Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Katalikų
    bendruomenėse
Darbai
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Popiežius ragino Šveicarijos
jaunimą įprasminti save

Mindaugas BUIKA

Popiežius per susitikimą su katalikišku jaunimu

Popiežius Jonas Paulius II paragino Šveicarijos katalikus būti vieningus ir įveikti egoizmą. Į šv. Mišias susirinko 70 tūkst. žmonių

Popiežius Jonas Paulius II ir Šveicarijos Konfederacijos prezidentas Jozefas Deisas (dešinėje)

Šveicarijos jaunimas laukia Šventojo Tėvo

Laukiant Šventojo Tėvo, ant pakylos pasirodė įvairaus žanro atlikėjai

Šveicarijos konfederacijos prezidentas Jozefas Deisas sutiko popiežių Joną Paulių II

Į popiežiaus Jono Pauliaus II aukotas šv. Mišias Almendo poilsiavietėje susirinko rekordinė 70 tūkst. tikinčiųjų minia

Į popiežiaus Jono Pauliaus II aukotas šv. Mišias Almendo poilsiavietėje susirinko rekordinė 70 tūkst. tikinčiųjų minia

Jaunuoliai atneša atnašas šv. Mišių aukai

Šventasis Tėvas padėkojo jau penkis šimtmečius Šventąjį Sostą saugančiai Šveicarų gvardijai Berne rise-up.ch ir EPA-ELTA nuotraukos

Nors būdamas senyvo amžiaus ir fiziškai ribojamas ligotumo, popiežius Jonas Paulius II visgi patvirtino, jog sėkmingai gali tęsti įžymiąją dabartinio pontifikato užsienio kelionių pastoraciją. Per birželio 9 dienos bendrąją audienciją vertindamas prieš kelias dienas įvykusį naują savo apsilankymą Šveicarijoje, jis pagrįstai reiškė viltį, kad apaštalinis vizitas paskatino atnaujinti santykius tarp tenykštės Bažnyčios ir jaunimo, stiprinti bažnytinę vienybę ir toliau vystyti ekumeninį dialogą.

Šventasis Tėvas priminė, kad pagrindinis kelionės motyvas buvo dalyvavimas jaunųjų šveicarų katalikų pirmajame nacionaliniame susitikime, kurio evangelinis devizas „Kelkis“ (Lk 7, 14) kreipė žvilgsnį į sielų žadinimą. „Dėkoju Viešpačiui, kad su jaunimu vėl galėjau patirti ypatingo dvasinio pakilimo momentą ir pasiūlyti naujosioms šveicarų kartoms žinią, kurią norėčiau perduoti visiems Europos ir pasaulio jauniems žmonėms, - kalbėjo Popiežius į Romos Šv. Petro aikštę susirinkusiems maldininkams. – Ši žinia susideda iš trijų žodžių: „Kelkis!“, „Klausykis!“, „Sek Jį“. Šiuos žodžius kiekvienam mūsų laikų jaunuoliui ir jaunuolei nuolat kartoja pats Kristus, prisikėlęs ir gyvas. Būtent Jis kviečia trečiojo tūkstantmečio jaunus žmones „keltis“, tai yra suteikti tikrą prasmę savo gyvenimui“.

Pagarba Šveicarijos kalbinei
ir kultūrinei įvairovei

Birželio pradžioje Šveicarijoje lankęsis Popiežius priminė, kad Švenčiausiosios Trejybės iškilmės šv. Mišias netoli šios šalies sostinės Berno jis aukojo su šalies vyskupais bei kunigais ir pagal dalyvavusių tikinčiųjų skaičių – 70 tūkstančių – tai tapo visų laikų didžiausiu Šveicarijos religiniu įvykiu. „Remdamasis šiuo fundamentaliu krikščioniško tikėjimo slėpiniu (Švč. Trejybe), aš vėl raginu siekti krikščionių vienybės ir pirmiausia kviečiu pačius katalikus būti vieningus tarpusavyje, padarant Bažnyčią „bendrystės namais ir mokykla“, - kalbėjo Jonas Paulius II. – Iš tikrųjų kiekvienas savyje turi atspaudą vieno ir triasmenio Dievo ir tik Jame randa ramybę“.

Birželio 5-osios, šeštadienio, rytą į Šveicarijos karinės bazės Pajerne oro uostą atvykusį popiežių Joną Paulių II drauge su šalies Bažnyčios hierarchais ir vyriausybės nariais pasitikęs Šveicarijos Konfederacijos prezidentas Jozefas Deisas sveikinimo kalboje priminė, kad šveicarus ir dabartinį Popiežių sieja ne tik gvardiečių tarnyba, bet ir tas faktas, kad jo rūmų teologas taip pat yra šveicaras - tai kardinolas Žoržas Mari Kotjė. Savo neutralumu bei tarpininkavimu sprendžiant tarptautinius konfliktus išgarsėjusios Šveicarijos ir Vatikano „santykiai taip pat yra paženklinti aktyvia politika, kuria abi pusės tarnauja taikos reikalui“, sakė J.Deisas. Pagarba tarptautinei teisei, įstatymų taikymo pirmumas, o ne jėgos naudojimas, žmogaus teisių gynimas, humanitarinės paramos iniciatyvos, pagarba etikai ir moralei politiniuose veiksmuose - tokie yra sąlyčio taškai, kurie vienija Šventąjį Sostą ir Šveicariją tarptautiniu lygmeniu.

Pastebėdamas, jog dalis šveicarų katalikų yra gana liberalių nuostatų ir bendruomenėje vyksta aktyvūs debatai dėl Popiežiaus mokymo nuostatų, - žymiausias šių dienų „Bažnyčios disidentas“ teologas Hansas Kuingas yra šveicaras, - prezidentas nurodė, jog tai yra visai normalu tokioje šalyje kaip Šveicarija, kuri žinoma savo demokratiškumu ir kultūrine įvairove. Tačiau išliko nepaliesta pagarba Šventajam Tėvui už jo „nepaliaujamas pastangas dėl taikos ir teisingumo bei vertybių įtvirtinimo, kurios turi didelę reikšmę visiems Šveicarijos gyventojams“.

Atsakydamas į J.Deiso sveikinimą, popiežius Jonas Paulius II savo pasisakyme taip pat pripažino Šveicarijos kalbinę ir kultūrinę įvairovę, kur vyrauja vokiečiai (apie du trečdalius gyventojų), bet taip pat yra gausios prancūzų ir italų nacionalinės mažumos. Be to, Šveicarija yra šalis su didžiausia Vakarų Europoje migrantų dalimi tarp vietinių gyventojų (daugiau kaip 20 proc. yra svetimšaliai). Šventasis Tėvas išreiškė pagarbą kitų krikščioniškų konfesijų tikintiesiems, nes katalikai sudaro apie 45 proc. šveicarų ir ši šalis tradiciškai laikoma viena iš reformacijos židinių (35 proc. šveicarų yra protestantai).

Pažymėjęs, jog naujam apaštaliniam vizitui jį paskatino „pareiga skelbti Evangeliją trečiojo tūkstantmečio žmonėms, ypač jaunosioms kartoms“ žengiant pasaulio keliais, Šventasis Tėvas sakė, kad nori belsti į kiekvieno šveicaro širdį tardamas: „Kristus yra žmonių Išganytojas! Kas Jį tiki ir Jį seka, prisideda prie meilės ir taikos visuomenės kūrimo“.

Nepasiduoti konsumistinės visuomenės miražams

Šveicarijos katalikiškojo jaunimo nacionalinis susitikimas vyko Berno ledo rūmuose „Bern Arena“, kuriuose telpa šešiolika tūkstančių žmonių. Rūmai šį kartą buvo perpildyti. Laukiant Šventojo Tėvo, ant pakylos pasirodė įvairaus žanro muzikos – nuo folkloro iki šiuolaikinio roko – atlikėjai, pantomimos ir šokių grupės. Koncertą papildė sveikinimo kalbos, meditacijos ir liudijimai, sutelkti į pagrindinę susitikimo temą – „Kelkis!“ Jauni žmonės taip pat galėjo aplankyti specialias ekspozicijas, atlikti išpažintį, dalyvauti diskusijose, o veikusioje „Vyskupų kavinėje“ draugiškai pabendrauti su Bažnyčios hierarchais, užduoti jiems rūpimus klausimus. Berno susitikimą tikrai buvo galima vadinti ir tarptautiniu, nes, be įvairių etninių pačių šveicarų grupių, taip pat buvo gausių svečių iš Lenkijos, Kroatijos, Austrijos, Ispanijos ir kitų šalių.

Į rūmus pavakare atvykusį popiežių Joną Paulių II jaunuoliai pasitiko tokiomis triukšmingomis ovacijomis, užtrukusiomis keliolika minučių, jog, anot vieno žurnalisto, atrodė tarsi Šveicarijos ledo ritulio rinktinė būtų laimėjusi Olimpinių žaidynių finalą. „Labai dėkojame, Šventasis Tėve, kad jūs pas mus atvykote, - šiltoje sveikinimo kalboje sakė Šveicarijos vyskupų konferencijos pirmininkas Kuro vyskupas Amadė Grabas. – Jėzus kalbėjo Petrui: „Stiprink brolius“ (Lk 22, 32). Jūs, kaip Petro įpėdinis ir tautų apaštalo Pauliaus sekėjas, nepaisote jokių sunkumų ir vargų, kad visiems pasaulyje įkvėptumėte tikėjimo ir vilties. Už tai mes sakome: labai ačiū“.

Priminęs, kaip Joną Paulių II „pažįsta, juo žavisi ir jį myli“ viso pasaulio jaunimas, Popiežių, kuris skelbia taiką, moko pagarbos žmogaus orumui, ragina ginti žmogaus teises, vyskupas A.Grabas prašė padėti ugdyti šveicarų jaunus žmones, kurie „su Dievo pagalba kurtų gyvybės ir meilės civilizaciją“. Tai ypač svarbu dabartinėje visuomenėje, kur nuolat juntama terorizmo grėsmė, iškyla naujos vergystės bruožų, „pinigų diktatūra, šovinizmas“. Popiežiaus pamokymų laukia jaunos šeimos, kurios vis dažniau patiria krizę, taip pat daug pažeminimo sulaukiantys migrantai ir kiti atstumtieji. „Jūsų apsilankymas, Šventasis Tėve, kreipia mūsų žvilgsnius į Jėzų Kristų. Su jumis mes norime Jame atverti duris…“ – užtikrino Šveicarijos episkopato vadovas.

Savo kalboje popiežius Jonas Paulius II, atkreipęs dėmesį į susitikimo devizą „Kelkis! (Evangelijoje pagal Luką Jėzaus ištartą žodį jaunuoliui Najine), sakė, jog dabartinė jaunimo situacija yra panaši. Dabar jauni žmonės taip pat gali save laikyti dalimi tos liūdnos procesijos Najine, ypač jeigu jie pasiduoda „konsumistinės visuomenės miražų vilionėms“, jeigu nusisuka nuo tikrosios tiesos dėl malonumų, jeigu užsisklendžia abejingumo ir paviršutiniškumo kiaute, „jeigu blogio ir kančios akivaizdoje pradeda abejoti Dievo buvimu ir Jo meile kiekvienam asmeniui…“ Būtent tokiais sunkaus išbandymo momentais Kristus prieina prie kiekvieno iš mūsų, tada žadina, kaip Najino jaunuolį, sakydamas: „Kelkis!“ – ir kviečia sekti Jį kartu su kitais mokiniais.

