Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Mums rašo
Atmintis
Nuomonės
Darbai
Lietuva
Rinka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Šviesus ir kilnus kunigas

Kun. Antanas Baltrukėnas

Neseniai spaudoje teko skaityti: „Bitininkauti mane išmokė toks Antanas Baltrukėnas Troškūnuose“ (Anykščių r.). Užkliuvo žodis „toks“, ir kilo mintis priminti tą šviesų ir kilnų kunigą.

Gimė jis 1908 m. lapkričio 20 d. Rokiškio aps., Kamajų vals., Paluolio kaime. Tėvai - Jonas Baltrukėnas ir Ona Josevičiūtė. Autobiografijoje rašo: „1918 m. pradėjau lankyti pradžios mokyklą Kamajuose. Skaityti mane mokė motina iš maldaknygės, o rašyti išmokau iš vyresniojo brolio, - dėl to pradžios mokyklą baigiau per dvejus metus ir 1920 m. išlaikiau egzaminus į Rokiškio gimnazijos II klasę. 1924 m. baigęs penkias klases, įstojau į Kauno kunigų seminariją. Baigęs ją ir gavęs Teologijos diplomą, 1931 m. buvau įšventintas kunigu“ (1931 08 09).

Skaudi netektis

Birželio 14 dieną moterų vienuolyne Panevėžyje mirė vienuolė Kazimiera Kadžiūtė. Ją galima apibūdinti šiais A.Čechovo žodžiais: „Jeigu kiekvienas žmogus savo žemės sklypelyje padarytų viską, ką gali, kokia puiki būtų mūsų žemė“.

Kazytė gimė gausioje ūkininko šeimoje Pelyšių kaime, Subačiaus parapijoje, Panevėžio apskrityje. Anksti neteko motinos, o 1946-aisiais mirė ir tėvas, kurį vadino tetyte. Ūkis buvo 30 ha, šeima be galo darbšti, todėl ir sodyba graži, puikiai sutvarkyta, tėvas skatino vaikus siekti mokslų. Sūnus Alfonsas tapo kunigu, Bronius vargoninkavo Leno bažnyčioje (Ukmergės aps.), o Kazys išėjo į mišką partizanauti, enkavėdistų buvo sučiuptas ir kalinamas Vorkutos lageriuose, kur ir mirė. Dukra Zanė sukūrė šeimą, jaunėlė Bronytė siekė mokslo, o Kazytė liko šeimininkauti, ūkininkauti. Įsigalėjus sovietų valdžiai, abi dukros – Bronė ir Kazimiera – tapo vienuolėmis.

Bažnyčių statytojas

Iš kairės: prel. Kuodis, Darbėnų klebonas kun. Bardauskas, Telšių vyskupas Justinas Staugaitis, Palangos klebonas prel. Juozapas Šniukšta

Palangos bažnyčios statytojui ir ilgamečiam klebonui prelatui Juozapui Šniukštai šiais metais suėjo 140-osios gimimo metinės ir 55-osios mirties metinės. Jis buvo gimęs 1864 m. sausio 5 d. Baigęs Žemaičių kunigų seminariją, 1988 m. gruodžio 27 d. įšventintas kunigu ir tuoj paskirtas Subačiaus vikaru. 1887 metų birželį buvo rusų valdžios įspėtas už tai, kad vietos mokykloje atsisakė mokyti katalikus vaikus rusiškos maldos už carą. Nuo 1896 metų – Palangos klebonas ir dekanas, nuo 1930-ųjų – Telšių kapitulos prelatas.