Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Katalikų
    bendruomenėse
Darbai
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Kryžiaus žygis per Lietuvą

Tikintieji Šiluvos Bazilikoje liečia kryžių, kuris pernai buvo nuneštas į Vatikaną

Maldininkus su kryžiumi pasitiko Šiluvos klebonas kun. Erastas Murauskas (dešinėje)

Prieš dvi savaites, po šv. Mišių Klaipėdos Šv.Kazimiero bažnyčioje, Lietuvos vyskupų palaimintas, pradėjo savo kelionę piligrimų žygis Lietuvos globėjo Kazimiero jubiliejinių metų proga nešant kryžių pėsčiomis iš Klaipėdos į Vilnių. Tai maldos ir atgailos kelionė, aplankant septynių Kalvarijų kryžiaus kelius, permaldavimo ir atsiteisimo Dievui intencija už mūsų nuodėmes, už taiką ir ramybę Lietuvoje. Mūsų viltis - Jėzus Kristus, skelbia šio žygis devizas.

Pirmadienį, birželio 14 dieną, piligrimai, vadovaujami klaipėdiečio Gintaro Naudžiūno, alytiškės Birutės Žemaitytės, iš Tytuvėnų keliavo į Šiluvą, kur vidudienį Švč. M. Marijos Gimimo bazilikoje Gedulo ir vilties dieną buvo aukojamos šv.Mišios už tremtinius ir politinius kalinius. Vienas iš žygio vadovų G.Naudžiūnas sakė, kad šiame žygyje nešamas tas pats kryžius, kurį pernai nešė per aštuonias Europos valstybes.

Keliaujama su kryžiumi per Lietuvos didžiuosius miestus ir jų šventoves. Maldininkai nori aplankyti septynias didžiąsias Lietuvos kryžiaus kalvarijas - Mosėdyje, Beržore, Žemaičių Kalvarijoje, Tytuvėnuose, Vepriuose ir dvi Vilniaus kalvarijas. Jau aplankyti Mosėdis, Beržoras, Žemaičių Kalvarija ir Tytuvėnai. „Lietuva nuo krikšto pradžios (1387 m.) du kartus buvo paaukota Švč. M.Marijai. Lietuvos ir Lenkijos karalius Jonas Kazimieras Lvove 1656 m. balandžio 1 d. kunigų, senatorių bei kitų žmonių akivaizdoje pagal nustatytą tvarką, t. y. atsiklaupęs prieš altorių, sukalbėjo Lietuvos ir Lenkijos paaukojimo Marijai aktą. Antrasis Lietuvos paaukojimas Marijai įvyko 1951 m. gegužės 13 d. Romoje, Šv. Kazimiero kolegijos koplyčioje, minint Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo 25 metų sukaktį. „Kalvarijų kryžiaus kelio kulto ištakos yra Jeruzalėje. Kryžiaus kelio apvaikščiojimo pamaldumo praktika gimė iš žmogaus noro pajusti, ką išgyveno Kristus, einantis savo kančios kelią - nuo pretorijaus Piloto iki Kalvarijos kalno. Šio kelio pamaldumo turinyje kiekvienas krikščionis gali įžvelgti panašumo su savo gyvenimu. Tai atgailos, intencijos ir apžadų kelias, kuriame kasdien gali tekti suklupti ar kristi, - sakė G.Naudžiūnas. – Mūsų kelionę palaimino vyskupai. Džiaugiamės, kad grįžome gyvi ir sveiki iš Europos ir galime žygiuoti Lietuvos keliais garbindami Viešpatį, apaštalauti, skleisti tikėjimo meilę, šilumą, prašyti žmonių atsivertimo į tikėjimą, malonės, kad žmonės sugrįžtų prie Dievo tiesų“.

– Kai baigsite kelionę, ar šis kryžius gaus prieglobstį, o gal ir toliau bus tarsi benamis - glausis kur papuolė? – paklausiau žygio vadovo.

– Sunku dabar spręsti. Tikiuosi, kad laimės sveikas protas ir kurioje nors Lietuvos bažnyčioje jis bus priglaustas. Kelionė planuojama baigti po dviejų savaičių. Švč. Jėzaus Širdies iškilmes švęsime Panevėžio Katedroje, o Šv. Jono Krikštytojo dieną lankysimės Kauno Arkikatedroje Bazilikoje, Pivašiūnuose – per Šv. Petro ir Povilo šventę. Kelionės ilgis – apie 900 kilometrų. Svarbiausia, ne mes nešame kryžių, o kryžius mus neša ir veda. Jame – visa jėga ir išganymas. Kelionę baigsime liepos 3 dieną Vilniuje, Bernardinų vienuolyno bažnyčios kluatre, prie šventųjų laiptų. Visus kviečiame aktyviai prisijungti prie maldos kelionės. Informacija teikiama telefonais 8- 46 259397, 481713. Kelionės metu mobiliuoju telefonu galima skambinti 8-688 80210.

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Autoriaus nuotraukos

© 2004 "XXI amžius"