Atnaujintas 2004 birželio 11 d.
Nr.44
(1247)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Europos vyskupai ragina atsakingai dalyvauti rinkimuose

Mindaugas BUIKA

Vakarų pasaulį ištikusios gilios moralinės krizės, dvasingumo stygiaus bei vis labiau ryškėjančių visuomenės demografinio susinaikinimo bruožų – tradicinės santuokos irimo, spartaus gimstamumo mažėjimo – akivaizdoje Europos Sąjungos šalių vyskupai paragino tikinčiuosius katalikus aktyviai dalyvauti birželio viduryje vykstančiame naujojo Europos Parlamento rinkimų procese, kad jų išrinkti atstovai savo krikščioniška politika įtvirtintų vertybes „bendrųjų Europos namų“ viešajame gyvenime. Ganytojai pabrėžė, kad be aiškaus fundamentalių principų – pirmiausia šeimos teisių, kiekvieno asmens orumo ir gyvybės šventumo visais jos egzistencijos tarpsniais – pabrėžimo visi politiniai sprendimai yra netikri, supainioti ir galiausiai net griaunantys. Europos vyskupai taip pat paragino, kad naujojoje Europos Sąjungos konstitucinėje sutartyje turi būti įtvirtina aiški nuoroda į krikščioniškas europinės civilizacijos šaknis, taip pabrėžiant bendruomeninę ištikimybę žemyno kultūriniam ir vertybiniam paveldui.

Svarbus krikščioniškojo paveldo pripažinimas

Didžiausios Europos Sąjungos valstybės - Vokietijos katalikų vyskupai gegužės pabaigoje paskelbtame pareiškime priminė, kad Europos Parlamentas yra vienintelis svarbus ES valdymo organas, kuris yra formuojamas tiesiogiai dalyvaujant visiems, todėl rinkėjai įgyja galimybę patys savo balsais paveikti Europos Sąjungos vystymosi eigą naujų politinių iššūkių akivaizdoje. „Europai reikia – peržengiant partines sienas – krikščioniškai orientuotos politikos, - rašoma Vokietijos vyskupų konferencijos pareiškime. – Žmogaus teisių gynimas, gyvybės gynimas, šeimos ir santuokos gynimas, kaip ir dėmesys kūrinijai bei solidarumas su nuskriaustaisiais mūsų visuomenėje ir vargingose pasaulio dalyse ir ateityje turi likti europinės politikos pagrindas“.

Vokiečių vyskupai taip pat su padėka pastebėjo, kad pirmą kartą Europos Parlamento rinkimuose gali dalyvauti Rytų Europos šalių žmonės, kurie buvo priimti į ES gegužės pradžioje. Tai svarbus žingsnis kontinento vienybės kelyje, nes, kaip yra pabrėžęs popiežius Jonas Paulius II, Europa turi visavertiškai kvėpuoti abiem plaučiais – rytų ir vakarų. Tokia Europa gali pripažinti savo „bendrąsias šaknis“, prie kurių pirmiausia priklauso krikščioniškas tikėjimas. Ir ši nuostata turi būti įtvirtinta naujojoje Europos Konstitucijoje, kurios priėmimas taps svarbiu išrinktojo Europos Parlamento uždaviniu.

„Mes laukiame, kad naujai išrinktų šio Parlamento narių dauguma pasisakys už tokią Konstituciją, kurios preambulėje bus primintos Europos krikščioniškosios šaknys. Taip pat turi būti įtvirtinta aiški nuoroda į Dievą“, - sakoma Vokietijos vyskupų pareiškime. Atsakomybė Dievui savaime formuoja aiškius dorovinius rėmus politikai, o kartu užtikrina laisvą erdvę veikti visiems piliečiams, nepriklausomai nuo išpažįstamo tikėjimo. Kitame laiške, kurį birželio pradžioje Vokietijos kancleriui Gerhardui Šrioderiui pasiuntė Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas kardinolas Karlas Lėmanas ir Vokietijos evangelikų liuteronų dvasinis vadovas vyskupas Volfgangas Huberis, taip pat išreikšta nuostata aiškios nuorodos į Dievą ir krikščioniškas šaknis Europos Konstitucijoje, dėl kurios ES vyriausybės tęs derybas birželio 17-18 dienomis.

Atsakomybės Dievui patvirtinimas preambulėje reikštų pripažinimą žmogiškosios tvarkos laikinumo, klaidingumo ir netobulumo. Tai būtų labai svarbu, prisimenant praėjusio XX amžiaus ateistine ideologija grindžiamų diktatūrų ir didžiųjų pasaulinių karų patirtį, pažymėjo savo laiške Vokietijos Bažnyčių vadovai. Formuluotėje, žinoma, turi būti pabrėžtas ir sąžinės laisvės principas, kad „būtų gerbiami ir tie, kurie netiki Dievu“. Vokiečių katalikų ir protestantų hierarchai taip pat dar kartą priminė, kad Europos Konstitucijos projekto preambulėje išvardytos vertybės, kuriomis vadovaujasi Europos bendruomenės, turi ištakas Biblijoje ir buvo galutinai suformuotos krikščionybės. Todėl konstitucinėje sutartyje su jos apsvarstytais ir tiksliais teiginiais šalia bendrųjų pastabų apie kultūrinį, religinį ir humanistinį paveldą turi būti „pabrėžtinai nurodyta į Europos krikščionišką formavimą“.

Kaip žinoma, septynių Europos Sąjungos šalių – Lietuvos, Italijos, Lenkijos, Portugalijos, Slovakijos, Čekijos ir Maltos - vyriausybės pasirašė bendrą pareiškimą ragindamos būsimoje Europos Konstitucijoje nurodyti žemyno krikščioniškas šaknis. Kitų šalių – Vokietijos, Austrijos, Olandijos – vadovai prie šios iniciatyvos tiesiogiai neprisidėjo, tačiau nurodė, jog neprieštarauja krikščionybės paminėjimui konstitucinės sutarties preambulėje. Atkakliausiai šiam paminėjimui priešinasi laicistinė Prancūzija ir jos artima sąjungininkė Belgija. Šių šalių vyriausybių argumentai remiasi masoniškojo antiklerikalizmo suformuluotu ir iškreiptai suprastu valstybės ir Bažnyčios radikalaus atskyrimo principu.

Esant tokiam priešiškumui Europos civilizacijos pagrindams, ateityje gali tekti svarstyti siūlymus dėl ES institucijų iškėlimo iš Briuselio ir Strasbūro. Tuo labiau kad, priėmus naujų narių, Europos Sąjungos „svorio centras“ gerokai pasistūmėjo į Rytus. Vokietija savo ekonominiu pranašumu, federacine valstybės sandara bei suderinta kultūrine ir dvasine sąranga geriausiai atitinka naujai suvienytos Europos poreikius. Frankfurte veikia galbūt efektyviausia ES institucija - Europos centrinis bankas. Ateityje į Vokietiją tikriausiai galės būti perkeltos ir kitos Europos Sąjungos administracinės struktūros.

Gyvybės gynimo prioritetinė reikšmė

Didžiosios Britanijos katalikų vyskupai gegužės pabaigoje paskelbtame priešrinkiminiame laiške - birželio 10 dieną šioje šalyje kartu su Europos Parlamento nariais yra renkami ir šalies savivaldybių administracijos vadovai - sutelkia dėmesį į Bažnyčiai labiausiai rūpimą gyvybės ir šeimos gynimo moralinę problemą. Beveik 100 puslapių turinčiame analitiniame dokumente, pavadintame „Gyvybės puoselėjimas“, išsamiai aptardami Bažnyčios mokymą, ganytojai pastebi, jog kai kuriems katalikams šiuo metu yra nelengva priimti jo nuostatas. Tačiau jie turi teisę susipažinti su moralės mokymu ir „atitinkamai privalo jo laikytis“.

Pristatydamas naująjį dokumentą, jį rengusios Didžiosios Britanijos episkopato Krikščioniškosios atsakomybės ir pilietiškumo komisijos pirmininkas vyskupas Hagas Kristoferis Badas pažymėjo, jog moralinių problemų įvairovė yra būdinga šiuolaikinei visuomenei ir atspindi jos pačios gyvenimo sudėtingas sąlygas. „Tuo labiau yra svarbus principų ir vertybių pabrėžimas parodant krikščioniško požiūrio į moralės klausimus svarbą, - aiškino ganytojas. Bažnyčia, skelbdama naujus dokumentus, nesiekia kurti naujo mokymo, bet nori išdėstyti savo tradicines nuostatas naujajame gyvenimo eigos kontekste“. Apžvelgdamas šį vyskupų konferencijos dokumentą „Gyvybės puoselėjimas“ Londono dienraštyje „The Guardian“, Vestminsterio arkivyskupas kardinolas Kormakas Merfis O’Konoras priminė, kad moralus gyvenimas iškelia pareigas ir nusistatymus, kurie grindžiami skirtumo tarp gėrio ir blogio teisingu supratimu“, ir tai ypač svarbu politikoje, kur sprendimai paliečia daugelio žmonių likimą.

Aptardami konkrečias politines gyvybės gynimo problemas, britų katalikų hierarchai pastebi, kad kai kurios tarptautinės struktūros, tarp jų ir Jungtinių Tautų Organizacija bei Europos Sąjunga, yra stipriai veikiamos agresyvų feminizmą, homoseksualizmą, kontraceptinį šeimos planavimą palaikančių grupių, todėl jų iniciatyvos „nuolat pažeidžia žmogaus orumą, primeta gyventojų kontrolės programas besivystančioms šalims, įskaitant aborto ir sterilizacijos skatinimą“. Čia galima pažymėti, jog kai kurios pokomunistinių Rytų Europos ir trečiojo pasaulio šalių vyriausybės įvairias tokio pobūdžio Jungtinių Tautų arba Europos Parlamento iniciatyvas neretai „sakralizuoja“ ir stengiasi kuo greičiau įvesti į teisinę praktiką be reikiamo išankstinio įvertinimo, ypač jeigu tos iniciatyvos yra finansuojamos. Taip legalizuojami eksperimentai su žmogaus embrionais, homoseksualūs santykiai su keturiolikmečiais vaikais (tuo pačiu įteisinant pedofiliją), bandoma primesti palaidumą ir nepilnamečių nėštumą skatinantį vadinamąjį seksualinį švietimą.

Didžioji Britanija buvo viena pirmųjų šalių, įvedusių seksualinį švietimą valstybinėse mokyklose, ir dėl to nepilnamečių mergaičių nėštumo atvejų joje yra rekordiškai daug, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Dokumente „Gyvybės puoselėjimas“ katalikų vyskupai, kaip ir nemaža dalis visuomenės, konstatuoja, kad toks seksualinis švietimas pasirodė „moraliniu atžvilgiu korozinis ir praktiškai neefektyvus“. Tinkamai parengtas seksualinis švietimas yra reikalingas, tačiau jis pirmiausia turi „pabrėžti skaistumo vertybės svarbą ir skatinti nekaltybę iki santuokos, taip pat nuosaikumą santuokoje“. Kitaip sakant, moksleivių supažindinimas su žmogaus reprodukcijos biologiniais pagrindais be atitinkamo moralinio konteksto reikštų „ignoravimą ir nuslėpimą to, kas žmogaus seksualume yra labiausiai žmogiška“.

Ragindami tikinčiuosius rinkėjus balsuoti už tuos kandidatus, kurie laikosi Bažnyčios mokymo nuostatų, Anglijos vyskupai perspėja, kad abortas yra viena didžiųjų neteisingumo formų. Nieko nėra siaubingiau, kai pradėto kūdikio egzistavimas ar sunaikinimas priklauso nuo jo motinos sprendimo. Abortų, kurie Didžiojoje Britanijoje buvo legalizuoti 1967 metais, paplitimas taip pat kalba apie sveikatos apsaugos atstovų korupciją, „kaip kad buvo atsitikę nacizmo epochoje ir išsivysčius eugenikos sąjūdžiui“. Galiausiai ganytojai sukritikuoja ir šiandieninės kultūros išsigimimo aspektą, vadinamąją homoseksualų santuoką. Jie primena, kad tikroji santuoka remiasi naują gyvybę pradedančiais „vyro ir moters santykiais. Bandymas sukurti teisinę kategoriją iš „vienalytės santuokos“ grasina sugriauti pačią santuokos prasmę ir jos statusą“.

