Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Mums rašo
Atmintis
Nuomonės
Darbai
Lietuva
Rinka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Bendrovei Lietuvos narystė ES nepakenks

„Gamegoje“ pagamintas keturių korpusų plūgas labai tinka arti vidutinio ūkininko laukus

Šiemet sukanka dešimt metų, kai Kauno rajone, Garliavoje, S.Lozoraičio gatvėje buvo įkurta uždaroji akcinė bendrovė „Gamega“. Iššifravus šį pavadinimą, būtų Garliavos mechaninė gamykla. Iš esmės taip ir yra: įmonėje gaminama ir remontuojama įvairi žemės ūkio technika. Pro įmonės vartus kasdien išvežamos įvairios žemės ūkio mašinos, padargai, traktorių, kombainų varikliai.

Bendrovė įsikūrusi patogioje vietoje - kone kryžkelėje į Kauną, Vilnių, Marijampolę, Alytų ir Druskininkus, tai irgi šį tą reiškia. Įmonėje dirba apie šimtą žmonių, daugiausia garliaviečiai, kai kurie čia jau ne pirma dešimtis metų, yra tikri savo darbo meistrai ir žinovai.

Be to, šie metai reikšmingi dar ir tuo, kad tai - įstojimo į Europos Sąjungą laikotarpis.

Apie šios bendrovės dabartį, ateities planus „XXI amžiaus“ laikraščio skaitytojams pasakoja jos generalinis direktorius Vytautas LIUTKAUSKAS.

Dešimt metų, kai gyvuoja jūsų vadovaujama bendrovė, - tai ženklus laiko tarpas. Per jį tikriausiai nemažai nuveikta, pasiekta...

Nenorėčiau mūsų bendrovės veiklos susieti vien su šiuo laikotarpiu - tai būtų netikslu ir neteisinga. Jos istorija žymiai ilgesnė, platesnė, siekia tolimus laikus. Pati pradžia - 1948 metai, tuometėje Mašinų traktorių stotyje, vienaaukščiame raudonų plytų pastate. 1963-iaisiais stotis buvo reorganizuota į Garliavos remonto mechaninę gamyklą, o prieš dešimtmetį tapome uždarąja akcine bendrove „Gamega“. Pasikeitė organizacinė struktūra, įvyko kiti poslinkiai, būdingi visai šaliai. O gamybos profilis išliko toks pats. Tad dešimtmečio sukaktis tik simbolinė.

Papasakokite, ką gaminate, remontuojate.

Mūsų produkcija, paslaugos labiau taikomos smulkiesiems ir vidutiniesiems ūkininkams, kurių Lietuvos kaime yra dauguma, taip pat - miškininkams, kelių tiesėjams ir remontininkams. Iš viso gaminame apie dvidešimt įvairių mašinų. Paminėsiu tik vieną kitą. Tai - plūgai, kultivatoriai, linų kedentuvai ir vartytuvai, daržovių rūšiuotuvai, buldozeriai-sniego valytuvai, daržovių plovyklos, miško sodinukų sodinimo bei priežiūros mašinos ir kita. Dar remontuojame žemės, miškų ūkio bei kelių statybos mašinas, jiems, taip pat ir kombainams - dyzelinius variklius, hidrosiurblius, pavarų dėžes, hidraulinę aparatūrą, gaminame stūmoklius ir stūmoklinius žiedus bei kita. Tokių paslaugų – apie dvidešimt.

Minėjote, kad bendrovės produkcija labiau taikoma smulkiajam ir vidutiniajam ūkininkui. Ji tikriausiai yra pigesnė nei galinga, plačiabarė technika, kurią įsigyja stambieji ūkininkai. O kaip perka jūsiškes mašinas, agregatus?

Įvairiai. Pirmiausia žmogus paklausia, kiek kainuoja ta ar kita mašina, tada, jei kaina tinka, ima detaliau domėtis jos savybėmis. Bet apskritai smulkieji ir vidutinieji ūkininkai neturi už ką pirkti. Neturi net kelių tūkstančių litų, o ką jau kalbėti apie keliolika ar daugiau tūkstančių. Kelis ar keliolika hektarų turintis žmogus tenkinasi šiaip taip judančiu senu, nuolat savo rankomis remontuojamu traktoriumi, senu plūgu, kitu padėvėtu padargu. Kitas ūkininkas kinko arklį ir šiaip taip verčia vagą. Kad tik būtų pigiau. Tiesa, ir tą arklį reikia šerti, prižiūrėti.

Mūsų techniką, nors ir mažų gabaritų, labiau apsimoka naudoti, jei ūkininkas turi bent 50 hektarų žemės. Tai nėra stambus ūkis. Dabar jau ir šimtas ar šiek tiek daugiau hektarų nėra daug. Ateityje ūkininkų, žemės ūkio bendrovių žemės plotai ir toliau didės, nors smulkieji bei vidutinieji sodiečiai niekur nedings. Tik gal jie bus turtingesni ir galės įsigyti vertingesnės, jiems tinkamos technikos, tada ir darbas, ir jo rezultatai bus kiti.

Turite mintyse Europos Sąjungą, jos struktūrinių fondų paramą kaimui?

Žinoma, taip. Tiesa, dabar dažnai tenka išgirsti, kad daugiausia naudos iš Europos Sąjungos turės stambieji ūkininkai, stambios žemės ūkio bendrovės. Nenorėčiau labai gilintis ir ką nors konkrečiai patarinėti, tačiau tai paramai gauti yra ne vienas būdas. Tik dera labiau domėtis ta tvarka, pasitarti, pasikonsultuoti su tos srities žinovais. Technikos gali įsigyti ir smulkieji bei vidutinieji ūkininkai. Tam, pavyzdžiui, gali pasitarnauti kooperacija, tik jos dažnas kaimo žmogus dėl įvairių priežasčių vengia, jos tiesiog bijo. Manau, kad anksčiau ar vėliau ta baimė praeis.

Tikriausiai nemažai įtakos mūsų šalies narystė Europos Sąjungoje turės ir „Gamegai“?

Suprantama, Europos Sąjunga palies visą šalį. Tik vienus ūkininkus, bendroves - daugiau, kitus - mažiau. Mūsų bendrovei šioji tarptautinė bendrija įtakos irgi turės. Tiesa, ne itin dideliais mastais. Mat mes gaminame produkciją daugiausia vidaus rinkai, o ne užsieniui, nors ir mes esame užsieniui šį tą pardavę, bendraujame su kai kuriomis valstybėmis. Pavyzdžiui, Baltarusija neseniai iš mūsų pirko vartytuvų, kitur iškeliavo kita technika. Bet ir ten naujomis ūkininkavimo sąlygomis skaičiuojama kiekviena kapeika, kitoks pinigas, kad tik gautų daugiau naudos. Tai suprantama. Štai atsarginių dalių mes gauname iš Ukrainos, metalai keliauja iš Rusijos, kai kurios atsarginės detalės jau dabar pabrangusios. Tapus Europos Sąjungos nariais, kainos dar kils, tai, nori ar nenori, atsilieps ir mūsų produkcijos kainoms, mašinos brangs, tai dėsninga. Kai kurie užsienio šalių ne kandidačių ir ne ES narių specialistai kone į akis iš mūsų šaiposi: „Esate turtingi, būsite dar turtingesni, tai ir mokėkite...”

O mums atrodo, kad pirmiausia bus turtingesni kaimo žmonės, o per juos pinigai ateis ir mūsų bendrovei. Tiesa, ne iš karto, teks metus kitus palaukti. Lauksime nesudėję rankų, o dirbdami, tobulėdami, toliau ieškodami. Atlyginimus mokame laiku, tai irgi šį tą sako. Beje, ir anksčiau buvo sudėtingų metų, bet neprapuolėme. Neprapulsime ir ateityje.

Šito ir linkime. Kuo geriausios kloties.

Kalbėjosi Benjaminas ŽULYS

Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

© 2004 "XXI amžius"