Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Mums rašo
Atmintis
Nuomonės
Darbai
Lietuva
Rinka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Šeima turi ypatingą trauką

Bronius VERTELKA

Verslininkas Saulius Nemeikštis nemažai laiko skiria verslui ir savo šeimai

Šiaulietis verslininkas Saulius Nemeikštis su dviem bendramintėmis pirmasis nuėjo pėsčiomis nuo Šiaulių iki Šiluvos. Kelią iki stebuklingosios vietos jie įveikė per dvi dienas. Manoma, kad maldininkų žygiai šiuo maršrutu prieš Šilinės atlaidus taps tradiciniai.

Mintis atėjo bendraujant su vyskupu

Pernai Saulius turėjo progą aplankyti Prancūziją, kur nuvyko kartu su 25 lietuvių grupe. Kiekvienais metais ten rengiamas 120 kilometrų piligriminis žygis pėsčiomis. Jis prasideda nuo Paryžiaus centrinės katedros ir baigiasi Šatro miestu. Tokiame žygyje pernai dalyvavo apie penkiolika tūkstančių tikinčiųjų iš daugelio pasaulio šalių.

Grįžus namo atsitiko taip, kad S. Nemeikščiui pasitaikė proga pabendrauti su vyskupu Eugenijumi Bartuliu. Besikalbant verslininkui atėjo į galvą mintis: kodėl patiems nesurengus panašaus žygio? Vyskupas tokiam Sauliaus ketinimui neprieštaravo.

Į bandomąjį žygį, norėdami sužinoti, per kiek laiko galima nueiti iš Šiaulių į Šiluvą, Saulius išsirengė kartu su savo bendramintėmis – vyskupijos darbuotoja Izolda ir raseiniške tikybos mokytoja Renata. Jų žygis pėsčiomis nuo Salduvės iki Šiluvos truko dvi dienas. Pirmąją dieną nuėjo pusę kelio – 38 kilometrus. Pakeliui užsuko į parapijų klebonijas, susitiko su jų kunigais, susipažino su bažnyčių architektūra.

Tuo pačiu maršrutu paskui ėjo ir apie 450 tikinčiųjų į Šilinių atlaidus Šiluvoje. Kartu su jais žingsniavo ir vyskupas E. Bartulis. Ateinančiųjų Šiluvoje laukė Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Apie šį neįprastą žygį nuo Šiaulių iki Šiluvos yra sukurtas dokumentinis videofilmas.

Į žygį ima sūnų

Tradicija tapo rengti žygį pėsčiomis Tėvo Benedikto Andriuškos pradinės mokyklos moksleiviams. Baigiantis mokslo metams, jie savo kelią pradeda Šiaulių Katedra ir baigia Kryžių kalnu. Į tokį žygį mielai įsitraukia ir S.Nemeikštis. Ir šiaip jis mėgsta paįvairinti savo gyvenimą kelionėmis. Šiauliečiui pavyko patekti į Motinos Teresės paskelbimo palaimintąja iškilmes Romoje. Trys dienos, prabėgusios Italijoje, leido jam geriau susipažinti su šia katalikiška šalimi. Verslininko artimiausia svajonė – nuvykti į Lurdą ir į Fatimą, kur buvo apsireiškusi Švenčiausioji Mergelė Marija. „Kelionės po šventas vietas verčia susimąstyti, sustoti ir savęs paklausti: kas tu esi šioje žemėje, ko esi vertas, ar kitiems padarei kažką gero?“ – kalbėjo S. Nemeikštis.

Šiaulietis jau turi ir žygių pėsčiomis bendrininką. Jo sūnus Justas pernai kartu su tėvu įveikė kelią nuo Kryžių kalno iki Šiluvos. Abu ir šiemet žada eiti tuo pačiu maršrutu.

Žmona yra ištikima draugė

Saulius ir Ligita susipažino mokydamiesi Kaune. Kartu jie studijavo anuomečiame politechnikos institute. Dabar Nemeikščiai augina dvylikos metų Justą, dešimties Jovitą ir trijų metukų Aušrinę – tai tėvų didžiausias turtas. Visa šeima mėgsta iškylauti prie ežerų. Išvyka su palapine į Trakų rajoną – geriausias jos poilsis. Ten – Ligitos gimtosios vietos.

Melstis šeima eina į Katedrą. Mažoji Aušrinė jau supranta, kada čia reikia atsiklaupti ar stotis. Vaikams susitikimas su Katedra – kaip seniai laukta šventė. Nemeikščiai nedemonstruoja savo katalikiškumo. Sauliui kartais gera pabūti Katedros kamputyje, kur būna lengva numalšinti savo dvasinį troškulį. Grįždama namo, šeima aplanko Sauliaus motiną. Jo vaikų senelė turi atskirą būstą mieste.

Saulius ir Ligita Nemeikščiai yra aktyvūs vyskupijos Šeimos centro veiklos dalyviai. Rengiantiems susituokti jaunuoliams jie kalba apie savo asmeninius išgyvenimus, pasakoja, kaip sugeba išsaugoti darnią šeimą. Pasikalbėti ateina iki dešimties žmonių. „Šeima yra praradusi savo vertę. Žinau vienos mokyklos klasę, kurioje tik 30 proc. vaikų turi abu tėvus. Tuokdamiesi jaunieji pasirašo bendro gyvenimo sutartį, tačiau ji dažnai sulaužoma“, – kalbėjo S. Nemeikštis.

Žmona Ligita, pagal išsilavinimą ekonomistė buhalterė, dabar daug laiko praleidžia kartu su jauniausia dukrele. Aušrinės mamai Dievas dovanojo gražų balsą. Ji dainuoja Ginkūnų moterų vokaliniame ansamblyje.

Verslui atiduoda didžiąją dienos dalį

Saulius – UAB „Stiklita“ Šiaulių filialo vadovas. Čia dirba kelios dešimtys žmonių. Įmonės centras yra Kaune ir jos generalinis direktorius – Sauliaus brolis Rimantas. Augant jiems tėvai suteikė didelį savarankiškumą. Nuo penktos klasės Saulius mokėsi Šiauliuose, nors jo tėvai gyveno Linkuvoje. Maždaug po metų klasės auklėtoja moksleiviui pasakė, jog ji norinti susipažinti su jo tėvais. Sužinojusi, jog Saulius Šiauliuose gyvena vienas, pedagogė labai nustebo. Tik po poros metų Sauliaus tėvai atvyko gyventi į Saulės miestą.

Sauliaus katalikišku auklėjimu rūpinosi jo senelė. Vaikaičiui ji duodavo paskaityti katalikiškų knygelių, išmokė vaiką poterių ir privedė prie Pirmosios Komunijos. Tuo metu Linkuvoje klebonavęs kun. Danys paaugliui paliko griežto kunigo įspūdį. Jeigu kas ko nemokėdavo, tokiam jis liepdavo geriau nesirodyti klebonijoje, kol visko neperskaitys. Senelė vaikaičiui būdavo atlaidesnė. Giliai Sauliaus širdin įkrito jos sakyti žodžiai: „Žinok, vaikeli, kad Dievas, yra ir privalai jį gerbti“.

Saulius neslepia, jog valgant verslininko duoną buvo galima susikurti savo asmeninę gerovę, tačiau uždirbtas lėšas jis investuoja į tą patį verslą. Jo šeima gyvena kukliai, neišsiskirdama iš kaimynų – jie nevažinėja prabangiu automobiliu ir nepasistatė kotedžo. Paklaustas, koks jis yra vadovas, S. Nemeikštis šyptelėjo: „Šito teiraukitės mano darbuotojų“. Žmogiškumas, anot jo, turi būti svarbiausias verslo bruožas, kad kartą atėjęs klientas ilgam neužmirštų to adreso.

Sąžiningu verslininku išlikti jam padeda tikėjimas. Patekus į sunkią, kartais vos ne į beviltišką situaciją, geriausio išeities sprendimo jis ieško melsdamasis Kryžių kalne ar Šiluvos koplyčioje, lytėdamas stebuklingąjį akmenį. Ištaikęs laisvesnį laiką, Saulius į rankas paima Šventąjį Raštą. Verslininkas yra išstudijavęs ne vieną jo puslapį.

Šiauliai

Autoriaus nuotrauka

© 2004 "XXI amžius"