Galimybė įgyvendinti krikščioniškas vertybes

Kreipimąsi dėl Europos Parlamento rinkimų paskelbė ir Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisija (COMECE), išvardydama dvylika svarbių klausimų, kuriuos turėtų išsiaiškinti rinkėjai, prieš atiduodami savo balsus už vieną ar kitą kandidatą ar jų partinį sąrašą. Dokumente, pavadintame „Proga realizuoti mūsų vertybes“, ES vyskupai pirmiausia primena, kad rinkimuose galės dalyvauti ir dešimties naujų ES narių piliečiai, tuo patvirtindami, jog galutinai įveiktas žemyno suskaldymas, kuris atsirado po Antrojo pasaulinio karo, patvirtinus Jaltos sutartį. Taigi, balsuodami šiuose rinkimuose, europiečiai pasinaudos tomis taikos ir demokratijos sąlygomis, kurių neturėjo ankstesnės žemyno gyventojų kartos ir kurių iki šiol neturi milijonai žmonių visame pasaulyje.

COMECE taip pat ragina atsisakyti dviejų būdingų ydų, kurios iki šiol buvo akivaizdžios ES elektoratui: tai požiūrio į Europos Parlamentą kaip į kažką antraeilį ar trečiaeilį nacionalinių parlamentų atžvilgiu bei bandymo EP rinkimuose reikšti tik savo nepasitenkinimą šalis valdančiomis partijomis. Tie, kurie į Europos Parlamentą žiūri kaip į nieko nelemiantį „turgų“, tuo pačiu nepastebi „reikšmingos dalies Europos demokratinio sprendimų darymo proceso“. Juk būtent Europos Parlamentui už savo veiksmus atsiskaito Europos Komisija ir kitos ES institucijos, jis taip pat taria galutinį žodį, kaip turi būti naudojamas ES biudžetas. „Todėl europiniai rinkimai neturi būti vertinami tik kaip populiarumo testas nacionalinėms vyriausybėms“, - rašoma COMECE dokumente.

Tarp minėtų dvylikos klausimų, kuriuos Europos Sąjungos vyskupai siūlo iškelti kandidatams į Europos Parlamentą pasiremiant Bažnyčios moraliniu ir socialiniu mokymu, pirmoje vietoje, žinoma, yra pagarba gyvybės šventumui ir nepažeidžiamumui nuo pradėjimo iki natūralios mirties. Jie primena, kad Europos Parlamentas neįgaliotas priimti įstatymų dėl aborto ir eutanazijos, o jo skelbiamos rezoliucijos nėra privalomos, bet jos sukuria spaudimą nacionaliniams įstatymų leidėjams. Pagaliau Europos Parlamento sprendimai dėl mokslinių tyrimų finansavimo taip pat tiesiogiai liečia gyvybės apsaugos problemas, nes čia kalbama apie eksperimentus su žmogaus embrionais, jų klonavimo „terapiniais tikslais“ (siekiant gauti kamieninių ląstelių) galimą finansavimą.

Europos Parlamentas savo sprendimais dėl biudžeto ir įstatyminiais aktais gali tiesiogiai paveikti žemyno ekologines sąlygas, labai svarbias žmogaus sveikatai ir kūrinijai išsaugoti. Todėl yra svarbu, kad naujieji EP nariai būtų toliaregiški ir stengtųsi „išsaugoti Dievo sukurtąjį pasaulį mums patiems ir būsimoms kartoms“, pabrėžiama COMECE rinkimams skirtame pareiškime. Jame taip pat nurodoma, kad, esant demografinės sandoros pasaulyje kaitai ir globalizacijos prieštaringai įtakai, svarbu išlaikyti tokį visuomeninės santvarkos modelį, kuris būtų grindžiamas „stabiliu ekonomikos augimu ir solidarumu vargingiausiems bei labiausiai pažeidžiamiems žmonėms“.