„Krikščionybė nėra nei įprastas kultūros ar ideologijos vadovėlis, nei vien tik vertybių ar kilnių principų sistema, - aiškino Jonas Paulius II. – Krikščionybė yra asmuo, buvimas, veidas Jėzaus, kuris suteikia prasmę ir pilnatvę žmogaus gyvenimui“. Todėl jis vėl ragino jaunus žmones nevengti susitikimo su Jėzumi skaitant Šventąjį Raštą, asmeninėje ir bendruomeninėje maldoje, aktyviame dalyvavime Eucharistijoje, priimant iš jam atstovaujančio kunigo Susitaikinimo sakramentą, dirbant katalikiškose organizacijose, padedant vargstančiam artimui.

Įspūdingas buvo 84 metų Šventojo Tėvo asmeninės patirties liudijimas, kai jis prisiminė savo jaunystės išgyvenimus ir prasmės paieškas. „Aš mėgau sportuoti, slidinėti, skaityti poeziją. Aš mokiausi ir dirbau. Aš turėjau vilčių ir nerimo. Tais, dabar jau praeityje likusiais metais, tuo laiku, kai mano gimtinė buvo nukentėjusi nuo karo ir vėliau nuo totalitarinio režimo, aš ieškojau savo gyvenimo prasmės. Ir radau ją – tai Viešpaties Jėzaus sekimas“. Taip pat ir kiti vaikinai bei merginos, Popiežiaus nuomone, turi nuolat klausti savęs, kaip įprasminti savo gyvenimą darant pasaulį geresnį, įtvirtinant teisingumą ir taiką.

Kitas Jono Pauliaus II raginimas – tai „įsiklausyti į Viešpaties balsą“, kuris kalba per kasdienius rūpesčius, džiaugsmus ir kentėjimus, artimus žmones, „sąžinės balsą“. Šiuo aidžiu klausymu galima atrasti savo tikrąjį pašaukimą šeimai, „pagrįstai santuoka, kaip vyro ir moters meilės ryšiu“, arba dvasiniam kunigystės bei vienuolystės pašaukimui, „atiduodant savo gyvenimą nepadalyta širdimi Kristui ir Bažnyčiai“. Vėl Šventasis Tėvas paliudijo, jog po beveik 60 metų kunigystės jis gali patvirtinti, kad yra laimingas, nes sugebėjo „atiduoti visą save Dievo karalystės reikalui“.

Pagaliau trečiasis Šventojo Tėvo padrąsinimas jauniesiems žmonėms yra aktyvumas kuriant naująją civilizaciją. „Bažnyčiai reikia jūsų energijos, jūsų entuziazmo, jūsų jaunatviškų idealų, kad Evangelija persunktų visuomenės audinį ir formuotų realaus teisingumo civilizaciją, kuri būtų laisva nuo diskriminacijos“, -sakė Popiežius, kviesdamas jaunimą laikyti Kristaus kryžių savo rankose ir Gyvybės žodį savo lūpose.

Katalikų vienybė stiprina ir ekumenizmą

Kaip minėta, į popiežiaus Jono Pauliaus II kitą dieną aukotas Švč. Trejybės iškilmės šv. Mišias Almendo poilsiavietėje netoli Berno susirinko Šveicarijai rekordinė 70 tūkst. tikinčiųjų minia. (Prieš dvidešimt metų, 1984-aisiais, jam pirmą kartą lankantis Šveicarijoje, pagrindinėse pamaldose Sione dalyvavo 45 tūkst. katalikų.) Kartu su Šventuoju Tėvu koncelebravo visi šveicarų kardinolai ir vyskupai, taip pat daug Bažnyčios hierarchų, atvykusių iš Vatikano ir kaimyninių šalių.

Savo homilijoje Popiežius sakė, kad Švenčiausiosios Trejybės slėpinio kasmetinis šventimas kartu yra aiškus raginimas krikščionims siekti vienybės. Tai liečia visus, – tikinčiuosius ir jų ganytojus, – kurie turi geriau suvokti šią savo atsakomybę Bažnyčiai, Kristaus sužadėtinei. „Trys lygūs ir skirtingi Asmenys – Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia – yra vienas Dievas. Jų skirtumas nedalija dieviškosios prigimties vienybės, - aiškino Jonas Paulius II. – Šią giliausią bendrystę Kristus mums, savo mokiniams, duoda pavyzdžiu: „Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs“ (Jn 17, 21). Šie Kristaus žodžiai yra tiesioginis kvietimas krikščionims siekti visiškos visų tikinčiųjų vienybės, nepaisant iškylančių sunkumų ekumenizmo kelyje.

„Tačiau taip pat yra tiesa, kad reikšmingas įnašas ekumeniniam reikalui kyla iš katalikų įsipareigojimo jiems patiems gyventi vieningai“, - priminė Šventasis Tėvas. O tai reiškia, kad „dvasinė bendrystė“ turi prasidėti nuo parapijų, katalikiškų organizacijų ir sąjūdžių bei kitų krikščioniško sambūrio vietų. Vietinės Bažnyčios vienybė klesti ten, kur gebama apsivalyti nuo egoizmo „nuodų“, kurie gimdo pavydą, nepasitikėjimą, išskirtinumo aistrą ir įvairias „žalingas opozicijas“. Šių pasidalijimo pavojų akivaizdoje savaime kyla noras melstis Šventajai Dvasiai, kurią Kristus pažadėjo atsiųsti: „Kai ateis toji Tiesos Dvasia, jus ji ves į tiesos pilnatvę“ (Jn 16, 13).

O į klausimą „Kas yra tiesa?“, tokį aktualų prasidėjusio trečiojo tūkstantmečio žmonėms, atsako pats Jėzus: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“ (Jn 14, 6). „Tiesa yra Jėzus Kristus, atėjęs į pasaulį, kad apreikštų save ir padovanotų Tėvo meilę, - kalbėjo Popiežius. – Mes esame pakviesti liudyti šią tiesą žodžiu, bet pirmiausia savo gyvenimu!“. Taigi Bažnyčia yra „misija“, tad jai ir šiandien reikia „pranašų“, kurie gebėtų iš naujo pažadinti bendruomenių tikėjimą į Žodį, atskleidžiantį Dievo gailestingumą. „Atėjo laikas rengti jaunas apaštalų kartas, kurios be baimės skelbtų Evangeliją, - sakė Šventasis Tėvas. – Kiekvienam krikštytam asmeniui yra būtina pereiti nuo paprotinio prie brandaus tikėjimo, kuris būtų išreiškiamas drąsiais, įtikinamais ir aiškiais asmeniniais pasirinkimais“.

Baigdamas šv. Mišias ir prieš kalbėdamas su tikinčiaisiais šventadienio „Viešpaties angelas“ maldą, Popiežius savo trumpoje kalboje sakė patikintis mylimą šveicarų tautą Dievo Motinos globai. „Tegu Švč. Mergelė Marija sergi šeimas, saugo sutuoktinių meilę ir palaiko jų, kaip tėvų, misiją! Tegu ji paguodžia senuosius ir padeda jiems duoti brangų įnašą visuomenei! Tegul ji žadina jaunų žmonių jautrumą vertybėms ir troškimą jas įgyvendinti“. Šventasis Tėvas taip pat meldė Dievo Motinos globos visai nacionalinei bendruomenei, kad ji vieningai kurtų šalies gerovę ir taiką bei solidariai įveiktų pasitaikančius sunkumus.

Prieš sugrįždamas į Romą, popiežius Jonas Paulius II pasimatė su Šventajam Sostui tarnavusių Buvusių šveicarų gvardiečių asociacijos nariais, kurie į susitikimą atvyko kartu su savo šeimų nariais. Šiame susitikime popiežius Jonas Paulius II dar kartą padėkojo jau penkis šimtmečius Šventąjį Sostą saugančiai Šveicarų gvardijai už „išskirtinę tarnystę“, liudijančią tiek šveicarų katalikų bendruomenės artumą Petro įpėdiniui, tiek ir krašto jaunimo ištikimybę savo tikėjimui ir Bažnyčiai nuolat besikeičiančiame pasaulyje.

© 2004 "XXI amžius"