Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Katalikų
    bendruomenėse
Darbai
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežius ragino Šveicarijos jaunimą
įprasminti save

Mindaugas BUIKA

Popiežius per susitikimą su katalikišku jaunimu

Nors būdamas senyvo amžiaus ir fiziškai ribojamas ligotumo, popiežius Jonas Paulius II visgi patvirtino, jog sėkmingai gali tęsti įžymiąją dabartinio pontifikato užsienio kelionių pastoraciją. Per birželio 9 dienos bendrąją audienciją vertindamas prieš kelias dienas įvykusį naują savo apsilankymą Šveicarijoje, jis pagrįstai reiškė viltį, kad apaštalinis vizitas paskatino atnaujinti santykius tarp tenykštės Bažnyčios ir jaunimo, stiprinti bažnytinę vienybę ir toliau vystyti ekumeninį dialogą.

Lietuvių ištikimybės ženklai

Birželio 13 dieną Bostono apylinkių lietuviai paminėjo tragiškuosius birželio įvykius bei parodė ištikimybę savo lietuviškai šv.Petro parapijai, protestuodami prieš arkivyskupo sprendimą uždaryti jų bažnyčią.

Birželio 13 dieną Bostono apylinkių lietuviai paminėjo tragiškuosius birželio įvykius bei parodė ištikimybę savo lietuviškai šv.Petro parapijai. Susirinko pilna bažnyčia vietos ir naujai atvykusių lietuvių. Galėjome pasidžiaugti ir dideliu būriu vaikų iš lituanistinės mokyklos. Renginiui puošnumo suteikė skautai ir kitų organizacijų nariai, į renginį atėję su vėliavomis, uniformomis ir tautiniais drabužiais.

Pasimetusi Europa

Petras KATINAS

Europos Komisijos pirmininko Romano Prodžio kadencija baigiasi

Vakar Briuselyje prasidėjo Europos Sąjungos viršūnių susitikimas. Jame turėtų būti baigtos derybos dėl ES Konstitucijos projekto. Be abejo, bus svarstomi ir kiti klausimai. Pirmiausia įvykusių rinkimų į Europarlamentą rezultatai, ES santykiai su Jungtinėmis Valstijomis, kova su terorizmu. Aišku, nebus apeitas ir naujojo Europos Komisijos pirmininko kandidatūros klausimas. Mat šį rudenį baigiasi dabartinio EK vadovo Romano Prodžio įgaliojimai. Dėl jo įpėdinio Briuselyje jau seniai vyksta aršios diskusijos, o daugeliui politikų Europarlamento rinkimai sujaukė visu planus.

Juk iš esmės ir senosiose, ir naujosiose ES valstybėse dauguma rinkėjų išreiškė faktišką nepasitikėjimą valdančiosioms partijoms. Taip atsitiko Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, iš dalies Italijoje, taip pat naujosiose ES narėse Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje. Kaip ir Lietuvoje, kur daugiausia balsų gavo gana neaiški V.Uspaskich grupuotė.

Prisiminta Pirčiupių tragedija

Kun. Antanas Dilys pašventinto 41-ąjį kryžių Pirčiupių aukoms atminti

Birželio 3-iąją paminėta liūdna data – didelės mažo Dzūkijos kaimo tragedijos 60-osios metinės.

Renginys prasidėjo šv. Mišiomis Valkininkų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje. Pirčiupių tragedijos minėjime dalyvavo ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas, Vokietijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Aleksanderis von Romas, poetas Justinas Marcinkevičius, profesorius skulptorius Gediminas Jokūbonis, Seimo nariai, Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas, kiti garbūs svečiai ir, žinoma, pirčiupiečiai.

Neužmiršti Gedulo
ir išsaugoti Viltį

Gedulo ir vilties dienos minėjime. Kairėje - prezidentas Valdas Adamkus Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka

Kasmet vis mažėjantis buvusių tremtinių ir politinių kalinių būrys Gedulo ir vilties dieną Vilniuje susirinko prie paminklo politiniams kaliniams ir tremtiniams Lukiškių aikštėje, prie buvusių KGB rūmų, pagerbti okupacijos aukų atminimą.

“Gedulas ir Viltis, jie visada kartu. Jie visada bus kartu. Užmiršti nevalia. Tik neužmiršę Gedulo, išsaugosime Viltį. Viltį, kad tai niekada nepasikartos. Vadinasi, ir Viltį, kad gyvensime vis geriau”, - sakė laikinai einantis Prezidento pareigas Artūras Paulauskas, kreipdamasis į žilagalvius, atėjusius susikaupti, nepamiršti, susitikti su bendražygiais ir savo jaunyste.

Kryžiaus žygis per Lietuvą

Tikintieji Šiluvos Bazilikoje liečia kryžių, kuris pernai buvo nuneštas į Vatikaną

Prieš dvi savaites, po šv. Mišių Klaipėdos Šv.Kazimiero bažnyčioje, Lietuvos vyskupų palaimintas, pradėjo savo kelionę piligrimų žygis Lietuvos globėjo Kazimiero jubiliejinių metų proga nešant kryžių pėsčiomis iš Klaipėdos į Vilnių. Tai maldos ir atgailos kelionė, aplankant septynių Kalvarijų kryžiaus kelius, permaldavimo ir atsiteisimo Dievui intencija už mūsų nuodėmes, už taiką ir ramybę Lietuvoje. Mūsų viltis - Jėzus Kristus, skelbia šio žygis devizas.

Devintinių iškilmės

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius prie paskutinio sustojimo, parengto Vilniaus gatvėje, prie arkivyskupijos Jaunimo centro Zenono ŠIAUČIULIO nuotrauka

Kaunas. Mieste ir šiais metais buvo tęsiama Lietuvos II Eucharistinio kongreso metu atgaivinta tradicija – švenčiant Dievo Kūno ir Kraujo liturginę iškilmę surengta eucharistinė procesija miesto gatvėmis, taip siekiant pagarbinti Švenčiausiajame Sakramente su mumis pasilikusįjį Išganytoją Jėzų. Birželio 13 dienos rytą iškilmės prasidėjo prie Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios, liturgijai vadovavo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius bei dvi dešimtys kunigų. Čia pat – ant Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios laiptų – šio rektorato tikinčiųjų buvo parengtas ir pirmasis altorėlis Viešpačiui Švč. Sakramente pagarbinti. Evangelijos pagal Matą ištrauką giedodamas skelbė bei trumpą homiliją pasakė kun. Artūras Kazlauskas.

Kas slepiasi
po „gintarinės ledi“ sijonu?

Petras KATINAS

Rusijos Dūmos deputatas, buvęs premjeras Jevgenijus Primakovas bučiuoja ranką Kazimirai Prunskienei. Šios nuotraukos kandidatė į Lietuvos Prezidentes dabar jau norėtų atsižadėti Gedimino Žilinsko (ELTA) nuotrauka

Netgi vadinamuosius kairiuosius tradiciškai palaikantys politikos apžvalgininkai ir ekspertai pripažįsta, kad Lietuvos laukia sunkūs išbandymai. Ir ne tik per netrukus įvyksiantį Prezidento rinkimų antrąjį ratą. Svarbiausia – būsimieji Seimo rinkimai. Tada ir paaiškės, kas laimėjo tą mūšį – vakarietiškos ar prorusiškos jėgos. Net nereikia aiškinti, kad K.Prunskienės sėkmę lėmė pirmiausia ne tik balsai pilietiškumą galutinai praradusių piliečių, naivuolių, tikinčių pasakaitėmis apie sotų ir nerūpestingą gyvenimą nieko nedirbant. Aišku, jų indėlis į tą „Šatrijos“ kvapu atsiduodančios ponios taupyklę buvo nemažas. Tarp jų ir tų, kurie, niekuo netikėdami, laiko ją naująja „išganytoja“, pakeisiančia nieko nedavusį jiems ir net nesirengusį duoti per didelius vargus nušalintąjį R.Paksą. Nušalinti tai nušalino, bet jo elektoratas, paties R.Pakso paskatintas, atidavė savo balsus būsimajai įpėdinei. Taigi nurašyti paksizmo pasekmes dar anksti.

Rinkimai Lietuvoje:
išimtys tampa taisyklėmis

Dar prieš Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse vykusius Europarlamento rinkimus pasaulio įtakingi spaudos leidiniai paskelbė Baltijos kraštų neglostančią nuomonę apie būsimą negatyvią jų rinkimų įtaką Europai. JAV einantis leidinys „The Wall Street Journal” rašė, kad per Europarlamento rinkimus dalis Baltijos šalių rinkėjų „žvelgia atgal” ir mėgina į Europos širdį, net jos institucijas „importuoti kai kurias sovietinės praeities atgyvenas”. Mums, gyvenantiems vienoje tų Baltijos šalių ir kasdien susiduriantiems su neįtikėčiausiomis realijomis bei reiškiniais, kai su buvusiu totalitariniu režimu susijusios politinės jėgos demokratijos vardu nuolat spendžia įvairiausius spąstus tautiečiams, sukuria vis naujus išbandymus nepriklausomybei, beveik atvirai apvagia Lietuvos piliečius, suversdamos kaltę nepriklausomybę įtvirtinantiems žmonėms, tas nėra naujiena.