Šeima, kaip patvirtina naujausi sociologiniai tyrimai, europiečiams lieka svarbiausiu asmeninio saugumo, pastovumo, sveikatingumo, švietimo ir bendrosios gerovės šaltiniu. Dėl to Europos Parlamento nariai yra įpareigoti savo politinėje veikloje ir įstatyminiuose siūlymuose remti šeimą „kaip bazinį visuomenės vienetą“, pabrėžia ganytojai. Jie taip pat iškelia paramos švietimui, kultūrai, jaunimo auklėjimui ir profesiniam rengimui reikšmę, užtikrinant „tėvų teisę laisvai parinkti švietimą savo vaikams be ekonominės diskriminacijos ir pagal jų tikėjimo reikalavimus“.

Jėzus Kristus savo pavyzdžiu paliudijo, kaip reikia rodyti teisingumą ir svetingumą svetimšaliams, todėl vyskupai ragina Europos Parlamentą tęsti migrantų ir pabėgėlių globos politiką. Kovoje su terorizmu reikia pirmiausia nustatyti šio apgailėtino reiškinio tikrąsias priežastis ir skatinti taikų konfliktų sprendimą pasiremiant tarptautinės teisės reikalavimais.

Be abejonės, terorizmo šaknys bus pakirstos rūpinantis pasaulio vargingųjų gyvenimo sąlygų pagerinimu, todėl COMECE ragina būsimuosius Europos Parlamento narius siekti, kad Europos Sąjungos tarptautinės prekybos politika prisidėtų prie besivystančių šalių ekonominės ir socialinės pažangos.

Viena svarbiausių Europos Parlamento funkcijų yra Europos Komisijos ir kitų europinių institucijų veiklos kontrolė ir atskaitomybė. Šios funkcijos reikšmė tapo dar aktualesnė dėl pastaruoju metu iškilusių korupcijos skandalų, kurių, deja, neišvengė ir kai kurios ES struktūros. Būsimieji Europos Parlamento nariai turi užtikrinti, kad veiktų etikos kodeksas tiek pačiame EP, tiek visoje Europos Sąjungos sistemoje, nes jis garantuoja teisingumą, skaidrumą ir patikimumą, ypač skirstant ir panaudojant iš mokesčių surinktas lėšas. Čia taip pat turi veikti tikrajai europinei demokratijai būdingas subsidiarumo principas bei „pagarba kultūrinei, socialinei ir politinei įvairovei“, reikalingi tvirtai labai skirtingų valstybių sąjungai.

„Dabartinėje moraliniu požiūriu sudėtingoje Europos situacijoje dialogo poreikis tarp religijų, politinių institucijų ir pilietinės visuomenės svarbus kaip niekad anksčiau“, - nurodoma COMECE dokumente, skirtame rinkimams į Europos Parlamentą. Šiame dialoge turi būti pripažinti religinių bendruomenių specifinis tapatumas ir įnašas į kontinento istorinę pažangą. Kadangi naujai išrinktas Europos Parlamentas turės svarstyti rekomendacijas dėl būsimosios Europos Konstitucijos, tai katalikų ganytojai drauge su kitomis krikščioniškomis Bažnyčiomis beveik vieningai primena išreikštą pageidavimą, kad Konstitucijos preambulėje būtų aiški nuoroda į Europos krikščionišką paveldą.

COMECE pareiškimą „Proga realizuoti mūsų vertybes“, kaip ir anksčiau „XXI amžiuje“ apžvelgtą svarbų dokumentą „Solidarumas yra Europos siela“ pasirašė beveik visų šiai organizacijai priklausančių katalikų episkopatų atstovai. Kažkodėl trūksta tik Lietuvos ir Latvijos vyskupų konferencijų atstovų parašų. (Kipras ir Estija savo katalikų vyskupų neturi, o Švedijos katalikų vyskupas pasirašė už visus Skandinavijos regiono hierarchus, kurie yra susijungę į vieną vyskupų konferenciją.)

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija