| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Išrinktojo Prezidento
Valdas Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune, tarnautojų šeimoje. Tėvas - Nepriklausomybės kovų savanoris, vienas pirmųjų Lietuvos karo aviacijos mokyklos vadovų, vėliau - Kauno geležinkelio stoties policijos viršininkas. Motina dirbo Susisiekimo ministerijoje. V.Adamkus lankė Jono Jablonskio pradžios mokyklą, mokėsi Kauno Aušros gimnazijoje. Karo metais būsimasis šalies Prezidentas dalyvavo rezistencinėje veikloje: įstojo į Lietuvos laisvės kovotojų sąjungą. 1944-ųjų liepą su tėvais pasitraukė į Vokietiją, bet greitai grįžo atgal į tėvynę ir įstojo į kuriamus lietuviškus karinius dalinius. Buvo paskirtas į bataliono štabą vertėju. Daug šio dalinio karių žuvo 1944 metų spalio mėnesį ties Seda, per sovietų kariuomenės ataką. Su likusiais gyvais kovotojais V.Adamkus traukėsi Kretingos link ir iš ten prekiniu traukiniu ištrūko į Vokietiją. Vokietijoje V.Adamkus baigė lietuvių gimnaziją. Čia susipažino su būsimąja žmona. Baigęs gimnaziją, įstojo į Miuncheno universiteto Gamtos fakultetą. V.Adamkus buvo karo pabėgėlių stovyklose gyvenusių lietuvių sporto varžybų organizatorius, dalyvavo 1948 metais Vokietijoje surengtoje Pavergtųjų tautų olimpiadoje ir ten lengvosios atletikos rungtyse laimėjo du aukso bei du sidabro medalius. 1949 metais atvykęs į JAV, iš pradžių jis dirbo darbininku automobilių dalių gamykloje Čikagoje, vėliau - braižytoju vienoje inžinerijos firmoje, kartu studijavo Ilinojaus technologijos institute, kurį baigė 1960 metais, įgydamas statybų inžinieriaus specialybę. 1951 metais V.Adamkus vedė Almą Nutautaitę. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje V. Adamkus buvo pakviestas į kuriamą JAV federalinės valdžios instituciją - Aplinkos apsaugos agentūrą. Iš pradžių jis vadovavo aplinkos apsaugos mokslinio tyrimo centrui, kiek vėliau buvo paskirtas JAV Aplinkos apsaugos agentūros penktojo regiono (Vidurio Vakarų) administratoriaus pavaduotoju. 1981 metais jis tapo Aplinkos apsaugos agentūros Vidurio Vakarų regiono administratoriumi, nors nepriklausė jokiai partijai, o į šias pareigas paprastai būdavo skiriami valdančiajai partijai atstovaujantys politikai. Šešiolika metų teko vadovauti daugiau kaip tūkstantį darbuotojų turinčiai įstaigai. V. Adamkus buvo vienintelis iš dešimties regioninių aplinkos apsaugos administratorių, kuriam po kiekvienų JAV prezidento rinkimų besikeičianti federalinė šalies valdžia vis pasiūlydavo likti savo poste. V. Adamkus aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos visuomeninėje ir politinėje veikloje. 1958-1965 m. jis buvo Santaros-Šviesos federacijos vicepirmininkas, o 1967 metais buvo išrinktas pirmininku. V.Adamkus rengė protesto prieš Lietuvos okupaciją akcijas, organizavo įvairias peticijas į JAV prezidentą, tarptautinę bendruomenę. 1961-1964 metais jis buvo Amerikos lietuvių bendruomenės narys. Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje V. Adamkus tapo nuolatiniu JAV aplinkosaugininkų delegacijų derybose su Sovietų Sąjunga vadovu. Diplomato statusas atvėrė jam galimybę nuo 1972-ųjų kasmet, o kartais keletą kartų per metus atvykti į Lietuvą. Jis skatino ir rėmė vandenvalos įrenginių statybą, aplinkosaugos monitoringo plėtojimą, padėjo Baltijos šalių aplinkosaugos institucijoms apsirūpinti moksline literatūra, prietaisais bei programine įranga. Būdamas JAV paramos Baltijos šalims aplinkosaugos srityje koordinatorius, organizavo Lietuvos mokslo įstaigų atstovų stažuotes JAV, padėjo Vilniaus universiteto bibliotekai įsigyti naujausios mokslinės literatūros. Lietuvos Atgimimo metais V. Adamkus dar dažniau ėmė lankytis tėvynėje. Jis dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės šūkius iškėlusiame 1988 metų rugpjūčio 23-iosios mitinge Vingio parke, ragino išeiviją pasitikėti Sąjūdžiu, remti jo veiklą. Siekdamas sumažinti tais laikais Lietuvoje jaustą didžiulį istorinės literatūros alkį, V. Adamkus Jungtinėse Valstijose organizavo lėšų rinkimą ir padėjo 300 tūkstančių egzempliorių tiražu išleisti A. Šapokos Lietuvos istorijos vadovėlį, kiek vėliau daugiausia savo lėšomis išleido P. Čepėno Lietuvos istorijos dvitomį. Lietuvai 1990 m. kovo 11-ąją atkūrus Nepriklausomybę, V. Adamkus, remdamasis savo asmeninėmis pažintimis, stengėsi įtikinti JAV pareigūnus, kad Vašingtonas diplomatiniu lygiu pripažintų mūsų šalį. Šiomis pažintimis V. Adamkus mėgino pasinaudoti ir užgriuvus kruviniesiems 1991 m. sausio 13-osios įvykiams, skleidė informaciją apie tai, kas vyksta mūsų šalyje. 1992-1993 metais V.Adamkus buvo kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus Stasio Lozoraičio rinkimų kampanijos vadovas. 1998-aisiais V. Adamkus buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Šias pareigas ėjo penkerius metus nuo 1998 m. vasario 26 d. 2002-ųjų V.Adamkus antrajai kadencijai nebuvo išrinktas. Antrajame rinkimų rate jis pralaimėjo Rolandui Paksui, vėliau Seimo sprendimu po apkaltos pašalintam iš Prezidento pareigų. V. Adamkus moka lietuvių, anglų, vokiečių, rusų ir lenkų kalbas. Pagal Eltą
© 2004 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |