| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Didžiojo amerikiečio netekus Petras KATINAS
Mirė 40-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Ronaldas Reiganas, kurio vardas JAV ir pasaulio istorijoje, be abejonės, bus minimas šalia pirmųjų šios šalies prezidentų Abraomo Linkolno, Džordžo Vašingtono. Kai 1980 m. lapkričio 4 d. R.Reiganas, buvęs Kalifornijos valstijos gubernatorius, buvo išrinktas JAV prezidentu, niekas pasaulyje nesitikėjo, kad šis buvęs Holivudo aktorius, vaidinęs toli gražu ne pagrindinius vaidmenis 59-iuose filmuose, neturėdamas didelės politinio darbo patirties, galės radikaliai pakeisti ne tik JAV, bet ir pasaulio tvarką. Tą pripažino ne tik Jungtinių Amerikos Valstijų respublikonai, bet ir R.Reiganui oponavę demokratai, kurie turėjo daugumą JAV Kongrese ir Senate. Tuo metu, kai daugelis Holivudo aktorių, netgi pasaulinių garsenybių koketavo su sovietų komunistais, reiškė kairiąsias pažiūras, R.Reiganas tvirtai laikėsi antikomunistinių pažiūrų ir jų niekada neslėpė. Jis ne kartą pažymėdavo, dar nebūdamas politiku, kad Sovietų Sąjunga kelia mirtiną grėsmę pasaulio demokratijai ir taikai. Maskvoje buvo puikiai žinomos jo pažiūros, tačiau Kremlius iš pradžių nežiūrėjo rimtai į R.Reiganą. Partijos oficiozas Pravda paniekinamai jį vadino aktoriūkščiu. Tačiau labai greitai Kremlius įsitikino, kad tai žmogus, kokio jau seniai nebuvo Baltuosiuose rūmuose. Aišku, Maskva nesitikėjo, kad po blankaus prezidento Džimio Karterio valdymo, jo neryžtingumo Amerikai ims vadovauti žmogus, kurio pastangų ir nepaprastos išminties dėka netrukus subraškės sovietinės imperijos pamatai, o vėliau grius ne tik Berlyno siena, bet ir Sovietų Sąjunga. R.Reiganas, pavadinęs Sovietų Sąjungą blogio imperija, netrukus įrodė, jog tai nebuvo vien žodžiai. Jo iniciatyva paskelbta žvaigždžių karo programa buvo vienas iš veiksnių priverčiant Maskvą skirti paskutiniuosius išteklius ginklavimuisi. Tačiau resursai jau buvo išsemti, o sovietinė ekonomika, ir taip šlubavusi abiejomis kojomis, atsidūrė prie kracho ribos. Atėjus Maskvoje į valdžią M.Gorbačiovui, R.Reiganas, per savo dvi kadencijas net penkis kartus susitikęs su juo, puikiai išnaudojo M.Gorbačiovo skelbiamą perestrojką ir įkalbėjo jį nugriauti Berlyno sieną. Todėl, kai šis šaltojo karo reliktas griuvo ir berlyniečiai skandavo šūkius: Ačiū Helmutui ir Michaeliui! (buvusiam Vokietijos kancleriui Koliui ir Gorbačiovui), iš tiesų jie daugiausia turėjo dėkoti Ronaldui. Dėkingi R.Reiganui turi būti ir Lietuvos žmonės. Tai jis 1983 metais paskelbė birželio 14-ąją kaip Lietuvos ir kitų Baltijos šalių - Latvijos ir Estijos laisvės dieną. Palankumą lietuviams R.Reiganas rodė ne kartą ir savo rinkimų kampanijos metu, jį renkant antrajai kadencijai, viešai pareiškė: Aš myliu lietuvius. Daugelis pasaulio politikų, sužinoję apie R.Reigano mirtį, pažymėjo, kad mirė didžiausias XX amžiaus amerikietis, Amerikos ir pasaulio didvyris, sugebėjęs be vieno šūvio laimėti šaltąjį karą ir sugriauti blogio imperiją. Netgi buvęs pirmasis ir paskutinis SSRS prezidentas M.Gorbačiovas savo užuojautoje amerikiečių tautai pavadino R.Reiganą didžiu žmogumi. Toks M.Gorbačiovo įvertinimas sukėlė didžiulį Rusijos komunistų ir imperininkų pyktį. Jų laikraščiai rašo, kad R.Reiganas netgi mažiau prisidėjo prie Sovietų Sąjungos žlugimo nei M.Gorbačiovas, kuris esą sudaręs sąmokslą su R.Reiganu dar 1987 metais. Paskutinieji prezidento gyvenimo metai buvo nelengvi. 1994 metais, kai gydytojai nustatė jam Alzheimerio ligą, jis nedvejodamas parašė atvirą laišką amerikiečių tautai, pavadintą Bičiuliams amerikiečiams. Jame R.Reiganas atvirai paskelbė apie savo ligą ir laišką užbaigė labai prasmingais žodžiais: Kai Viešpats pašauks mane namo, aš paliksiu šią šalį su didele meile jai ir jos žmonėms ir amžina viltimi dėl geresnės ateities. R.Reiganui buvo 93 metai, o su ištikima savo gyvenimo drauge ir patarėja žmona Nensi jis kartu išgyveno 52 metus.
© 2004 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |