Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Katalikų
    bendruomenėse
Darbai
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Kas slepiasi
po „gintarinės ledi“ sijonu?

Petras KATINAS

Rusijos Dūmos deputatas, buvęs premjeras Jevgenijus Primakovas bučiuoja ranką Kazimirai Prunskienei. Šios nuotraukos kandidatė į Lietuvos Prezidentes dabar jau norėtų atsižadėti Gedimino Žilinsko (ELTA) nuotrauka

Netgi vadinamuosius kairiuosius tradiciškai palaikantys politikos apžvalgininkai ir ekspertai pripažįsta, kad Lietuvos laukia sunkūs išbandymai. Ir ne tik per netrukus įvyksiantį Prezidento rinkimų antrąjį ratą. Svarbiausia – būsimieji Seimo rinkimai. Tada ir paaiškės, kas laimėjo tą mūšį – vakarietiškos ar prorusiškos jėgos. Net nereikia aiškinti, kad K.Prunskienės sėkmę lėmė pirmiausia ne tik balsai pilietiškumą galutinai praradusių piliečių, naivuolių, tikinčių pasakaitėmis apie sotų ir nerūpestingą gyvenimą nieko nedirbant. Aišku, jų indėlis į tą „Šatrijos“ kvapu atsiduodančios ponios taupyklę buvo nemažas. Tarp jų ir tų, kurie, niekuo netikėdami, laiko ją naująja „išganytoja“, pakeisiančia nieko nedavusį jiems ir net nesirengusį duoti per didelius vargus nušalintąjį R.Paksą. Nušalinti tai nušalino, bet jo elektoratas, paties R.Pakso paskatintas, atidavė savo balsus būsimajai įpėdinei. Taigi nurašyti paksizmo pasekmes dar anksti.

Dabar net valdančiosios partijos vadovai ėmė ieškoti atpirkimo ožių, kas gi kaltas, kad jos kandidatas tegavo tik apie 12 proc. balsų, o rinkimuose į Europarlamentą – daugiau kaip perpus mažiau balsų nei V.Uspaskich vos prieš pusę metų sukurtas grobį pajutusių vanagų spiečius, pavadintas Darbo partija. Pasirodo, kalčiausi yra tie, kurie aktyviai dalyvavo išverčiant iš balno Konstituciją paniekinusį R.Paksą. Juk tas pažeidėjas buvo gana savas žmogus, o štai visokie sakalai ir sabatauskai ir sugriovė atėjusios valdyti amžinai partijos reitingą. O juk apkaltos proceso metu ištikimiausi partijos sūnūs V.Einoris, B.Bradauskas, M.Pronckus, A.Macaitis, pagaliau ir vienas iš Seimo pirmininko pavaduotojų V.Andriukaitis įspėjo nepulti Konstituciją ir priesaiką pažeidusio Maskvos draugo. V.Andriukaitis netgi lažinosi su vienu žinomu žurnalistu iš savo buto, kad R.Paksas galės dalyvauti Prezidento rinkimuose. Na, o tokios smulkmenos kaip įstatymų paniekinimas ar Konstitucinio Teismo sprendimas – nevertos dėmesio. Kada gi jų kas laikėsi, jeigu tai nenaudinga partijai? Taigi, kaip teisingai pastebėjo vienas Rusijos internetinis laikraštis „gazeta. ru“, R.Paksas niekur nedingo, o tik „pasislėpė po K.Prunskienės sijonu“. Su tuo galima sutikti tiktai iš dalies. Kur kas svarbesnis dalykas, po kokia skraiste slepiasi pati ponia Kazimira. Tai daugeliui aišku jau prieš rinkimus. Tačiau viskas atsiskleidė jau kitos dienos vakarą, kai TV-4 televizijoje, labiausiai veliančioje žmonių protus, komjaunuoliška energija nuolat trykštančios R.Grinevičiūtės laidoje pasirodė rinkimų nugalėtojai V.Uspaskich ir K.Prunskienė (kodėl ne V.Adamkus?). Buvo gaila ir graudu žiūrėti, kaip išmintingiausia ekonomiste save skelbianti K.Prunskienė vergiškai linkčiojo palydėdama kiekvieną suvirintojo iš Archangelsko žodį. Na, o šis išdidžiai pareiškė, jog esąs absoliučiai tikras, kad antrąjį rinkimų ratą laimės tas, kurį parems šis rusų oligarchas. „Tuo esu įsitikinęs 99,99 proc.“, – užtikrintai dėstė V.Uspaskich. Savo ruožtu K.Prunskienė pasidžiaugė, kad V.Uspaskich ir jos programos visiškai sutampa. Šitaip oligarchas aiškiai parodė, kad jis jau dėsto politinį pasjansą ir rengiasi tapti būsimuoju Lietuvos Premjeru. O tai visai realus dalykas. Todėl V.Uspaskich kur kas patogiau turėti savo kišenėje paklusnią marionetę. Abiejų šių promaskvietiškų veikėjų pažiūros absoliučiai sutampa. Ypač keliaklupsčiavimo Rusijai atžvilgiu. Juk abu kur kas labiau ir agresyviau nei socialdemokratai puola Tėvynės sąjungą, kaip bene vienintelę atsvarą naujajam Maskvos atėjimui. Tą pažymėjo Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus vedėjas Česlovas Laurinavičius, priminęs, jog antrajame Prezidento rinkimų rate bus atsakoma į principinį klausimą – ne tik apie tai, koks bus Lietuvos Prezidentas, bet ir apie tai, kokia bus Lietuva. Pasak Č.Laurinavičiaus, V.Adamkus atstovauja tam, kas buvo sukurta per keturiolika nepriklausomybės metų ir tuo laikotarpiu pasiektai Lietuvos geopolitinei orientacijai. O K.Prunskienė atstovauja šiuo istorijos etapu nepatenkintiems žmonėms. Vyksta principinis susirėmimas, per kurį kyla klausimas dėl Lietuvos ateities. Ir tai ne tik Lietuvos istoriko vertinimas. Lenkijos naujienų agentūros PAP apžvalgininko nuomone, K.Prunskienė tėra „tik labiau civilizuota R.Pakso versija“. Ir ne tik R.Pakso, bet ir visų tų, kuriems Lietuvos nepriklausomybė visiškai nereikalinga.

Kad ir kaip žiūrėtum, tačiau, anot žinomų televizijos humoristų, „vaizdelis nekoks“. Ir ne tik vaizdelis. Nes, kaip pažymėjo ne vienas politologas, prorusiška K.Prunskienės retorika, prisidengiant ekonominiais dalykais, tėra tik lėtas, bet pakankamas stūmimas Maskvos glėbin. Tuo labiau kad Rusijai nebelieka nieko kita, kaip visomis įmanomomis priemonėmis spausti artimiausius kaimynus. Tą pirmiausia rodo agresyvi Rusijos politika Gruzijos ir Moldovos atžvilgiu, jau nekalbant apie Latviją ir Lietuvą. Be to, po neseniai įvykusio Didžiojo aštuoneto viršūnių susitikimo netgi V.Putino bičiuliais save vadinantys Vokietijos ir Italijos vadovai G.Šrioderis, S.Berluskonis ir Prancūzijos prezidentas Ž.Širakas susimąstė, ar verta turėti reikalų su valstybe, kuri, V.Putinui vadovaujant, užgniaužė žodžio laisvę, vos ne į pogrindį nustūmė opoziciją. Taip pat koks gi čia Didysis aštuonetas, jeigu vieno jų – Rusijos bendras vidaus produktas vienam gyventojui yra tris kartus mažesnis negu Olandijos. Kremlius tai žino, todėl imasi įprastų metodų – atkurti savo įtaką ir galią pirmiausia buvusiuose imperijos pakraščiuose.

Buvęs kandidatas P.Auštrevičius sakė remiąs tą kandidatą, kuris yra už europietiškos gerovės valstybės kūrimą, šių vertybių išsaugojimą bei plėtojimą ateityje, taigi remsiąs V.Adamkų. Na, o valdančioji Socialdemokratų partija tai ketina padaryti tiktai likus porai trejetui dienų iki rinkimų. Vaizduoja neva „demokratiniu būdu“ laukianti savo partiečių atsiliepimų. Bet ir dabar galima neabejoti, kad balsavusieji už Č.Juršėną ir V.Blinkevičiūtę balsuos už K.Prunskienę. Jau nekalbant apie paksininkus, kurie dar anksčiau apsisprendė. „Lietuvos ryto“ dienraščio politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka prognozuoja, kad K.Prunskienei, pavykus dar labiau suagituoti Visagino, Vilniaus rajono ir kitų nelietuviškų pakraščių gyventojus, pergalė kone garantuota. To neslėpė ir pati kandidatė, pasidžiaugusi, kad Lietuvos lenkai ir rusai balsavo už ją. Tiesa, ne taip aktyviai, kaip norėjosi. Galima priminti, kad K.Prunskienės numylėtame rusiškame Visagine rinkimuose dalyvavo 25,43 proc., Trakų rajone – 31,39 proc., Vilniaus rajone – 32,25 proc. rinkėjų. Ir dauguma jų atidavė savo balsus už ją. Kaip ir už Darbo partijos kandidatus į Europos Parlamentą. Taigi belieka tiktai dar labiau pasistengti, ir nebalsavę šių rajonų žmonės ateis prie balsadėžių balsuoti už ponią Kazimirą. Na, o kartu ateis ir kiti apkvailinti rinkėjai, jau minėtų buvusių pretendentų simpatikai. O tokių posovietinėje Lietuvoje netrūksta. Norėtųsi patikėti, bet vargu ar galima sutikti su R.Valatkos samprotavimais, jog, kad ir kaip ten būtų, daugiau nebus tokio klaikaus atvejo, kaip per praėjusius rinkimus, kai buvo išrinktas jokios atsakomybės nejaučiantis ir neprognozuojamas R.Paksas. Tas pavojus, deja, niekur neišnyko. Tuo labiau kad variantas po Seimo rinkimų rugsėjo mėnesį gali pasikartoti dar pavojingesniu pavidalu – V.Uspaskich ir K.Prunskienės tandemu. Tiesa, R.Valatka priminė, kad teismas lyg ir nuėmė nuo K.Prunskienės labai jau nemalonią praeities „Šatrijos“ kuprą, tačiau pasaulio akivaizdoje būtų žymiai geriau, jeigu tos kupros išvis nebūtų. Bet kur dėtis, juk, anot žinomos patarlės, „kuprotą tiktai grabas ištaisys“. Tą rodo ir kaip reta atviri būsimosios vadovės pareiškimai dėl jos numatomos užsienio politikos. Po tokių kalbų niekam negali kilti abejonių, kad K.Prunskienė pasiryžusi radikaliai keisti Lietuvos užsienio politiką. Atrodo, nereikia aiškinti, kokia kryptimi būtų keičiama ta politika. Teisingiau kalbant, būtų visiškai jos atsisakyta, tik vykdomos Maskvos šeimininkų instrukcijos. Kam dar nešlubuoja atmintis, gali prisiminti atkurtosios Lietuvos nepriklausomybės pradžią, kai buvusios premjerės K.Prunskienės iniciatyva jedinstveninkai šturmavo Aukščiausiosios Tarybos rūmus. Pakako pasižiūrėti, kokie gi asmenys kėlė šampano taures K.Prunskienės rinkimų štabe sužinojus rinkimų rezultatus. Visų pirma tie buvę promaskvietiški jos Vyriausybės ministrai. Nežinia, kaip į tą kompaniją pakliuvo buvęs Seimo narys R.Smetona, netgi vadovavęs Tautininkų sąjungai. Bet žinant, kad šis iš akiračio ilgam pradingęs veikėjas, vis dar bandantis prisikelti, pagaliau atrado savo nišą, nes esą „gintarinė ledi“pažadėjusi jam šiltą vietelę S.Daukanto aikštės rūmuose, tuo nereikia stebėtis. Kokių dividendų tikisi kitas K.Prunskienės garbintojas K.Bobelis – sunku pasakyti. Tačiau juk abu garbintojai labai panašūs. Vienas sužlugdė tautininkus, kitas – krikščionis demokratus (o dabar pats buvo išmestas iš partijos). Tokius veikėjus pretendentė labai vertina. Deja, ne ji viena. Verčiantieji kailius politikai tampa paklausiausia preke. Todėl galima tik pagirti K.Prunskienę. Ji savo kailio nekeičia. Vargu ar ji jau bus visiškai pamiršusi prieš kurį laiką įkyriai pirštą „ekonominio savarankiškumo“ imperijos sudėtyje koncepciją.

© 2004 "XXI amžius"