikau pažįstamą žmogų, kuris parodė Vilijos Blinkevičiūtės dovanotus reklaminius atvirukus, dėžutę ir pasakė gavęs 50 litų, kad už ją balsuotų paštu ir agituotų kitus.

Vaistinės kavinukėje sutikau kandidatę su žymiomis Panevėžio poniomis: Zita Kukuraitiene, Gema Umbrasiene ir Liudvika Trasikyte. Iškart paaiškinau, ką mačiau, ir paklausiau ministrės, kodėl taip daro. Pradėjus ją ginti prie jos stovėjusiam patikėtiniui, kodėl aš į ją kreipiuosi, pareiškiau, kad Blinkė mano žmonai nusuko keturis tūkstančius litų, kai nesumokėjo kaip dirbančiai pensininkei.


Mano nuomonės neišgirsi

Eina pagal Seimo rūmus lazdele pasiramsčiuodama senutė ir netikėtai sutinka vieną kandidatą į prezidentus.

– Tai bent susitikimas! Pone Prezidente, - nušvinta senoji.

– Dar ne, bobule, dar ne, – protestuodamas grakščiai pakelia švelnutę ranką kandidatas. – Mano principus gal žinote: besąlygiškai laikytis Konstitucijos straipsnių ir savo partijos direktyvų.

– Žinom, žinom, - pritariamai linkčioja galva senutė, - dar nuo anų laikų... Jūs taip gražiai šypsotės televizoriuje, kad nesuprantu, kodėl kaimynė sako, jog jūsų šypsena lyg grobį pamačiusio pitono, o jau esat slidus it ungurys...

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija