| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Pasimetusi Europa Petras KATINAS
Vakar Briuselyje prasidėjo Europos Sąjungos viršūnių susitikimas. Jame turėtų būti baigtos derybos dėl ES Konstitucijos projekto. Be abejo, bus svarstomi ir kiti klausimai. Pirmiausia įvykusių rinkimų į Europarlamentą rezultatai, ES santykiai su Jungtinėmis Valstijomis, kova su terorizmu. Aišku, nebus apeitas ir naujojo Europos Komisijos pirmininko kandidatūros klausimas. Mat šį rudenį baigiasi dabartinio EK vadovo Romano Prodžio įgaliojimai. Dėl jo įpėdinio Briuselyje jau seniai vyksta aršios diskusijos, o daugeliui politikų Europarlamento rinkimai sujaukė visu planus. Juk iš esmės ir senosiose, ir naujosiose ES valstybėse dauguma rinkėjų išreiškė faktišką nepasitikėjimą valdančiosioms partijoms. Taip atsitiko Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, iš dalies Italijoje, taip pat naujosiose ES narėse Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje. Kaip ir Lietuvoje, kur daugiausia balsų gavo gana neaiški V.Uspaskich grupuotė. Dar visai neseniai realiausiu R.Prodžio įpėdiniu buvo skelbiamas Belgijos premjeras Gi Verhofstatas. Tačiau kai Belgijoje Europarlamento rinkimus laimėjo opozicija, jo kandidatūra gerokai susvyravo. Todėl pastarosiomis dienomis dažniausiai kalbama apie kadenciją baigiančio Europarlamento pirmininko Pato Kokso, Liuksemburgo premjero Žano Klodo Junkero ir dabartinio ES užsienio reikalų komisaro brito Kriso Pateno kandidatūras. Tiesa, buvo nuomonių, jog R.Prodis galėtų ir toliau vadovauti Europos Komisijai, tačiau jis pats to nenori, nes per 2006 metų gegužės mėnesį įvyksiančius visuotinius rinkimus siekia nurungti dabartinį premjerą Silvijų Berluskonį ir tapti Italijos premjeru. Jis tikriausiai vadovaus Italijos kairiojo centro koalicijai. R.Prodžio vadovavimas Europos Komisijai per jo penkerių metų kadenciją vertinamas gana palankiai, nors jam ir priekaištaujama dėl nepakankamo ryžtingumo. Šis postas bus dar svarbesnis ir reikšmingesnis, jeigu bus susitarta dėl būsimosios ES Konstitucijos. O joje numatyta suteikti Europos Komisijai kur kas daugiau politinių galių, negu ji turėjo iki šiol. Taigi ietys dėl naujojo Europos Komisijos pirmininko posto bus laužomos visai rimtai. Daugelis ES valstybių politikų neslepia, kad EK pirmininko poste norėtų matyti Didžiosios Britanijos konservatorių partijos veikėją, buvusį paskutinį Honkongo gubernatorių K. Pateną. Jo darbas būnant ES užsienio reikalų komisaru vertinamas ypač teigiamai. Tačiau šio politiko kandidatūrai stipriai priešinasi Paryžius. Nerasdamas kitų argumentų, Prancūzijos prezidentas Ž.Širakas kaltina K.Pateną nepakankamu prancūzų kalbos mokėjimu. Yra dar vienas svarbus dalykas ką pasirinks naujos sudėties Europarlamentas, liepos 20 dieną susirinksiąs į pirmąjį savo posėdį? Aišku, kad dešiniosios Europos liaudies partijos, nors ji 732 vietų Europarlamente turės daugiausia vietų 274, balsų gali nepakakti. Nes prognozuojama , kad socialistai, EP turintys 199 vietas, ketina kartu su žaliaisiais (42 vietos) ir liberalais (67 vietos) sudaryti koaliciją, kuri atsvertų dešiniųjų dominavimą. Todėl neišvengiamai abiem pusėms ir Liaudies partijai, ir socialistams teks ieškoti sąjungininkų kitose EP grupėse. Mat 7793 deputatai priklausys vadinamajai pilkajai zonai ir turės nepriklausomų deputatų statusą. Bet vis vien naujasis Europos Komisijos pirmininkas bus išrinktas. Kur kas svarbiau, kaip rašo įtakingas britų laikraštis The Sun, jog po EP rinkimų paaiškėjo, kad daugelis Europos žmonių nenori tapti dar didesniais europiečiais. Žmonės nenori euro, nenori Konstitucijos. Jie paprasčiausiai nori būti britais ir patys šeimininkauti savo darže. Tad ES politikų laukia nelengvas ir atkaklus darbas siekiant pakeisti Europos žmonių besikeičiančią mąstyseną ir skeptišką požiūrį į vieningą Europą.
© 2004 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |