Pirmasis puslapis
Gimtas kraštas
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas
    ir žmonės
Literatūra
Lietuva
Nuomonės
Atmintis
Darbai
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Naujasis
kariuomenės vadas

Lietuvos kariuomenės vadų keitimosi ceremonija: Jonas Kronkaitis (kairėje) ir Valdas Tutkus Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Per iškilmingą Lietuvos kariuomenės vadų keitimosi ceremoniją kariuomenės vado kadenciją baigęs generolas majoras Jonas Kronkaitis atsisveikino su kariais ir perdavė vado regalijas laikinajam prezidentui Artūrui Paulauskui. Naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu laikinojo Prezidento dekretu buvo paskirtas bei prisiekė ištikimybę Lietuvos valstybei ir kariuomenei brigados generolas Valdas Tutkus.

Bažnyčia pabrėžia ES Konstitucijos reikšmę integracijai

Mindaugas BUIKA

Susitikime su Maltos prezidentu Edvardu Adamiu ir jo šeima (vaikais ir šešiais vaikaičiais) popiežius Jonas Paulius II padėkojo šios šalies vyriausybei už pastangas krikščionybės paveldo pripažinimui ES Konstitucijoje EPA-ELTA nuotrauka

Įtvirtintas dialogas
su religinėmis bendruomenėmis

Krikščionių Bažnyčių nusivylimo dėl to, kad naujoje Europos Sąjungos konstitucinėje sutartyje liko tiesiogiai nepaminėtos europinės civilizacijos krikščioniškosios šaknys, nereikia painioti su bendrai Bažnyčios itin teigiamai įvertintu paties dokumento patvirtinimo faktu birželio antrojoje pusėje Briuselyje vykusioje ES tarpvyriausybinėje konferencijoje. Tai svarbu pabrėžti, nes per ateinančius dvejus metus Europoje vyks nelengva kampanija dėl Konstitucijos ratifikavimo visose ES šalyse, kad ji įsigaliotų iki 2009 metų. Vienur, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, dėl to numatoma surengti referendumą, kitur – pirmiausia Vokietijoje, pakaks ir šalies parlamento sprendimo, tačiau kiekvienu atveju kils ne mažesni debatai nei rengiant patį ES Konstitucijos projektą, todėl Bažnyčios nuomonė dėl jo yra svarbi.

Dvare vyko festivalis

Bronius VERTELKA

Festivalio scenoje - lietuvė solistė Birutė Liuorytė-Gambus, dabar gyvenanti Prancūzijoje

Antrasis Bistrampolio festivalis, kurį organizavo Kristaus Karaliaus Katedra, Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, Viešoji įstaiga „Jaunimo integracijos galimybių centras“ , Ramygalos seniūnija, šurmuliavo paskutinį birželio savaitgalį. Šeštadienį ir sekmadienį vykęs renginys parodė, kad Bistrampolio dvaras pamažu tampa rimtu regiono kultūros centru.

Atrodė pajaunėjęs

Per puskilometrį nuo tarptautinės automagistralės įsikūręs Bistrampolio dvaras keičiasi į gerąją pusę. Tinkamai jis pasirengė sutikti festivalio svečius. Iškirsti dvaro teritorijoje augę menkaverčiai medžiai ir krūmai, išvežtos šiukšlės. Dalgiu ar žoliapjove patrumpinta žolė. Tvarka dvaro teritorijoje rūpinosi viešoji įstaiga „Jaunimo integracijos galimybių centras“, kurios steigėjas - Kristaus Karaliaus Katedros klebonas kun. Rimantas Gudelis. Centro direktorė Lina Jankevičiūtė džiaugėsi, jog nestokanti savanorių, pasišovusių tai padaryti.

APIE JONĄ AISTĮ

Iš pokalbio su poeto žmona Aldona Aleksandravičiene

Julė KILČIAUSKIENĖ

Paminklas poetui J.Aisčiui (skulptorius Antanas Kmieliauskas)

Birželio 27 dieną Rumšiškėse įvyko Jono Aisčio 100-ųjų gimimo metinių paminėjimas. Renginys prasidėjo šv. Mišiomis Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje, kurias aukojo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Po šv. Mišių iškilminga eisena patraukė į kapines, į paminklo J.Aisčiui atidengimą. Po pašventinimo kalbėjęs paminklo autorius Antanas Kmieliauskas papasakojo apie paminklo projekto kūrimą, prie kurio ypač prisidėjo J.Aisčio žmona Aldona Aleksandravičienė. Ji padėkojo už puikų paminklą, atitinkantį Aisčio dvasią. Poeto minėjime pasisakė VU profesorius Juozas Girdzijauskas ir kt. Įdomu ir tai, kad renginyje – bažnyčioje, kapinėse, kultūros namuose – dalyvavo žmonės beveik iš visos Lietuvos: Pasvalio, Vilniaus, Marijampolės, Kauno, Panevėžio ir kt. Dalyvavo paprasti žmonės ir valdžios atstovai, kad dar kartą sugrįžtų prie tautos ištakų, patys ir likusiems namuose papasakotų. Rašytojų sąjungos pirmininkas Jonas Liniauskas ir Kaišiadorių rajono meras Romualdas Urmilevičius įteikė J.Aisčio premiją šių metų laureatui Jonui Juškaičiui. (Jo skaitytą įdomų pranešimą spausdinome praėjusio trečiadienio numeryje.)

Rašytojo gimtinėje piktžolės nežels

Vytautas BAGDONAS

Stepono Zobarsko tėvus pažinojęs Jonas Merkys tvirtina, kad žymaus rašytojo gimtinėje piktžolės tikrai nevešės...

Pamaleišio kaimas, įsikūręs pačiame Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos pakraštyje, panašus į daugelį Lietuvos sodžių. Tačiau šis kaimas išskirtinis. Pamaleišių pavadinimą galima rasti enciklopedijoje, žinynuose. Mat čia gimė ir augo žymus išeivijos rašytojas, knygų leidėjas bei vertėjas Stepas Zobarskas. Šio žmogaus dėka Pamaleišys nepamirštas iki šiol, turistų bei rašytojo kūrybos gerbėjų lankomas.

Be Vaižganto Kaunas – ne Kaunas

Po maudynių Nemune – Vaižgantas, solistas ir režisierius P.Oleka, vidaus reikalų ministras K.Oleka ir kiti (Birštonas 1922 m.)

Prieškarinis Kauno kultūrinis gyvenimas sukosi apie atskiras asmenybes, kurios vien savo buvimu ir darbais švieste švietė. Viena tokių buvo rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas. Turiu pripažinti, kad Vaižgantas, kaip ir Žemaitė, buvo ir yra mano mylimiausi, turėję daug įtakos mano darbams, siekiams ir asmeniniam gyvenimui.

O štai, kai rinkau šiuos atsiminimus apie Vaižgantą, beveik kiekvienuose namuose, kuriuose gyveno senieji inteligentai, galėjai išgirsti ne tik jo vardą, bet ir darbus ar poelgius minint: vieni buvo tik matę, kiti šį tą girdėję, treti bendravę ar net draugavę. Ir pakalbinau tada du meno pasaulio atstovus: menotyrininką ir muziejininką Paulių Galaunę bei muziką Juozą Katelę.

Neaiškių spalvų vaivorykštės

Petras KATINAS

Netgi pats Premjeras ir valdančiosios partijos nepakeičiamas lyderis, atėjęs valdyti amžinai, ir tas ne juokais susirūpino agresyvių ir su niekuo, netgi sveiku protu nesiskaitančių populistų veržimuisi valdžion. Beje, tai, kad Premjeras ir valdančiosios partijos vadas vadinamas nepakeičiamu, nieko nuostabaus. Jeigu jau pats Česlovas Juršėnas tapo Prezidento rinkimų autsaideriu, tai ką kalbėti apie kitus. Ką ten Premjeras! Kai kurių partijų vadai muša pavojaus būgnais, jog po būsimųjų Seimo rinkimų į valdžią ateis „vyresnysis brolis“, atklydęs iš Archangelsko gubernijos, ir po 1111 dienų visą Lietuvą paversiąs Eldoradu. Mokės tūkstantines pensijas, atlyginimus, nieko dirbti nereikės, iš Kaliningrado atgabens pigios degtinės ir cigarečių. Netgi tie, kurie nieko daugiau nemoka, tiktai „mušti dinderį“ nuo ryto iki vakaro, bus visko pertekę. Kurgi dar rasi geresnį stebukladarį? Toli gražu ne visose pasakose tokių būna. Netgi jo tėvynainiai, ištisus penkiasdešimt metų šokdinę pirmuosius „litovcų“ partinius sekretorius, tokių gėrybių nežadėjo.

Kernavė - jau Pasaulio
paveldo sąraše

Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotrauka

Kernavės archeologinė vietovė įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą. Šis sprendimas priimtas Kinijoje vykusioje 28-joje UNESCO pasaulio paveldo komiteto sesijoje, pranešė Kultūros ministerija. Pasak Lietuvos ambasadorės prie UNESCO Inos Marčiulionytės, jokių kliūčių dėl Kernavės archeologinės vietovės įrašymo į UNESCO saugomų objektų sąrašą nekilo - ekspertų įvertinimas buvęs labai geras, tačiau jie įspėję, kad ši teritorija turės būti labai atsakingai saugoma, nepažeidžiant apsauginių zonų, nevykdant statybų.

„Radau poezijos aukso…“

Poetą Alfą Pakėną sveikina muziejininkės (iš kairės) Virginija Paplauskienė ir Nijolė Majerienė

„Vieni knygos autorių sveikina įteikdami gėlių, kiti – draugiškai paspausdami ranką, aš gi sveikinu jį daina“, - sakė dainininkė ir gitaristė Ilona Papečkytė, birželio 17-ąją Kaune, Juozo Grušo memorialiniame muziejuje, pradėdama „Naujojo lanko“ leidyklos šiemet išleistos Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotojo Alfo Pakėno eilėraščių knygos „Vilnonė provincija“ pristatymą, ir padainavo pagal liaudies menininko Ipolito Užkurnio žodžius sukurtą dainą „Ačiū, aušra“.