Pirmasis puslapis
Gimtas kraštas
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas
    ir žmonės
Literatūra
Lietuva
Nuomonės
Atmintis
Darbai
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Dvare vyko festivalis

Bronius VERTELKA

Festivalio scenoje - lietuvė solistė Birutė Liuorytė-Gambus, dabar gyvenanti Prancūzijoje

Kun. Rimantas Gudelis kalbasi su menininkais vilniečiu Vaidotu Žuku (kairėje) ir panevėžiečiu Vytautu Tallat–Kelpša

Viešosios įstaigos „Jaunimo integracijos galimybių centras“ direktorės Linos Jankevičiūtės (dešinėje) didelis rūpestis - matyti tvarką Bistrampolio dvare

Ramygalos klebonas kun. Edmundas Rinkevičius - poetas ir medžio skulptorius - kalbasi su Bistrampolio dvaro statytojo provaikaičiu Tadeušu Bistramu

Antrasis Bistrampolio festivalis, kurį organizavo Kristaus Karaliaus Katedra, Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, Viešoji įstaiga „Jaunimo integracijos galimybių centras“ , Ramygalos seniūnija, šurmuliavo paskutinį birželio savaitgalį. Šeštadienį ir sekmadienį vykęs renginys parodė, kad Bistrampolio dvaras pamažu tampa rimtu regiono kultūros centru.

Atrodė pajaunėjęs

Per puskilometrį nuo tarptautinės automagistralės įsikūręs Bistrampolio dvaras keičiasi į gerąją pusę. Tinkamai jis pasirengė sutikti festivalio svečius. Iškirsti dvaro teritorijoje augę menkaverčiai medžiai ir krūmai, išvežtos šiukšlės. Dalgiu ar žoliapjove patrumpinta žolė. Tvarka dvaro teritorijoje rūpinosi viešoji įstaiga „Jaunimo integracijos galimybių centras“, kurios steigėjas - Kristaus Karaliaus Katedros klebonas kun. Rimantas Gudelis. Centro direktorė Lina Jankevičiūtė džiaugėsi, jog nestokanti savanorių, pasišovusių tai padaryti. Likus savaitei iki festivalio pradžios darbas virte virė. Kasdien sulaukdavo iki 20 talkininkų. Jų neatbaidė tai, jog čia neturės tokių patogumų, kokius randa po tėvų sparneliu. „Tai, kokį dvarą matote dabar, tik visų darbų pradžia“, tikino L. Jankevičiūtė. Jeigu oras nebūtų buvęs palankus festivaliui, tai koncertus buvo numatę perkelti į buvusio žirgyno ir vežiminės pastatus.

Turtinga programa

Tikrai nebuvo apvilti atvykusieji į festivalį. Skambėjo Eglės ir Ramunės Kupšyčių duetas. Muzikos kūrinius atliko Prancūzijoje gyvenanti lietuvė solistė Birutė Liuorytė-Gambus. Dainavo daugelio užsienio šalių scenose pasirodęs Panevėžio kamerinis choras „Muzika“, grojo pasaulyje garsėjantis pučiamųjų orkestras „Panevėžio garsas“. Festivalyje savo programą rodė kiti žinomi miesto ir rajono meno kolektyvai. Vyko poezijos vakaras, kuriame dalyvavo poetė Lidija Šimkutė (Australija). Festivalio programą paįvairino Petrinių ir Joninių kermošiai. Džiugių emocijų kėlė liaudiška vakaronė prie laužų su kaimiškos muzikos kapelomis. Festivalį aplankė istorinės asmenybės ir literatūriniai herojai: Upytės bajorai, Strazdelis, Erazmas Roterdamietis, Sanča Pansa. Vaikams vaidino A. Pakulevičiaus lėlių teatras, jaunieji festivalio dalyviai nebuvo nuskriausti atrakcijomis. Suaugusieji turėjo progą pasidairyti po tautodailininkų mugę, susipažinti su dvaro istorija. Išalkusieji galėjo pasivaišinti valgiais ir gėrimais.

Pakvietė į parodą

Festivalio programos vedėjas Albinas Keleris pakvietė į centrinius dvaro rūmus, kur turėjo būti atidaryta paroda. J. Miltinio dramos teatro aktorius supažindino su jos autoriais – vilniečiais Vaidotu Žuku, Ramune Kmieliauskaite, panevėžiečiu Vytautu Tallat-Kelpša. Aukštaitijos sostinėje kūrusio, tačiau į Amžinybę išėjusio tapytojo Stanislovo Kavaliausko darbus pristatė jo marti Jūratė Kavaliauskienė. Žodį tarė V. Žukas. Į Bistrampolį jis atvežė keramikos dirbinių. Paprasti jų siužetai: gėlės, krokodilai, angelai, širdys. Dirbiniai išdegti 1000-1200 laipsnių karščio krosnyje. Menininkas pristatė ir savo tapybos darbus. „Esu kilęs iš bajorų, todėl man dvigubai maloniau dalyvauti tokioje parodoje. Džiaugiuosi matydamas atgimstantį Bistrampolio dvarą. Dvarai visada buvo meno mecenatai“, - pastebėjo V.Tallat–Kelpša. Žemaitijoje augęs ir dabar Ramygaloje gyvenantis menininkas dirba Panevėžio dailės mokyklos direktoriumi. O Tadeušas Bistramas, svečias iš Lenkijos, prisipažino, jog savo namuose turi du senus paveikslus. Vienas jų tikrai yra kabėjęs ant šio dvaro pastato sienos. Turint dvare tinkamai įrengtas patalpas, T. Bistramas pažadėjo abu paveikslus grąžinti į Bistrampolį.

Turi planų sukurti filmą apie dvarą

Pavyko akis į akį pasišnekėti su šiuo žmogumi. Jis yra dvaro statytojo Karolio Bistramo provaikaitis. Teisininkas pagal išsilavinimą, bet menininkas širdyje, T. Bistramas pasakojo, jog augdamas iš tėvų buvo girdėjęs apie bajoriškas savo šaknis, bet apie tai garsiai nebuvo kalbama. Artėjant Adomo Mickevičiaus 200-osioms gimimo metinėms, Lenkijos televizija užsakė filmą apie jį. Tadeušas ėmėsi jo scenarijaus kūrimo. Atvykęs į Vilnių T. Bistramas buvo pakerėtas šio miesto grožio. Pusantrų metų buvo dirbama kuriant dokumentinį filmą apie didįjį lenkų poetą. Atvykti į Bistrampolį turinčių šaknų šioje žemėje Tadeušui tuo metu nepavyko. Lenkijoje jį surado Katedros klebonas kun. R. Gudelis. Kunigo kvietimu jis atvyko į festivalį. „Anuo metu, kertant Lenkijos - Lietuvos sieną, prie jos turėjau pralaukti tris paras, dabar nebuvo jokių trukdymų“, - džiaugėsi svečias. Viešint Bistrampolyje, dvaro savininko palikuonį globojo kun. R.Gudelis. Festivalio dalyviams jis parodė lietuvių kalba įgarsintą dokumentinį filmą apie A. Mickevičių. T. Bistramui neduoda ramybės nauja mintis. Jis norėtų susukti filmą apie Bistrampolio dvarą. Ponas T.Bistramas pasirengęs surinkti reikalingą medžiagą ir pagal ją parašyti scenarijų.

Tarė atsisveikinimo žodį

Antrąją festivalio dieną kun. R. Gudelis oficialiai pareiškė, jog Maskvos arkivyskupo Tadeušo Kundrusievičiaus kvietimu ir Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko leidimu jis išvyksta dirbti į Sankt-Peterburgą. Ten jo laukia katalikų aukštosios dvasinės seminarijos vicerektoriaus pareigos. Vasarį savo 40 metų gyvenimo sukaktį pažymėjęs kun. R.Gudelis yra teologijos ir tarptautinių kultūrinių santykių mokslų daktaras. Tokį laipsnį jis įgijo baigęs studijas Čikagoje. Paklaustas, kuriam laikui išvyksta, R. Gudelis sakė: „Iš pradžių - sutartis metams. Jeigu pageidaus ją pratęsti, tai liksiu dar trejiems metams“.

Kun. R.Gudelis yra atlikęs nemažai gerų darbų. Jis rūpinosi Tautos kankinių bažnyčios Berčiūnuose statymu. R.Gudeliui dirbant Katedros klebonu, sostinės restauratoriai atnaujino šių maldos namų puskupolyje prieš septynis dešimtmečius tapytą J. Mackevičiaus freską „Polocko mūšis“. Kun. R.Gudelis įkūrė viešąją įstaigą „Jaunimo integracijos galimybių centras“, kuri rūpinasi tvarka Bistrampolio dvare.

Laukia nebloga ateitis

Kada automobilio spidometras atmatuoja važiuojant nuo Panevėžio Kauno link keturiolika kilometrų, tuomet reikia sukti į kairę. Leidžiantis žemyn atrodo, jog pateksi į glūdų slėnį. Iš tikrųjų Bistrampolio dvaras įsikūręs ant vaizdingos aukštumėlės. Greta pagrindinio jo pastato iš šonų stovi žirgynas ir vežiminė. Išsaugoti tvartas, kluonas, sodininko namas, arklidės sienos. Išlikusios ledainės sienos. Užkalbintas į festivalio atidarymą atvykęs rajono vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas teigė, jog dvaras pamažu gražėja. Neseniai vyko rajono Tarybos posėdis, kuriame buvo priimtas sprendimas, kad savivaldybė turi tapti atkuriamo dvaro projekto dalininke. Tai suteikia didesnę tikimybę gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Yra galimybė Bistrampolio dvarui patekti į dešimties šalyje numatytų restauruoti dvarų sąrašą. Vicemeras sakė, jog dar šiemet bus asfaltuotas automagistralę ir dvarą jungiantis žvyruotas kelias. Numatyta nutiesti dvaro apvažiavimo kelią. Į Kučių kaimą dabar važiuojama per jo teritoriją . Bistrampolio dvaro laukia graži ateitis. Jį sutvarkius, čia būtų galima perkelti dalį eksponatų iš J. Tumo-Vaižganto ir Knygnešių muziejaus Ustronėje. Netoli „Via Baltica“ kelio stovintis dvaras – lyg tarpinė stotis tarp Augustavo (Lenkija) ir Miežaknės (Latvija) dvarų. Kaimyninėje Latvijoje restauruotą dvarą jau apžiūrėjo ten nuvykę rajono savivaldybės atstovai. Sukūrus tai, kas reikalinga pravažiuojančiajam ar turistui, pasak vicemero V. R. Gritėno, Bistrampolio dvare darbo turėtų apie 30 žmonių.

Kučių kaimas,

Panevėžio rajonas

Autoriaus nuotraukos

© 2004 "XXI amžius"