|
Mano nuomonės neišgirsi
Eina pagal Seimo rūmus lazdele pasiramsčiuodama senutė ir netikėtai sutinka vieną kandidatą į prezidentus.
Tai bent susitikimas! Pone Prezidente, - nušvinta senoji.
Dar ne, bobule, dar ne, protestuodamas grakščiai pakelia švelnutę ranką kandidatas. Mano principus gal žinote: besąlygiškai laikytis Konstitucijos straipsnių ir savo partijos direktyvų.
Žinom, žinom, - pritariamai linkčioja galva senutė, - dar nuo anų laikų... Jūs taip gražiai šypsotės televizoriuje, kad nesuprantu, kodėl kaimynė sako, jog jūsų šypsena lyg grobį pamačiusio pitono, o jau esat slidus it ungurys...
Hm, atsikrenkščia ponas kandidatas, - jūsų kaimynai nesilaiko Konstitucijos normų. Mano šypsena ištreniruota ir manau, kad nė kiek ne prastesnė nei Maiklo Džeksono. Dėl slidumo sutinku. Slidus pasidariau dėl to, kad nusigludinau daugelį metų besitrindamas ir besibraudamas į valdžią tarp daugelio panašių į save veikėjų. Apskritai visi mes savo partijoje slidūs. Kaip ir mūsų partija slidi, kad ir kiek tvirtink pavadinimą, o vis nuslysta.
Norėjau išgirsti jūsų nuomonę apie tas Europos Sąjungos tiesiogines išmokas, - netvirtai tarė senutė.
Pakvaišai, bobule, nutraukė ją kandidatas, - partijos CK ideologijos ir propagandos skyrius jau prieš keturiolika metų uždarytas. Iš kur aš dabar gausiu savo nuomonę?
Jonas ŠEPETYS
© 2004 "XXI amžius"
|