|
Prezidento rinkimai:
vertinimai ir perspėjimai
Jau rinkimų naktį politologai svarstė Valdo Adamkaus pergalės reikšmę. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius profesorius Raimundas Lopata, pabrėždamas būtent užsienio politikos prioritetų svarbą, sakė, kad, V.Adamkui vėl tapus Prezidentu, Lietuva nepraras šanso modernizuoti savo užsienio politiką ir dalyvauti pakankamai dideliame žaidime, kurį kita kandidatė, Kazimira Prunskienė, neigė.
Anot R.Lopatos, problemų atsirastų per siaurai suvokiant tą didžiųjų galiūnų žaidimo trikampį, Amerika, Vakarų Europa, Rusija, kuriame Lietuva yra atsidūrusi. Apeliavimas vien tik į Vakarų Europą, kaip mes ją suvokiame iki šiol, iš tikrųjų yra pakankamai pragaištingas, nes nepalieka Lietuvai laisvų rankų. Jeigu mes kalbame apie faktinį integracijos didinimą, ką mėgdavo pabrėžti K. Prunskienė, tai reikštų plaukimą Paryžiaus ir Berlyno farvateriu užsienio politikoje nebūtų jokių galimybių žaisti truputį subtilesnį žaidimą, išnaudojant ir Amerikos interesą mūsų regione, kalbėjo prof. R. Lopata. Politologo žodžiais, bandymai išnaudoti tam tikrus galingųjų interesų prieštaravimus Lietuvos labui bus pakankamai svarbus veiksnys, kurį išnaudos V. Adamkus, jeigu liks ištikimas savo žodžiams. Kaip tai pavyks ar nepavyks, klausimas lieka atviras, pabrėžė prof. R. Lopata. Kitų testų, pagal kuriuos V. Adamkaus rinkėjai galėtų pasitikrinti, ar jų kandidatas pateisino lūkesčius ir nepamiršo savo rinkiminių pažadų tapęs Prezidentu, lyg ir nėra per visas rinkimų kampanijas jau išsiplovė prasmė to, ką gali padaryti Prezidentas pagal savo konstitucines galias ir ko jis negali, sakė R. Lopata. Anot prof. R. Lopatos, dalies rinkėjų apsisprendimą palaikyti V. Adamkų tam tikra prasme subrandino ir pusantrų metų virusios politinės kovos, susijusios su Rolando Pakso apkalta, o rinkimų rezultatai tik atskleidžia tolimesnę šių procesų eigą. Žmonės turėjo suvokti, kokioje situacijoje yra Lietuva, ir apsispręsti. Buvo dvi simbolinės figūros. K. Prunskienei tiesiog nepavyko pakeisti iki galo savo įvaizdžio ir įtikinti, kad ji nėra susijusi su atstatydintu prezidentu R. Paksu. Čia buvo pagrindinė jos pralaimėjimo priežastis, sakė prof. R. Lopata. Kartu politologas pripažįsta, kad V. Adamkaus laimėjimas visuose, be išimties, didžiuosiuose šalies miestuose palieka perspektyvos metaforai apie dvi Lietuvas. Tokio susiskaldymo sindromas nėra ypatingas reiškinys prancūzai taip pat kalba apie dvi Prancūzijas. Taigi klausimas tik vienas kaip diagnozuotą ligą išgydyti ar bent kiek ją neutralizuoti, pabrėžė prof. R. Lopata. Pasak prof. R. Lopatos, po Prezidento rinkimų negalima laukti greitų šių problemų sprendimų, nes tai tik vienas iš tarpinių finišų prieš Seimo rinkimus. Bet jeigu mes kalbam apie rūpestį valstybe ir valstybingumu, tai šitie rezultatai yra pakankamai svarbūs ta prasme, kad pradės veikti sistema, kurią vadiname pusiau prezidentine Lietuva, sakė prof. R. Lopata.
Prezidento rinkimų baigtis vertintina prieštaringai: Lietuvos tarptautinė reputacija, laimėjus V. Adamkui, gali gerėti, bet jo prezidentavimo metu darytų klaidų kartojimas žlugdytų Prezidentūros įvaizdį. Tai pirmadienio naktį, aiškėjant Prezidento rinkimų rezultatams, teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas politologas Vytautas Radžvilas. V. Adamkaus pergalė pirmiausia naudinga atkuriant po prezidentinio skandalo smarkiai pašlijusią šalies reputaciją pasaulio akyse. Antra vertus, ji gali nepateisinti daugelio piliečių vilčių, jei bus kartojamos per praėjusią kadenciją darytos klaidos. Ne vienas susikompromitavęs politikas gali mėginti pasinaudoti šia pergale tam, kad būtų toliau palaikomas mitas, esą šalyje viskas gerai. Per labai trumpą laiką, likusį iki Seimo rinkimų, V. Adamkui teks ryžtingai atsiriboti nuo nekompetentingų savo rėmėjų ir pateikti aiškią viziją, kaip bus sprendžiamos susikaupusios valstybės problemos, tvirtino V. Radžvilas. Anot politologo, jei šitai nebus padaryta, V. Adamkaus pergalė gali pakenkti šaliai, nes ji laikinai užmaskuotų neišspręstas politines problemas. Tuo pasinaudotų į valdžią besiveržiančios populistinės jėgos, teigė V. Radžvilas.
V. Adamkus laimėjo rinkimus, bet jo pergalė yra nepakankamai įtikinama, teigė Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius profesorius Algis Krupavičius. Aktyvumas, deja, buvo menkas. Tai galbūt atspindi tradicinės politikos krizę Lietuvoje. Tiesa, centro kairės politikams šie rinkimai baigėsi blogiau nei centro dešinės kandidatams, tvirtino politologas. Jo nuomone, pirmalaikiai Prezidento rinkimai neatspindėjo vertybinio konflikto tarp vakarietiškų ir rytietiškų politinių jėgų susidūrimo. Sunku patikėti, kad per šiuos rinkimus buvo vertybinis konfliktas, teigė A. Krupavičius. Jis nesutiko su laikinojo valstybės vadovo Artūro Paulausko nuomone, jog šie Prezidento rinkimai rodė rinkėjų vertybinį apsisprendimą, susijusį su šalies orientacija į Rytus arba į Vakarus. Manau, kad šis balsavimas tai vertybinis pasirinkimas, vakarietiškos orientacijos pasirinkimas. Negaliu nepaminėti ir apkaltos proceso. Matome, kaip išsiskyrė ir politikų, ir visuomenės nuomonė. Tai balsavimas ir už tai, ar aukščiausieji šalies pareigūnai turi atsakyti už savo veiksmus, ar kai kam galima netaikyti atsakomybės. Taigi vertybinis pasirinkimas čia pagrindinis, prieš antrąjį Prezidento rinkimų ratą teigė A. Paulauskas.
Dėl V.Adamkaus pergalės pozityviai nusiteikęs buvo ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas politologas Alvidas Lukošaitis. Jo nuomone, K. Prunskienės patekimas į antrąjį Prezidento rinkimų ratą turėjo sutelkti dėl Prezidento posto su ja kovosiančio V. Adamkaus rėmėjus ir teikti kadenciją baigusiam valstybės vadovui papildomų šansų laimėti šiuos rinkimus. A.Lukošaičio žodžiais, per antrojo rato balsavimą nemaža rinkėjų dalis taip pat turėjo pajusti nerimą dėl su K. Prunskiene susijusių klaustukų, ir tai savo ruožtu turėjo sutelkti juos remti V. Adamkų. Tiesa, politologas tada nenumatė, kad tą atsakingumą labiausiai išreiškė didžiųjų miestų, ir visų pirma Kauno, rinkėjai.
XXI, Eltą
© 2004 "XXI amžius"
|